Senoviniai siuvinėjimo dygsniai, nors ir dažnai asocijuojami su subtiliais rankdarbiais ant smulkių audinių, gali būti pritaikyti ir praktiškesniems tekstilės gaminiams, tokiems kaip paklodės. Nors šiuolaikinės technologijos siūlo greitus sprendimus, tradiciniai dygsniai suteikia išskirtinį grožį, ilgaamžiškumą ir asmeninį prisilietimą. Šiame straipsnyje gilinsimės į įvairias siuvinėjimo technikas, kurios gali būti naudojamos senovinių paklodžių puošybai, atskleidžiant jų ypatybes, pritaikymą ir subtilybes.
Siūlo paruošimas ir tvirtinimas: pagrindas sėkmingam siuvinėjimui
Prieš pasineriant į pačius dygsnius, būtina suprasti, kaip tinkamai paruošti ir pritvirtinti siūlą. Tai yra esminis žingsnis, užtikrinantis tvarkingą ir estetišką galutinį rezultatą tiek gerosios, tiek išvirkščiosios pusės.
Siuvinėjant patogiausia į adatą verti 50-60 cm ilgio siūlą. Toks ilgis leidžia dirbti sklandžiai, nesukeliant per didelio siūlo susivėlimo. Rankdarbis turi būti tvarkingas abiejuose pusėse, todėl pradedant ir baigiant siuvinėti reikia kruopščiai paslėpti siūlą.
Pradedančioms siuvinėti geriausia į adatą įsiverti sulenktą siūlą. Padarius trumpą dygsnį gerojoje audinio pusėje, sulenktąjį siūlo galą nevisiškai pritraukus reikia perkišti adatą per kilpelę. Tačiau toks siūlo tvirtinimo būdas ne visada tinkamas. Juk dažnai siuvinėjame su viena siūlo gijele, o sulenktas siūlas pasidaro dvigubas.
Patogiausia siūlą įdaigstyti į audinį. Šiuo būdu pradedant siuvinėti, siūlas smulkiais dygsneliais įdaigstomas į audinį toje vietoje, kur bus siuvinėjama. Sunkiau taip pradėti sekasi, kai siuvinėjama daigsto dygsniu ar virvute. Tada, įdaigsčius siūlą, padaromas trumpas dygsnelis atgal ir siuvinėjama numatytu dygsniu.
Pabaigus siūlą ar siuvinėjamą ornamentą, reikia siūlo galą paslėpti išvirkščioje rankdarbio pusėje. Siuvinėjant pilnojo siuvinėjimo būdais, siūlas pakišamas po siuvinėta vieta ir trumpai nukerpamas.
Daigsto dygsnis: universalus pagrindas įvairioms technikoms
Daigsto dygsnis yra vienas universaliausių ir dažniausiai naudojamų siuvinėjimo dygsnių. Jis sudaro pagrindą daugeliui kitų technikų ir gali būti pritaikytas tiek kontūrų apvedimui, tiek fono užpildymui.
Pats paprasčiausias dygsnis. Jis dar vadinamas dygsniu prieš adatą ir už adatos arba dygsniu adata pirmyn ir adata atgal. Siuvinėjant daigsto dygsnis sudaromas iš viršutinio (gerojoje audinio pusėje) ir apatinio (blogojoje audinio pusėje) dygsnių, kurie sudaro siūlės raportą.
Dygsnio ilgis parenkamas pagal daigsto dygsnio paskirtį. Jeigu juo užpildomas fonas arba pažymimi piešinio kontūrai, tai viršutinis dygsnis bus ilgesnis už apatinį. Tada į dygsnio ilgio tikslumą nekreipiama daug dėmesio. Tačiau dažnai šis dygsnis taikomas kaip dekoratyvinis.
Daigsto dygsnis primena punktyrinę liniją. Paprastai siuvinėjama iš dešinės pusės į kairę. Norint išsiuvinėti tiesią dygsnių eilutę, galima ištraukti ar tik truputį patraukti audinio siūlą arba ant audinio liniuote ir pieštuku pažymėti tiesią liniją.
