Pastojimas ir vaiko gimimas - tai vienas svarbiausių ir džiaugsmingiausių įvykių moters gyvenime. Tačiau, planuojant šeimos pagausėjimą, svarbu atsižvelgti ne tik į emocinius ir socialinius aspektus, bet ir į fiziologinius organizmo poreikius. Tiek per mažas, tiek per didelis laiko tarpas tarp nėštumų gali kelti tam tikras rizikas, o tinkamas pasiruošimas nėštumui - tiek pirmajam, tiek vėlesniam - yra esminis veiksnys siekiant sumažinti komplikacijų ir užtikrinti sveiką vaiko vystymąsi.
Rekomendacijos dėl laiko tarpų tarp nėštumų: tarp PSO ir realybės
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja bent 24 mėnesių pertrauką tarp gimdymo ir kito pastojimo, siekiant sumažinti komplikacijų riziką nėštumo bei gimdymo metu. Taip pat rekomenduojama bent 6 mėnesių pertrauka iki pastojimo po persileidimo ar aborto. Šios rekomendacijos, kaip pastebi tinklaraščio „Žemiau bambos“ autorė Aivara Urbutė, yra paremtos duomenimis iš mažas bei vidutines pajamas turinčių šalių, todėl gali būti ne tokios aktualios dideles pajamas turinčioms šalims, pavyzdžiui, Lietuvai.
Tyrimai, apimantys duomenis iš dideles pajamas turinčių šalių, teigia, kad optimalus tarpas tarp nėštumų gali būti 12-24 mėnesių iki pastojimo po gimdymo. Jei moteris prieš tai patyrė persileidimą ar abortą, pastoti reikėtų ne anksčiau kaip po trijų mėnesių.
Remiantis 2018 metais „The Journal Of American Medical Association“ publikuoto tyrimo, kuriame buvo ištirti beveik 150 000 nėštumų, duomenimis, moterims, kurios susilaukė kito vaikelio po 12 mėnesių ir anksčiau, lyginant su 18 mėnesių pertrauka, grėsė didesnė priešlaikinio gimdymo, mažesnio svorio naujagimio rizika, didesnė vaisiaus/naujagimio komplikacijų ar sunkių nėštumo komplikacijų tikimybė. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šių komplikacijų rizika išlieka itin maža, todėl net ir susilaukus vaiko su trumpesne nei rekomenduojama pertrauka (didesne nei 6 mėnesiai), dauguma nėštumų baigiasi sklandžiai.
Cezario pjūvis ir jo įtaka tarpui tarp nėštumų
Jei moteriai prieš tai gimdant buvo atlikta cezario pjūvio operacija (CPO), jai galioja panašios rekomendacijos. Tačiau, pasak A. Urbutės, dėl per ankstyvo gimdymo po prieš tai buvusios CPO yra didesnė rizika gimdos rando plyšimui. Mokslas siūlo, kad tarpas tarp nėštumų po CPO būtų ne mažesnis kaip 6-8 mėnesiai, o idealu - bent 18 mėnesių ir daugiau.
Kada geriausia susilaukti vaikų? Amžiaus ir santykių įtaka
Kiekvienai moteriai ir šeimai geriausias amžius susilaukti vaikų bei optimalus tarpas tarp nėštumų yra individualus. Dr. Laura Markham savo knygoje „Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų santykiai“ pastebi, kad anksčiau, kol kūdikiai nebuvo maitinami iš buteliukų, norma tarp gimdymų vidutiniškai būdavo treji metai, nes pastoti iškart po gimdymo buvo mažiau tikėtina.
Planuojant pastojimą atsižvelgiant į vaikų tarpusavio santykius, verta įvertinti, kad panašaus amžiaus broliai ir seserys dažniau konkuruoja tarp savęs ir gali būti agresyvesni, nors jų santykiai dažnai būna artimesni. Klinikinė psichologė ir tėvų konsultantė L. Markham taip pat pataria atsižvelgti į turimą kantrybę, energiją, šeimos streso lygį ir galimą pagalbą.
Mokslininkai paneigė mitą, kad maži vaikai neprisimena laiko prieš naują kūdikį ir lengviau prisitaiko, jei sulaukia brolio ar sesės nebūdamas dvejų metų. Tinkamas pasiruošimas nėštumui padeda išvengti daugelio nereikalingų rūpesčių, todėl dar prieš svarstant apie šeimos pagausėjimą, naudinga skirti dėmesio sveikatos priežiūrai.
Pasiruošimas nėštumui: nuo sveikatos iki gyvenimo būdo
Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu moterims svarbu skirti dėmesio savo sveikatai. Tai leidžia sumažinti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, persileidimo, vaisiaus vystymosi anomalijų, priešlaikinio gimdymo bei kitų pavojingų būklių riziką.
