Lietuvoje įteisinus vaistinį nėštumo nutraukimą, atsirado naujas pasirinkimas moterims, norinčioms nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Šis metodas, leidžiantis iki devynių nėštumo savaičių nutraukti nėštumą namuose, naudojant vaistus pagal gydytojo paskirtą receptą, sulaukė tiek pritarimo, tiek kritikos. Nors viena vertus, tai laikoma pažanga įgyvendinant moters reprodukcines teises ir saugesne alternatyva chirurginei intervencijai, kita vertus, išlieka susirūpinimas dėl nepakankamo informavimo, galimų pasekmių ir valstybės požiūrio į moteris, patenkančias į krizinę situaciją.
Vaistinio nėštumo nutraukimo privalumai ir tarptautinė patirtis
Ministerijos išplatintame pranešime tikinama, kad vaistinis nėštumo nutraukimas yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą. Šis būdas galės būti pasirenkamas iki 9 nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui. Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose.
„Vaistinio nėštumo nutraukimo, kaip alternatyvos chirurginei operacijai, įteisinimas buvo ilgai lauktas sprendimas. Ši procedūra yra saugesnė, nes nėra atliekama medicininė intervencija, ir komplikacijų rizika yra nepalyginamai mažesnė. Moteriai nereikia gultis į ligoninę, nereikia narkozės ir chirurginės operacijos. Nėštumas nutrūksta moteriai priimtinoje aplinkoje, paprastai tai įvyksta namuose“, - minėtame pranešime buvo cituojamas Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovas med. dr. Vytautas Klimas.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė pabrėžė, kad šis sprendimas yra didžiulė pažanga, įgyvendinant moters reprodukcines teises. „Kitos Europos moterys tokia galimybe naudojasi jau daugiau nei 30 metų, ir kitų šalių patirtis rodo, kad vaistinis abortas nukonkuruoja chirurginį. Štai Suomijoje, Švedijoje, Danijoje beveik visi nėštumo nutraukimai yra vaistiniai. Kalbėjomės su užsienio partneriais Latvijoje, Danijoje, Moldovoje - nė vienas neįvardijo problemų, susijusių su vaistiniu nėštumo nutraukimu. Tai reiškia, kad šis metodas veikia, ir veikia gerai“, - sakė ji.
Šiaurės šalyse, 2018 metų duomenimis, atliktų abortų skaičius ir medikamentinių abortų procentas yra aukštas: Danijoje - 14 348 (77,6 proc. iš jų medikamentiniai), Suomijoje - 8 654 (97,4 proc. medikamentiniai), Islandijoje 1 049 (78,6 proc. medikamentiniai), Norvegijoje 12 390 (91,4 proc. medikamentiniai), Švedijoje 35 782 (93,4 proc. iš jų medikamentiniai). Sekant abortų skaičiaus dinamiką nuo medikamentinio abortų legalizavimo šiose šalyse, medikamentinių abortų skaičius nuolat augo, o chirurginių mažėjo. Tačiau bendras abortų skaičius nemažėjo, netgi priešingai, išskyrus Suomiją.
Kritika ir alternatyvios perspektyvos
Tačiau su šia tema giliai susipažinusi VDU Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė medikamentinį nėštumo nutraukimo būdą vertina ne taip palankiai, patį įstatymą kritikuoja ir tikina, kad net į juodu ant balto surašytas grėsmes žiūrima pro pirštus. „Kiekviena sutiks, kad abortas nėra lengvas „pasivaikščiojimas po pievelę“. Yra įvairių situacijų, į kurias patenka moterys. Dažniausiai moterys renkasi abortą, kai aplinkybės įspaudžia į kampą ir jos nemato kitos išeities. Todėl valstybinis požiūris turėtų būti toks, kad bėdos ištiktai moteriai pirmiausia reikia suteikti visapusišką pagalbą ir paramą, priešingu atveju, jos pasirinkimą nutraukti nėštumą vargu ar galima laikyti laisvu, dažnai jis tampa priverstiniu pasirinkimu“, - teigia B. Obelenienė.
