Nuo seno žinome apie mamos pieno naudą kūdikiui bei žindymo privalumus mamai. Vasaros metu kūdikio žindymas patogus dar ir dėl to, kad mama gali laisviau mėgautis visais šiltojo periodo malonumais. Tačiau vasaros karštis žindančiai mamai kelia ir kitų rūpesčių, kuriuos svarbu išmanyti, kad šis laikotarpis būtų kuo lengvesnis ir malonesnis tiek mamai, tiek mažyliui.
Mamos pieno saugumas ir virškinamumas karštyje
Vienas didžiausių mamos pieno privalumų yra jo saugumas. Mama žino, kad vasara - žarnyno infekcijų metas, ypač pavojingas kūdikiams. Priešingai nei mano daugelis tėvų, vasaros karštis veikia kūdikio apetitą daug mažiau negu mamos ir tėčio kulinarinius pomėgius. Mamos pieną vaiko organizmas lengvai virškina, taigi net karštą vasaros dieną sveikam kūdikiui nekyla noras jo atsisakyti. Jeigu kūdikis atsisako krūties, mama turėtų ieškoti kitų priežasčių. Galbūt kūdikis negaluoja arba pakito pienuko skonis (mama suvalgė neįprastą maisto produktą). Svarbu apžiūrėti burnytę: ar nėra ant liežuvio, gomurio ir kitose vietose balkšvų nenusivalančių apnašų, dėl kurių žindomam kūdikiui skauda. Tai gali būti, pavyzdžiui, grybelio sukelta pienligė.
Vandens poreikis ir žindymo svarba
Karštyje kūdikis dažniau nori gerti, o troškulį geriausiai malšina įprastinis, lengvai virškinamas gėrimas - mamos pienas. Pienas greitai papildo skysčių atsargas mažylio organizme. Be to, mamos piene yra nuo žarnyno negalavimų saugančių antikūnų, kurie dar ir stiprina imunitetą. Vasaros karštyje paprastai kūdikis dažnai ieško krūties ir ilgiau žinda. Dažnai žindydama patenkinsite jo skysčio poreikius. Tik stebėkite, kad krūtys netaptų tik žinduku. Kai kurie kūdikiai pasisotina per 10-15 minučių, o jeigu mamai pienas teka lėtai, prireikia daugiau laiko. Bet jei kūdikis iš vienos krūties žinda ilgiau kaip 30 minučių, patikrinkite, ar jis tinkamai apžioja krūtį. Mažylis neturėtų žįsti ilgiau kaip 40 minučių.
Pediatrai nepataria žindomam kūdikiui duoti vandenuko ar arbatėlių. Mat reikiamą skysčio kiekį kūdikis gauna su mamos pienu, kuriame yra 90 proc. vandens. Tyrimais įrodyta, kad vandeniu ir arbatėlėmis girdomas žindomas kūdikis labiau linkęs į viduriavimą. Pasaulio sveikatos organizacija pirmąjį gyvenimo pusmetį rekomenduoja vengti papildomai girdyti žindomus kūdikius. Karštyje mama daugiau prakaituoja, todėl ji ir turi gerti daugiau vandens, o kūdikis gaus skysčių kartu su mamos pienu.
Higienos ypatumai vasarą
Dažnai praustis nebūtina net ir karštyje. Apsiprausti patariama tik vieną kartą per dieną. Mat krūtį apsaugo sekretas, kurį išskiria rudajame laukelyje aplink spenelį esančios liaukos. Jeigu mama suprakaitavo arba išsimaudė sūriame jūros vandenyje, pakanka apiplauti krūtis švariu šiltu vandeniu be muilo. Nepamirškite, kad dažnai prausiama oda gali išsausėti. Pirmiausia, tinkamai laikykite prie krūties glaudžiamą kūdikį. Nepatyrusią mamą pamokys pediatras arba žindymo specialistas. Jokiu būdu neverta vadovautis močiutės patarimais prausti krūtis su muilu prieš kiekvieną maitinimą. Jeigu speneliai vis dėlto sutrūkinėjo, galima išspausti lašelį pieno ir patepti pažeistą krūtį. Vaistinėje įsigysite specialų tepalą suskilusiems speneliams.