Ginekologo konsultacija ir tyrimai:Ginekologo konsultacijos metu aptariama nėštumo galimybė, atliekama apžiūra, prireikus paimamas makšties išskyrų ar citologinis gimdos kaklelio tepinėlis, siekiant atmesti galimus pakitimus. Atliekamas echoskopinis mažojo dubens tyrimas, kuris padeda atmesti anatomines patologijas, tokias kaip kiaušidžių cistos ar gimdos miomos.
Mityba ir papildai:Vienas esminių dalykų prieš bandant pastoti - bent kelis mėnesius gerti folio rūgšties papildus. Folio rūgštis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi ir apsaugo nuo kitų vystymosi defektų. Taip pat svarbus vitaminas D, ypač jei trūksta saulės šviesos. Omega-3 riebalų rūgštys būtinos vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi. Jei mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Geležies kiekis taip pat svarbus - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį. Kiti svarbūs papildai - B grupės vitaminai, cinkas, selenas.
Kiekvienu atveju pasiruošimas nėštumui yra individualus. Kitų maisto papildų reikalingumą lemia asmeninė moters sveikatos būklė, mityba ar gyvenimo būdo ypatumai. Svarbu atsiminti, kad papildai yra tik priedas, o subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas - pagrindas.
Sveikas gyvenimo būdas:Sveika mityba apima daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir sveikų baltymų. Būtina atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, nes jie neigiamai veikia reprodukcinę sveikatą ir vaisiaus vystymąsi. Taip pat vertėtų vengti drastiškų dietų, streso ir nerimo.
Svorio kontrolė:Tiek per mažas (KMI mažiau nei 18,5), tiek per didelis kūno masės indeksas (KMI) turi neigiamos įtakos vaisingumui. Per žemas KMI siejamas su lytinių hormonų disbalansu ir ovuliacijos sutrikimais. Norint efektyviai kontroliuoti svorį, svarbu laikytis subalansuotos mitybos, riboti perdirbtų maisto produktų ir cukraus kiekį.
Hormoninė kontracepcija:Po hormoninių kontraceptinių priemonių nutraukimo specialus pasiruošimas nėštumui nėra reikalingas ir galima iškart planuoti nėštumą. Svarbu neišsigąsti, jei iškart po kontracepcijos nutraukimo menstruacijos tampa nereguliarios. Remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, iškart pastoti didesnę tikimybę turi jaunesnės nei 35 metų moterys.
Dažniausios nevaisingumo priežastys ir kaip jas įveikti
Nepavykti pastoti gali dėl daugelio veiksnių, susijusių su moters ar vyro sveikata ir gyvenimo būdu.
Moters sveikatos veiksniai:
- Hormoniniai sutrikimai: Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), sutrikdantis kiaušidžių veiklą.
- Endometriozė: Gimdos gleivinės augimas už gimdos ribų, galintis sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą ar kiaušialąstės įsitvirtinimą.
- Amžius: Moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja.
- Lytinės sveikatos problemos: Makšties sausumas, infekcijos.
Vyro sveikatos veiksniai:
- Mažas spermatozoidų kiekis, prastas judrumas ar nenormali forma: Dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.
Gyvenimo būdas ir įpročiai:
- Lėtinis stresas, prastas miegas: Sutrikdo hormonų pusiausvyrą.
- Netinkama mityba, žalingi įpročiai: Rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, kofeino perteklius.
- Svorio problemos: Tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris.
- Lėtinės ligos: Skydliaukės veiklos sutrikimai, diabetas.
- Netikslus ovuliacijos laiko nustatymas ar nepakankamai dažni lytiniai santykiai vaisingumo lango metu.
Išoriniai veiksniai:
- Vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai.
Kaip greičiau pastoti?
Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų.
- Tiksliai nustatykite vaisingas dienas: Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives. Planuokite lytinius santykius vaisingumo metu.
- Reguliarūs lytiniai santykiai: Bent kas 2-3 dienas.
- Mityba: Valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis, užtikrinkite pakankamą folio rūgšties, cinko bei vitamino D kiekį. Pasikonsultuokite su gydytoju dėl maisto papildų.
- Gyvenimo būdas: Atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio ir kofeino vartojimą, palaikykite sveiką svorį. Reguliarus, bet ne per intensyvus fizinis aktyvumas. Stenkitės vengti streso, skirkite laiko poilsiui.
- Vaisingumo lubrikantas: Gali būti naudingas, jei lytiniai santykiai tampa malonesni.
Jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.
Aš pasidaviau? Kodėl po 7 mėnesių mėsavalgystės siautėju po viešbučio pusryčių bufetą!
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima pastoti prieš mėnesines?Taip, nors tikimybė yra mažiausia, ji vis tiek egzistuoja, priklausomai nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko.
Ar galima pastoti per mėnesines?Nors mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi iki 5 dienų, o jei ciklas trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė gali padidėti.
Kada galima pastoti po mėnesinių?Po mėnesinių galima pastoti prasidėjus vaisingajam laikotarpiui, o ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas.
Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti?Nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos. Tradicinė misionieriaus poza laikoma palankia, nes leidžia sėklai lengviau pasiekti gimdą.
Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija?Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.