Prof. dr. B. Obelenienė išskiria kelias esmines problemas, sprendžiant nėštumo nutraukimo klausimą Lietuvoje. Viena didžiausių spragų yra ta, kad Lietuva yra bene vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kurioje nėštumo nutraukimas reglamentuojamas sveikatos ministro įsakymu, o ne įstatymu. Įprastai kitose valstybėse abortų klausimas reglamentuojamas įstatymu, o ministro ar atsakingos institucijos įsakymu nustatoma tvarka, kaip tai bus atliekama. Tuo metu Lietuvoje yra nustatyta atlikimo tvarka, tačiau nėra jokio įstatyminio pagrindo tai tvarkai atsirasti. Prieš kelias savaites ministro pasirašytas įsakymas pakeitė dar nuo 1994 m. iki šiol galiojusį SAM įsakymą. Pastaruoju įsakymu buvo panaikinta nėštumo nutraukimo operacijų atlikimo tvarka, patvirtinta dar TSRS sveikatos apsaugos ministerijos. Taigi galima sakyti, kad sovietinė tradicija nėštumo nutraukimo reglamentavime atkakliai tęsiama.
„Labai panašu, kad nėštumo nutraukimas tampa tokia lengva ir paprasta paslauga, kaip sugedusio danties pašalinimas, nors skirtumas yra milžiniškas. Nėštumo nutraukimas sieja tris (neįskaitant „paslaugos“ atlikėjo): moterį, vyrą ir jų abiejų pradėtą, naujai užsimezgusią žmogaus gyvybę. Juk pagalbinio apvaisinimo įstatyme yra apibūdinta embriono sąvoka - kitaip sakant, žmogaus gyvybės pradžia yra įstatymiškai apibrėžta. Todėl toks lengvabūdiškas valstybės požiūris į labai rimtą problemą, manau, turėtų skaudinti kiekvieną moterį“, - teigia profesorė.
Viena didžiausių spragų vis minimas psichologinės pagalbos moterims trūkumas. Naratyvas aborto tema dažniausiai skamba labai vienpusiškai: „moteris turi teisę į abortą“, „moteris turi teisę į kūno vientisumą“, „moters reprodukcinės teisės“ ir pan. Tokia formuojama nuomonė tėra, vaizdžiai tariant, „rankų nusiplovimas“, atsakomybės peradresavimas: „Moteriške, pati kalta, pati ir spręsk.“ Moteris, patekusi į sunkią padėtį, pirmiausia turi teisę į visapusišką pagalbą, kuri apima ir teisingos informacijos suteikimą, ir juridinę bei materialią pagalbą, ir psichologinį konsultavimą.
Prof. dr. B. Obelenienė pateikia Vokietijos pavyzdį, kurioje abortus reglamentuoja baudžiamasis kodeksas ir nuo 1995 m. priimtas įstatymas „Pagalba išvengiant ir įveikiant konfliktus nėštumo metu“. Ten abortas visiems su tuo susijusiems asmenims yra nusikalstama veika, išskyrus kelias išimtis, iš kurių pirmoji skamba taip: „jei nėščia moteris prašo nutraukti nėštumą ir pateikia gydytojui pažymą, kad ji gavo konsultacinę pagalbą ne mažiau kaip prieš tris dienas iki operacijos“. Vokietijoje moters, siekiančios aborto, konsultavimas, kurio metu išsiaiškinamos priežastys, kodėl moteris nori nutraukti nėštumą, ir pagalbos, galinčios panaikinti šias priežastis, suteikimas, laikomas privaloma sąlyga, užtikrinančia moters laisvo apsisprendimo įgyvendinimą. Trumpai tariant, valstybinis požiūris į moterį, siekiančią aborto, yra kaip į asmenį, ištiktą rimtos krizės, kurios pati nepajėgi išspręsti ir todėl jai būtina padėti. Nutraukti nėštumą vien dėl to, kad trūksta pinigų vaiko auginimui ar stogo virš galvos, ar dar blogiau - moteris patiria smurtą - valstybės požiūriu yra nepateisinama, t.y. valstybė privalo padaryti viską, kad šias kliūtis pašalintų.