Svarbiausi žindymo aspektai: nuo apžiojimo iki skausmo prevencijos
Viena svarbiausių sąlygų sėkmingam žindymui yra taisyklingas kūdikio apžiojimas. Netaisyklingas apžiojimas yra viena dažniausių spenelių skausmo ir pažeidimų priežasčių. Kai kūdikis krūtį apžioja tinkamai, jo smakras ją liečia, burna būna plačiai pražiota, apatinė lūpa atsivertus, žandai išsipūtę, juda smakras, visas žandikaulis, net ir ausys. Daugiau pigmentinio krūties laukelio, vadinamo areole, turėtų matytis viršuje, negu apačioje. Esant netaisyklingam apžiojimui, pienas sunkiai teka, kūdikiui tenka ilgai žįsti, o tai kenkia speneliams. Speneliai gali būti pažeisti ir tuomet, jei staigiai ištraukiami iš burnos kūdikiui dar tebežindant. Kūdikį reikėtų atitraukti nuo krūties pamažu, švelniai ištraukiant spenelį iš burnos, geriausia tik tuomet, kai jis jį pats paleidžia. Arba baigiant žindyti į mažylio burną lūpų kampe galima įkišti mažąjį pirštą.
Netinkama kūdikio padėtis žindant taip pat gali lemti spenelio skausmą ir suskilinėjimą. Svarbu, kad jo galva ir kūnas sudarytų tiesią liniją, pilvas būtų prigludęs prie mamos, visas kūnas būtų prilaikomas, veidas atgręžtas į krūtį, nosis atsidurtų ties speneliu. Žindymo metu mažylio galvytė turi būti truputį atlošta, bet nepersukta į šoną. Krūtis turi būti prilaikoma taip, kad neužspaustų kūdikio nosies. Kai krūtis yra persipildžiusi, kūdikiui sunkiau ją tinkamai apžioti, todėl prieš žindant patartina pieno perteklių nuspausti rankomis.
Trumpas liežuvio pasaitėlis taip pat gali apsunkinti žindymą. Naujagimis su trumpu pasaitėliu negali žįsdamas iškišti liežuvio, todėl taisyklingai žindyti beveik neįmanoma. Krūties neapžiojant, spenelis spaudžiamas ne prie liežuvio, kaip įprastai, o prie dantenų, todėl jį gali pradėti skaudėti.
Kai kūdikiui ima dygti dantukai, mamai prireiks dar daugiau kantrybės, nes jis žįsdamas dažnai stipriau suspaudžia niežtinčias, paburkusias dantenas, o kartu ir krūtį bei spenelį. Reaguoti reikia iš karto, kad tai netaptų įpročiu. Geriausia savo mažuoju pirštu įspausti spenelį ir ištraukti krūtį iš mažylio burnos, tada jam ramiai pasakyti, kad taip daryti negalima. Po to rekomenduojama kelias minutes nežindyti, kad jis geriau suprastų netinkamo elgesio pasekmes. Prieš žindydama mama gali padėti vaikeliui pamasažuodama dantenas pirštu, pasiūlydama kramtymui skirtą atvėsintą žaisliuką ar patepdama jas specialiu nuskausminančiu tepalu. Žindymo metu reikia atidžiau stebėti kūdikį: dažniausiai jis ima kandžiotis tada, kai jau būna pasisotinęs. Pastebėjus, kad jis žinda ne taip aktyviai, dėmesys nukrypsta kitur, galima iškart atitraukti nuo krūties ir taip išvengti skausmingų krimstelėjimų. Jeigu mažylis migdosi prie krūties, jis gali sukąsti visiškai nevalingai, tiesiog atsipalaidavus raumenims.
Skausmas žindant - ne norma, o signalas
Medicininėje literatūroje žindymo skausmas nėra laikomas normaliu reiškiniu. Nors trumpalaikis jautrumas žindymo pradžioje gali pasitaikyti, nuolatinis ar stiprėjantis skausmas vertinamas kaip ženklas, kad žindymo mechanika neveikia gerai. Jeigu žindymas sukelia skausmą, tai dažniausiai reiškia, kad kūdikio burnos funkcija neveikia optimaliai. Klinikinėje praktikoje dažnai matoma situacija, kai skausmas toleruojamas mėnesiais, nes laikomas neišvengiamu. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žindymo sėkmę, yra kūdikio burnos funkcija. Efektyvus žindymas reikalauja suderinto liežuvio judėjimo, audinių elastingumo ir gebėjimo sukurti stabilų vakuumą. Medicinos literatūroje rašoma, kad liežuvio judesių ribotumas, įskaitant trumpą liežuvio pasaitėlį, gali turėti tiesioginę įtaką žindymo biomechanikai. Kai kūdikio liežuvis negali judėti pakankama amplitude, visa žindymo apkrova persiskirsto netinkamai. Mama jaučia skausmą, o kūdikis dažnai greičiau pavargsta ir tampa neramus. Svarbiausias dalykas tokiose situacijose nėra pats pasaitėlio buvimas, o jo įtaka žindymo funkcijai.
Il gainui, kai žindymo metu patiriamas skausmas ignoruojamas, organizmas pereina į vadinamąją kompensacinę būseną. Moteris prisitaiko prie diskomforto, tačiau pagrindinė problema lieka neišspręsta. Kai audiniai nuolat patiria netinkamą mechaninę apkrovą, organizmas iš pradžių prisitaiko, tačiau pati problema neišnyksta.
Idealiu atveju - kai tik mama pajunta, kad žindymas skausmingas, kūdikis prastai suima krūtį, greitai pavargsta, dažnai atšoka, maitinimas tampa ilgas ir varginantis, o speneliai po maitinimo atrodo sužaloti ar „nukramtyti“. Dažniausiai dėl pasaitėlio korekcijos kreipiamasi vėliau - kai vaikas švepluoja, ilgai lanko logopedo užsiėmimus, tačiau pažanga minimali, tad kyla įtarimas, kad problema gali būti susijusi su ribotu liežuvio judrumu. Pirmas žingsnis yra registracija konsultacijai, kurios metu įvertinama burnos funkcija ir pasaitėlio įtaka judesiui. Jei nustatoma aiški funkcinė indikacija, pasaitėlio korekcija lazeriu atliekama labai greitai - įprastai procedūra trunka apie minutę. Naudojamas vandens lazeris, kuris leidžia audinius koreguoti minimaliai invazyviai: tai mažina traumavimą, kraujavimą ir po procedūros patiriamą diskomfortą. Lazerinė procedūra yra trumpa ir tiksli. Siuntimo šiai procedūrai nereikia. Dažniausiai mamos kreipiasi pačios, pajutusios, kad žindymas kelia skausmą arba kūdikis neefektyviai žinda. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad ilgai toleruojamas ar normalizuojamas skausmas dažniau pereina į lėtinę būklę. Neurologas ir skausmo tyrėjas prof. Clifford Woolf iš Harvardo universiteto yra pabrėžęs, kad skausmas nėra tik subjektyvus pojūtis - tai biologinis procesas, kuris, ignoruojamas per ilgai, keičia nervų sistemos reakcijas. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat akcentuoja, kad lėtinis skausmas yra atskira sveikatos būklė, reikalaujanti ankstyvo įvertinimo ir tikslingų sprendimų.
Neįtikėtini patarimai, kaip pagerinti kūdikio žįdimą krūtimi! (Beep Boop Baap)
Kitos žindymo problemos ir jų sprendimai
Skausmas žindymo metu - ne toks ir retas reiškinys. Krūtų ir spenelių skausmas dažniausiai yra susijęs su netinkama kūdikio padėtimi glaudžiant jį prie krūties, netinkamu apžiojimu, dėl kurio žalojami speneliai. Jei krūtys yra skausmingai kietos, pilnos, o po maitinimo ar ištraukus pieną nemalonūs pojūčiai praeina, veikiausiai kaltas ir bus perpildymas. Įprastai krūtys persipildo žindymo pradžioje, kuomet pieno gamyba dar nėra susinormalizavusi.