Medikamentinio aborto saugumas ir šalutiniai poveikiai
Nors medikamentinis nėštumo nutraukimas pateikiamas kaip saugesnis ir paprastesnis būdas nei chirurginė intervencija, prof. dr. B. Obelenienė teigia, kad tai neatitinka tiesos. „Šiuo metu spaudoje ir socialiniuose tinkluose, sakyčiau, vyksta medikamentinio aborto propagavimo kampanija. Visi pasisakantieji asmenys naudoja tuos pačius apibūdinančius terminus: „saugesnis būdas“, „moteris turi teisę rinktis“, „mokslu įrodyta“ ir pan. Tačiau tai tikrai neatitinka tiesos. Atkreipkit dėmesį, kad kalbant apie nėštumą, dažniausiai vartojama neigiama nuostata: nenorimas, nelauktas, neplanuotas. Tačiau kalbant apie abortą - teigiama nuostata: saugus abortas. Šios kampanijos dalyviai puikiai įvaldę propagandinę techniką: pakeisk kalbą - pakeisi žmonių mąstymą. Pirmiausia tarsi nežymiai keičiama nėštumo samprata. Nėštumas jau nebesiejamas nei su nauja žmogaus gyvybe, nei su kūdikio laukimu. Tai tiesiog nepatogi moters būsena, kurią galima nutraukti - panašiai kaip apsinuodijus: galva svaigsta, pykina, sutinka virškinimas, tačiau išgersi tinkamą tabletę, ir praeis“, - aiškina profesorė.
Analizuojant žiniasklaidoje dažniausiai minimus medikamentinio aborto privalumus, dažniausiai pasitaiko tokie apibūdinimai, kaip „didesnis privatumas“, „nereikia chirurginės intervencijos ir nuskausminimo“, „komplikacijos yra labai retos ir nekelia grėsmės moters gyvybei, joms gydyti užtenka medikamentinio gydymo“. Kad tai yra klaidinanti informacija, užtenka atidžiai perskaityti preparato charakteristikos santrauką. Didesnio privatumo taip pat nereikėtų tikėtis. „Labai svarbu pasitikrinti ir patvirtinti, kad įvyko visiškas pasišalinimas, dėl to turite grįžti į gydymo centrą“, - rašoma preparato charakteristikų santraukoje ir patariama neišvykti toli nuo klinikos, kurioje paskirtas preparatas.
Medikamentinis abortas yra sukeliamas dviejų preparatų. Vienas iš jų yra progesterono, moters lytinio hormono, gyvybiškai būtino embriono implantacijai ir jo vystymuisi po implantacijos, inhibitorius. Šis preparatas slopina receptorius, kurie prisijungia progesteroną. Progesterono trūkumas sukelia embriono (jei preparatas vartojamas iki 8 nėštumo savaitės pabaigos) ar vaisiaus (jei nuo 8 iki 9 savaitės) žūtį. Antrasis preparatas - prostaglandinai, kurie žuvusį vaisių pašalina iš moters organizmo.
Skirtingai nei teigiama, šalutinės reakcijos yra labai dažnos, pagal preparato charakteristikų santrauką jos nutinka vienai iš dešimties moterų: tai vaginalinis kraujavimas, gimdos spazmai, nuovargis, šaltkrėtis/karščiavimas, svaigulys, pykinimas vėmimas, viduriavimas, diskomfortas skrandyje, pilvo skausmas. Preparato charakteristikos santraukoje rašoma: „Kraujavimas yra beveik nuolatinė procedūros dalis, nepriklausomai nuo to, ar vartojamas prostaglandinas ir bet kokiu nėštumo laikotarpiu, nors jis paprastai yra tuo gausesnis, kuo vėlesnė yra nėštumo stadija. Gausus kraujavimas dažnai reiškia nepilną pasišalinimą, po kurio maždaug 5 proc. atvejų prireikia chirurginės procedūros. Nuo 0,5 iki 1 proc. atvejų gali prireikti kraujo perpylimo.“ JAV Maisto ir vaistų agentūra 2021 m. ataskaitoje praneša apie 26 moterų mirtis per ataskaitinį laikotarpį, susijusias su medikamentiniu abortu.