Pieno sąstovis (laktostazė) juntamas kaip skausmingas gumbelis, sukietėjimas krūtyje. Užsitęsusi laktostazė gali lemti mastitą. Laktostazės priežastimi gali būti užsikimšęs pieno latakėlis (ant spenelio galite pastebėti tarsi inkštirą), reti ir trumpi žindymai, žindymas ne pagal poreikį ir kt. Svarbu išsiaiškinti tikslias laktostazės priežastis ir jas pašalinti. Jei ant krūties yra skausminga, gumbuota vieta, ji tapo raudona, karšta, gali būti, kad prasidėjo mastitas (krūties uždegimas). Jo simptomai - panašūs į gripo. Abscesas yra reta mastito komplikacija. Mastitas gali neišnykti net ir po dažno, produktyvaus žindymo, antibiotikų kurso. Pagrindinis simptomas - krūties oda atrodo tarsi apelsino žievelės. Abscesui diagnozuoti gali prireikti ultragarsinio tyrimo, o gydyti - antibiotikų.
Pienligė gali varginti ir žindančias mamas. Pienligės simptomai - staigus abiejų krūtų ir (arba) spenelių skausmas. Jis yra stiprus, po kiekvieno žindymo seanso gali trukti apie valandą. Tyrimui imamas tepinėlis, o jeigu pienligės diagnozė patvirtinama, būtina gydymą taikyti ir mamai, ir kūdikiui. Įprastai mamos jaučiamas skausmas sumažės po 2-3 dienų nuo gydymo pradžios.
Jei spenelius niežti (niežulį gali sukelti šiluma) arba pakito jų spalva, bet nejaučiate aštraus skausmo, tikėtina, kad tiesiog galite būti alergiška. Alergiją gali sukelti spenelių kremas, įklotai, skirti žindančioms mamoms, ir kt. Tai būklė, kai baigus žindyti pabąla spenelio galiukas, juntamas skausmas, spenelį niežti. Vazospazmas atsiranda dėl sutrikdytos kraujotakos, kai žįsdamas kūdikis spenelį suspaudžia tarp liežuvio ir gomurio. Jei anksčiau buvo sutrikusi kraujotaka ar kamavo migrena, o skausmas intensyvesnis tapdavo peršalus, tikėtina, kad ir žindymo metu galėjo pasireikšti Reino sindromas. Skausmo galite išvengti, jei kūdikį maitinsite tik šiltose patalpose ir po maitinimo dėsite šiltus kompresus.
Žindymo aversija yra didžiulis nenoras, vengimas žindyti, bjaurėjimasis žindymo procesu. Jeigu susinormalizavus pieno gamybai, išbandžius skirtingas žindymo pozas ir kūdikio glaudimo prie krūties technikas skausmas nesumažėja, reikėtų kreiptis pagalbos į žindymo konsultantę. Tiesa, jei žindymo konsultantė padėjo jums pakoreguoti padėtį ir pamokė tinkamai priglausti kūdikį prie krūties, o jūs vis dar jaučiate skausmą ir speneliai yra pažeisti, tikėtina, kad gali būti ir kitų problemų (pavyzdžiui, trumpas liežuvio pasaitėlis), galinčių apsunkinti žindymą.
Jeigu spenelis pažeistas, naudokite specialų spenelių kremą arba kompresus. Net jei ir speneliai yra pažeisti, juos skauda, žindymą galite tęsti, tik labai svarbu stebėti, ar kūdikis glaudžiamas tinkamai, kad būtų išvengta tolesnių pažeidimų. Žindymą svarbu tęsti ir esant laktostazei ar mastitui.
Antspeniai ir kelionės su žindomu kūdikiu
Antspenis - tai toks plonas silikoninis spenelis, skirtas uždėti ant mamos krūties tam, kad kūdikiui būtų galima lengviau įkišti krūtį į burnytę. Taip, taip, lengviau įkišti, nes normaliomis sąlygomis, kūdikis turėtų pats susirasti, išsižioti, apžio ti ir įsitraukti spenelį ir dalį krūties audinių į burnytę. Turėdamas tvirtą formą, antspenis leidžia net ir į mažai pražiotą kūdikio burnytę įkišti antspenio „spenelį“, o kūdikiui pradėjus žįsti, jis pamažu įtraukia ir daugiau krūties audinių. Kūdikiui, kuris turi patirties žįsti pliką krūtį, gali būti šiek tiek lengviau, nes jis jau turėjo minkštos odos burnoje patirtį, todėl lengviau ją atgaminti. Jeigu antspenis buvo pradėtas naudoti dėl plokščių ar įtrauktų spenelių, prieš maitinimą galima pabandyti suformuoti spenelį pirštais ar šiek tiek pastimuliuojant krūtį pientraukiu. Pats spenelis savaime nėra reikalingas sėkmingam žindymui, tačiau pirmomis dienomis jis veikia kaip fizinis orientyras, kurią krūties vietą reikia apžioti.
Duodant kūdikiui krūtį be antspenio svarbu užtikrinti gerą krūties apžiojimą. Žindančio krūtį kūdikio burna turi būti plačiai pražiota, o abi lūpytės išsivertusios į išorę, panašiai kaip plačiai prasižiojusi žuvis. Jeigu taip neįvyko apžiojimo metu, galite pirštais išversti lūpytes į išorę.
Pereinant nuo antspenio prie krūties labai svarbus kūdikio paskatinimas, atlygis maistu. Neturėdamas galimybės žįsti tvirtą antspenį, jis galbūt greičiau pakeis savo nusistatymą, jeigu tai, ką jis apžios, iš karto atlygins maistu. Todėl prieš glaudžiant kūdikį prie krūties verta sužadinti pieno tekėjimą, stimuliuojant rankomis ar pasinaudojant pientraukiu. Grįžimas prie krūties gali būti greitas ir efektyvus, kuomet vaikas labai lengvai ir greitai persiorientuoja nuo antspenio prie krūties. Tačiau gali būti ir ilgas ir daug mamos kantrybės reikalaujantis darbas. Čia yra dar keletas patarimų, kurie galėtų padėti kūdikiui greičiau pereiti prie krūties:
- Pasiūlykite krūtį pakankamai dažnai, kad kūdikis nebūtų peralkęs ir galbūt būtų linkęs eksperimentuoti.
- Prieš duodama krūtį, leiskite kūdikiui pačiulpti jūsų švarų pirštą, švelniai paspauskite liežuvėlį žemyn, link burnos dugno.
- Pirštais suspauskite krūtį per 4-5 cm nuo spenelio pagrindo taip, kad ji būtų plokščia, kaip sumuštinis.
- Maudykitės kartu su kūdikiu ant krūtinės.
- Jeigu kūdikis neima krūties be antspenio ir verkia, pabandykite nuraminti prieš vėl pasiūlydama krūtį, tačiau jeigu nepavyksta nuraminti, duokite krūtį su antspeniu. Nebandykite kūdikio „perauklėti“ neduodama valgyti. Geriau tegul pavalgo su antspeniu, o tada vėl bandykite iš naujo.
- Kartais kūdikis gali imti krūtį be antspenio, o kartais gali reikalauti jo. Stenkitės nekovoti su tokiais kūdikio norais, mažinkite antspenio naudojimą pamažu, nebent matote, kad kūdikis be didelio pasipriešinimo ima krūtį ir žinda.