Suomių mokslininkų atliktas tyrimas „Tiesioginės komplikacijos po medikamentinio nėštumo nutraukimo, palyginti su chirurginiu nėštumo nutraukimu“ parodė, kad bendras nepageidaujamų reiškinių dažnis medikamentinio aborto grupėje, lyginant su chirurginiu abortu, buvo keturis kartus didesnis. Chirurginio aborto grupėje kraujavimas pasitaikė 2,1 proc., o medikamentinio - 15,6 proc. Taigi, vadinti medikamentinį abortą saugesniu, vertinant nepageidaujamų reiškinių atžvilgiu, yra neteisinga. Vertinant pagal PSO nesaugaus/saugaus aborto apibrėžimus, tai medikamentinis abortas labiau atitinka nesaugaus aborto apibrėžimą, nes vyksta ne medicinos įstaigoje, o moters namuose, kurie gali ir neatitikti minimalių medicininių reikalavimų.
Prieinamumo ir reglamentavimo iššūkiai Lietuvoje
Nors medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje įteisintas, jo prieinamumas ir reglamentavimas susiduria su iššūkiais. Teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Daugelis moterų, priėmusios sprendimą nutraukti nėštumą, susiduria su sunkumais jį įgyvendinant. „Paskambino, apie 7 ryto, bet pasakė, kad arba atvykstate už 10 minučių, arba jokių kitų galimybių atvykti daugiau nebebus. „Paskambinau į kelias privačias klinikas, deja, niekur negalėjo manęs priimti“, - dalijasi viena iš patirčių.
Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos. Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jos atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai. Medikamentiniai abortai taip pat nėra registruojami atskirai, nes jiems nėra numatyto atskiro kodo.
SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimei Dumšienei BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai. BENDRA.lt kreipusis į institutą, portalas buvo informuotas, kad jie neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą - „nėra specialaus kodo“. A. Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM. Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“. Kilus klausimui, kiek realiai gydymo įstaigų teikia nėštumo nutraukimo paslaugas, atsakymas buvo fragmentiškas. Kaip nurodė A. Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą. Vis dėlto Higienos instituto pateikti duomenys, kaip pastebima, apima tik dalį gydymo įstaigų, įskaitant ir tokias, kuriose savanoriškas abortas nėra atliekamas.
Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A. Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“. Vykdant tyrimą išsiuntėme apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvus, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki Bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo.
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų Bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą. Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra. Jonavos ligoninė šiuo metu neteikia nė vienos savanoriško nėštumo nutraukimo formos - nei medikamentinės, nei chirurginės. Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja gyd. Panašią poziciją išreiškė ir Tauragės ligoninė. Jos atstovas Danas Masiulionis komentavo: „Turime Naujagimiams palankios ligoninės statusą, kuris siejasi su nacionalinės gimstamumo skatinimo politika.“ Kitose gydymo įstaigose nurodomos įvairios priežastys, dėl kurių paslauga neteikiama. Kai kur gydytojai naudojasi teise atsisakyti procedūros dėl savo įsitikinimų, kitur paslauga neprieinama dėl budinčio gydytojo trūkumo. Šilutės ligoninė teigia, kad „iki šiol poreikio nebuvo“. SAM atstovė A. Dumšienė paaiškino, kad gydymo būdo pasirinkimą sprendžia paslaugą teikiantis gydytojas pagal savo kompetenciją. Ji pripažino, kad negali atsakyti, kodėl konkrečios įstaigos šios procedūros neteikia, nes tai esą priklauso nuo jų vidinės tvarkos ir gydytojų sprendimų. Paciento teisė rinktis gydytoją ir įstaigą, anot jos, garantuojama Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme. Paklausta, kas turėtų užtikrinti šios paslaugos prieinamumą, A. Dumšienė pabrėžė paciento teisę rinktis: „Jeigu tų paslaugų neteikia, tada reikia rinktis įstaigą, kuri tas paslaugas teikia.“ Visgi, aiški informacija, kurios įstaigos realiai teikia paslaugą, dažnai nėra viešai prieinama.