Tiek naudojant antspenį, tiek pereinant nuo antspenio prie krūties labai svarbu įvertinti, ar kūdikis pakankamai gauna pieno. Visų pirma klausykitės ir stebėkite kūdikį žindymo metu. Ar girdite, kaip jis ryja? Kiek ilgai trunka rijimo epizodai? Ar pažindęs kūdikis atsipalaiduoja, nusiramina, užmiega, paleidžia krūtį pats? Ar krūtis suminkštėja ir palengvėja pažindžius? Jeigu ne, būtina nutraukti likusį pieną rankomis ar pientraukiu, kad būtų išvengta pieno sąstovų, mastito ar pieno sumažėjimo. Antra, sekite kūdikio šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumą. Pirmąsias 6 savaites kūdikis turėtų daug prišlapinti bent į 5-6 sauskelnes ir bent 2-3 kartus pasituštinti. Po 6-os savaitės tuštinimosi gali ir sumažėti, gali būti, kad kūdikis tuštinsis kas kelias dienas, tačiau išmatos vis tiek turi būti skystos ir gausios.
Jeigu galite pasirinkti, geriau nenaudokite antspenio, nes netinkamai naudojamas ar netinkamai parinktas antspenis gali sukliudyti kūdikiui ištraukti tiek pieno, kiek jam reikia, dėl to mamai gali kilti pieno sąstovų, mastito rizika, o tai mažina pieno gamybą.
Mišinukais maitinamo kūdikio mama, ruošdamasi į sodybą arba prie jūros, turi susikrauti daugybę mitybos reikmenų - buteliukų, čiulptukų, įvairių kitokių indelių, prireiks šildymo bei sterilizavimo prietaisų. Kūdikio indelius reikia kruopščiai plauti ir išvykoje. Pavyzdžiui, sodyboje, kurioje nėra karšto vandens, tai daryti sudėtinga. Dar prisideda rūpestis mišinukais. Kažkiek jų, žinoma, galima pasiimti į kelionę, kitų teks ieškoti poilsio vietoje - tik nežinia, ar bus kūdikio mėgstamų. Taigi per visokius rūpesčius mamai nebus kada pailsėti. Žindanti mama gali be rūpesčių kūdikio maistu skristi lėktuvu, važiuoti traukiniu ar automobiliu. Su žindomu kūdikiu patogu keliauti didesniais atstumais, gražią vasaros dieną pailsėti prie ežero. Kūdikis saldžiai išsimiegos gryname ore medžių pavėsyje, o nubudęs bus iškart pamaitintas.
Rūkymas ir žindymas: pasekmės kūdikiui
Dauguma moterų supranta rūkymo žalą ir bent jau nėštumo metu stengiasi nuo šio įpročio susilaikyti. Būtų idealu, jei prie rūkymo jos taip niekada ir negrįžtų. Tačiau kaip žinia, rūkymas sukelia itin stiprų pripratimą, ir atsisakyti rūkymo reikia didelių valios pastangų. Jeigu gali nerūkyti, nerūkyk. O ką daryti, jei nerūkyti negali? Šiame rašinyje nebus kalbama apie taip vadinamą pasyvųjį rūkymą, tai yra apie žalą, patiriamą būnant prirūkytoje aplinkoje. Bent kiek atsakinga motina nepūs tabako dūmų savo kūdikiui į veidą. Nikotinas, esantis rūkančios maitinančios motinos piene, trumpina kūdikio miego laiką. Tyrimai buvo atliekami Monelio Chemijos Centre JAV. Tyrime dalyvavo 15 maitinančių ir nemetančių rūkymo motinų. Tyrimas truko dvi dienas su vienos savaitės pertrauka tarp jų. Tyrimo metu moterys pagal poreikį turėjo žindyti kūdikį. Pamaitinti kūdikiai buvo guldomi migdyti, stebint, kaip jie užmigs. Kiekvienam mažyliui prie kojytės buvo pritaisytas aktyvumo registratorius, kuris fiksuodavo vaiko būklę miego metu, o taip pat miego trukmę. Vaikutis buvo sveriamas prieš ir po maitinimo, taip buvo sužinomas jo gauto pieno kiekis. Tyrimai parodė, kad nepaisant to, kad parūkiusios motinos pienas turi cigaretės skonį, tai neturėjo įtakos kūdikio