Lietuvoje medikamentiniam nėštumo nutraukimui taikomi tokie pat infrastruktūros ir specialistų reikalavimai kaip ir chirurginiam nėštumo nutraukimui. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tiek medikamentinis, tiek chirurginis nėštumo nutraukimas iki šeštos nėštumo savaitės gali būti atliekami tik gydymo įstaigose, turinčiose licenciją teikti antrinio ar tretinio lygio akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Tai reiškia, kad dvi iš esmės skirtingos procedūros - savo pobūdžiu, sudėtingumu ir rizikos lygiu - yra traktuojamos vienodai pagal techninius reikalavimus. Priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri rekomenduoja paprastinti medikamentinio aborto prieinamumą ir leisti šią paslaugą teikti ir žemesnio lygio gydymo įstaigoms, Lietuvoje galiojantis apribojimas sukuria perteklinius barjerus. Dėl šių reikalavimų mažesnėse savivaldybėse procedūra dažnai negali būti atlikta, nes vietinės gydymo įstaigos neturi reikiamos licencijos. Net ir tose savivaldybėse, kur tokios įstaigos veikia, paslaugos prieinamumas priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir gydytojų asmeninių pozicijų.
Diskusijos ir etiniai aspektai
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą, sukėlė diskusijų bangą. Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.
Diskusijos taip pat vyksta dėl klaidinančios informacijos platinimo. Kai kuriuose informaciniuose lankstinukuose, kurie buvo dalijami valstybinėse įstaigose, pateikiama informacija, kad po nėštumo nutraukimo gali pablogėti santykiai su vyru, iširti santuoka, kilti kraujospūdžio problemų, atsirasti polinkis į alkoholį. Tokia informacija vertinama kaip dezinformacija ir manipuliacija, kuri gali sukelti nereikalingą baimę ir nepagrįstą spaudimą moterims.
Pasak Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovės, gydytojos akušerės ginekologės Esmeraldos Kuliešytės, tokia informacija yra „tikra dezinformacija, ji niekuo nepagrįsta“. Ji pabrėžė, kad „pacientas gauna žalingą dezinformacinę medžiagą ir susiformuoja įvaizdį apie nėštumo nutraukimą visai ne tokį, kaip tai vyksta realiai“.
JAV Maisto ir vaistų agentūra 2021 m. praneša apie 26 moterų mirtis per ataskaitinį laikotarpį, susijusias su medikamentiniu abortu. Tačiau Amerikos vėžio draugija (American Cancer Society) oficialiai paskelbė, jog anksčiau gajus mitas apie padidėjusią krūties vėžio riziką po nėštumo nutraukimo yra susijęs su metodologinėmis tą teigusių tyrimų spragomis. Atlikus naujesnius, kokybiškesnius tyrimus paaiškėjo, jog nėra jokios sąsajos tarp aborto ir krūties vėžio.
Kalbant apie emocines pasekmes, gydytoja R. Kančaitė pabrėžia, kad emocinės reakcijos į abortą gali skirtis. Tyrimai, teigę apie universaliai negatyvias psichikos sveikatos išeitis po aborto, buvo klaidingai atlikti ar gauti duomenys klaidingai interpretuoti. Vienas iš atvejų - neatskirtos sveikos moterys ir tos, kurios iki aborto turėjo psichikos ligų, kenčiančios smurtą, nepriteklių, priklausomybes nuo substancijų, neatsižvelgta ir į kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos tam, kad pablogėjo psichikos būklė. Ta pati JAV akušerių ir ginekologų draugija skelbia, kad, nesant legalios aborto galimybės ir esant jo poreikiui, moterims kyla didesnis nerimas ir stresas nei tuomet, kai abortas atliekamas. Daugiau nei 95 proc. moterų, apklaustų praėjus penkeriems metams po aborto, teigė, jog pasirinko tinkamą sprendimą.
Išvados
Medikamentinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje atveria naujas galimybes moterims, tačiau kartu kelia ir daugybę klausimų dėl jo prieinamumo, informavimo ir ilgalaikių pasekmių. Svarbu užtikrinti, kad moterys gautų visapusišką ir objektyvią informaciją apie visus nėštumo nutraukimo būdus, jų privalumus, trūkumus ir galimus šalutinius poveikius. Taip pat būtina tobulinti teisinį reglamentavimą ir praktinį paslaugų teikimą, kad nėštumo nutraukimas būtų prieinamas visoms moterims, nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties ar gyvenamosios vietos.