suvartoto pieno kiekiui. Tačiau ryšys tarp rūkymo ir miego trukmės akivaizdus. Motinų, rūkiusių iki maitinimo, kūdikiai miegojo vidutiniškai 37% trumpiau. Tyrimo dieną, kai motinoms buvo leista rūkyti, kūdikiai miegojo vidutiniškai 53,4 minutės, tuo tarpu tyrimo dieną, kai motinos nerūkė, vidutinis miego laikas buvo 84,5 minutės. Nikotinas mažina prolaktino, hormono, stimuliuojančio pieno atsiradimą, gamybą organizme. Rūkančių moterų pieno mažėja sparčiau. Moterys, kurios rūkė prieš, per ir po nėštumo, dvigubai dažniau nustoja maitinti kūdikį anksčiau, nei šis sulaukia 10 savaičių. Yra žinoma, kad bent pirmąsias 24 savaites maitinimas krūtimi yra nepaprastai svarbus kūdikio sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad didžiausia nikotino koncentracija motinos piene būna 30-60 minučių po surūkytos cigaretės. Tuo metu moters kraujuje ir piene yra didžiausia nikotino koncentracija, pienas turi cigaretės skonį. Nikotinas išsivalo per maždaug tris valandas. Todėl mažesnis blogis yra užsirūkyti iškart po maitinimo, negu prieš pat jį. Rūkykite lengvesnes cigaretes ir kiek įmanoma, mažinkite surūkomų cigarečių skaičių per dieną. Jei nekreipsime dėmesio į kitus neigiamus rūkymo aspektus, o tik į nikotino kiekį, mažiau kenkia keleto cigarečių surūkymas, negu priemonių nuo rūkymo, kurių sudėtyje yra nikotino naudojimas. Ypač tai pasakytina apie nikotino pleistrus, kurie aprūpina organizmą pastoviu nikotino kiekiu.
Specialistų patarimai ir pagalba
Asti Praborini, gydytojos pediatrės, IBCLC, pristatytas metodas, taikomas mamą su kūdikiu paguldžius į ligoninę. Kūdikis rėkia prie krūties, ją daužo rankelėmis ir galva, sukasi nuo spenelio ir nurimsta tik tada, kai krūties nebejaučia šalia. Kai gauna buteliuką, nurimsta ir ramiai pavalgo. Kodėl taip nutinka? Asti Praborini sako, kad daugelis specialistų, dirbančių su mamomis ir kūdikiais, netiki tokiu dalyku, kaip spenelių supainiojimas. Tačiau yra tyrimų, kurie rodo, kad žindant iš krūties daug stipriau dirba kūdikio kramtomieji raumenys, o žindant iš buteliuko, jie dirba mažiau. Tuo tarpu valgant iš puodelio darbo reikia įdėti daugiau, nei valgant iš buteliuko ir mažiau nei valgant iš krūties. Dėl šios priežasties valgymas iš buteliuko gali sukelti nenorą žįsti krūtį, o valgymas iš puodelio gali palengvinti grįžimą prie krūties. Dar vienas įdomus aspektas yra tas, kad iš 58 kūdikių, su kuriais ji dirbo, 46 turėjo trumpą liežuvio pasaitėlį!
Tada padedama kūdikiui žįsti krūtį. Krūtį su buteliuku supainioję, ar teisingiau pasakius, buteliuką vietoje krūties pasirinkę kūdikiai tipiškai prie krūties elgiasi vienodai. O taikant aukščiau aprašytą metodą, jų elgesys krūties atžvilgiu ima švelnėti, kol galiausiai jie sutinka ją apžioti ir po kurio laiko netgi žįsti. Kuo jaunesnis kūdikis intervencijos metu, tuo lengviau yra grąžinti mažylį prie krūties. Su kelių dienų mažyliais tipiškai užtenka 1 paros, su kelių mėnesių kūdikiais gali reikėti ir kelių dienų. Pradžioje kūdikį pamaitinti gali reikėti net nelaikant prie krūties, radikaliais atvejais, netgi paguldžius į lovelę ar kūdikio kėdutę, o pasisotinusį laikyti odos kontakte su mama vertikaliai tarp krūtų, nebandant priglausti prie krūties. Kūdikį, kuris neima krūties, stengtis 24 val.
Vienos absoliučios tiesos apie žindymą nėra, štai kodėl net ligoninėse po gimdymo moterims vienas specialistas gali patarti vienaip, kitas kitaip. Informacijos be galo daug, ji įvairi, bet tai, pasak specialistų, gali būti į naudą moteriai, nes ji gali atsirinkti, kas labiausiai tinka jai. Savo konsultuojamoms moterims, kurias lanko namuose, specialistai pataria prisijungti prie FB grupės „Žindykime kartu“, kurioje mamos dalinasi patirtimi ir nurodo specialistus, kurie gali padėti. Sutrikusiai mamai, ypač gyvenančiai ne didmiestyje, kur yra galimybių gauti žindymo pagalbą namuose, rekomenduojama skambinti „La Leche League“ arba mama-mama savanorėms. Jei tokios pagalbos telefonu neužteks, konsultantės rekomenduos, kur kreiptis tolimesnės pagalbos.
Naudokitės vyro atostogomis - valgykite jo gaminamą maistą, patikėkite jam daugelį namų ruošos ir vaiko priežiūros darbų. Daugelis vyrų yra didžiausias ramstis, pagalbininkas ir žindymo skatintojas.
Sėkmingai žindymo pradžiai jums prireiks pasitikėjimo savimi, kantrybės, mylimų žmonių paramos ir baimę bei abejones išsklaidančių naudingų patarimų. Sėkmingas žindymas labai stipriai priklauso nuo jūsų požiūrio. Nesėkmės baimė, neužtikrintumas ir pasitikėjimo savimi trūkumas gali gerokai apsunkinti žindymo pradžią ar net uždelsti laktaciją. Pasakykite savo artimiesiems, kad planuojate žindyti, ir paprašykite jų palaikymo. Paaiškinkite, kaip jums tai svarbu. Išsiaiškinkite, ar ligoninės, kurioje planuojate gimdyti, personalas palaiko žindymą. Atvykusi į ligoninę, informuokite akušerę, kad norite žindyti.
Nėštumo metu jūsų krūtys keičiasi, speneliai ir areolė padidėja ir patamsėja. Krūtys padidėja, tampa matomos po oda esančios venos, gali atsirasti strijų. Nėštumo metu nenaudokite jokių maitinamųjų ir drėkinamųjų kremų speneliams ir areolei. Tam nėra jokio poreikio. Neplaukite krūtų spenelių sausinančiu muilu ir nesistenkite užgrūdinti spenelių ir areolės, trindama juos kempine ar alkoholiu. Tiesiog nuplaukite krūtis vandeniu prausdamasi. Dėvėkite tinkamą liemenėlę. Ji neturi spausti krūtų. Patikrinkite, ar jūsų speneliai gerai išsivystę, ne plokšti ar įtraukti. Paspauskite areolę ir pažiūrėkite, ar spenelis nesuplokštėja ar neįsitraukia.
Žindymo pradžioje mums visoms kyla tokių klausimų kaip: kaip ilgai ir kaip dažnai reikia žindyti? Kaip pasikeičia pieno gamyba po gimdymo? Kuo skiriasi priešpienis ir tikrasis pienas? Kaip teisingai paduoti kūdikiui krūtį? Dėl žindymo krūtys netampa nepatrauklios, nors daugelis mamų turi tokią baimę. Kartais maitinamas kūdikis priryja oro, kuris kaupiasi žarnyne ir gali sukelti dieglius, pilvo pūtimą ar atpylinėjimą. Todėl po kiekvieno maitinimo turėtumėte padėti kūdikiui atsirūgti.
Jeigu nesate tikri dėl priemonių žindymui pasirinkimo, turite kitų klausimų dėl jų naudojimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais.
tags: #froben #spray #allattamento