Daigsto dygsnio siūlė yra pati paprasčiausia ir lengviausia. Šias siūles galima padaryti įdomias ir dekoratyvines, perpinant tos pačios ar kitokios spalvos siūlais. Pirmiausia išsiuvinėjama tiksli daigsto dygsnio siūlė. Tada adata kitas siūlas iškaišomas per viršutinius dygsnius. Ši siūlė siuvinėjama kaip daigsto dygsnis už adatos. Čia viršutinis daigsto dygsnis liečiasi prie kito. Taisyklingame siūlės raporte dygsnis blogojoje pusėje yra dukart ilgesnis už dygsnį gerojoje pusėje.
Virvutės ir kilpinis dygsnis: dekoratyvumas ir kraštų apdirbimas
Virvutės ir kilpinis dygsnis suteikia darbams įdomumo ir yra ypač tinkami kraštų apdirbimui ar dekoratyvinių elementų kūrimui.
Virvutės siūlės dygsniai gerojoje pusėje yra dvigubai ilgesni negu blogojoje audinio pusėje. Dygsniai gerojoje pusėje yra beveik lygiagretūs su pagrindine siūlės linija. Dažniausiai virvutė siuvinėjama adatos smaigalį atsukus į save. Pirmasis ir antrasis dygsniai yra vidutinio dydžio. Dygsniai daromi visiškai vienodi. Jie turi gulti vienas prie kito. Padarius kiekvieną dygsnį, siūlas turi būti nuverčiamas vis į tą pačią pusę - į dešinę arba į kairę.
Kilpiniu dygsniu apsiuvinėjami rankdarbių kraštai tiesiomis ir banguotomis linijomis, siuvinėjamos skylutės, gėlytės. Yra didelė kilpinio dygsnio siūlių įvairovė. Siuvinėjant kilpiniu dygsniu, patogiausia adatą laikyti smaigaliu į save. Siuvinėjimo kryptis yra iš kairės į dešinę. Pasibaigus siūlui ar baigus siuvinėti, adatą įsmeigiame šalia paskutinės kilpelės, o blogojoje pusėje siūlas paslepiamas po siuvinėjimu. Toliau naujai įvertas siūlas įdaigstomas į tą audinio vietą, kur bus siuvinėjama, o adata užkabinama paskutinė siuvinėta kilpelė.
Grandinėlės, eglutės ir pintinis dygsnis: sudėtingesni raštai ir tekstūros
Šios technikos leidžia kurti įdomesnius raštus ir suteikia rankdarbiams ypatingą tekstūrą.
Grandinėlės dygsniu lietuvės rankdarbius siuvinėdavo jau labai seniai. Šiuo dygsniu buvo puošiamos prijuostės, galvos apdangalai, apatiniai sijonai. Šiuo būdu patogiausia siuvinėti pasukus audinį taip, kad dygsniuotume adatą atsukę smaigaliu į save. Dirbama taip: pritvirtintas prie audinio siūlas ištraukiamas į gerąją pusę ir daromas numatyto ilgio dygsnis. Adata neištraukiama, o po ja pakisamas siūlas, tiesiant jį iš kairės pusės į dešinę. Tada adata ištraukiama, o siūlas nestipriai pritempiamas. Gaunama kilpelė. Kita kilpelė padaroma adatą duriant į padarytos kilpelės galą šalia ištraukto siūlo. Siūlas vėl pakišamas po adata. Ši ištraukiama iš audinio ir sudaroma nauja grandinėlės kilpa. Iš grandinėlės dygsnių galima sudaryti gėlių žiedelius, lapelius, eglutes, išdėstyti dygsnius iš atskirų grandinėlės kilpų.
Eglute siuvinėjama panašiai kaip grandinėle, nes čia siūlas lieka po adata. Pritvirtinus siūlą, adata duriama per audinį skaitmenimis sužymėta tvarka. Iš eglutės dygsnio siūles galima sudaryti kryžutę. Pritvirtinus siūlą, siuvinėjama viena eglutės pusė.
Pintiniu dygsniu siuvinėti nesudėtinga. Siūlė siuvinėjama taip: pritvirtinus siūlą audinyje (1 taškas), pirmiausia daromas dygsnis iš kairės pusės į dešinę, adata smeigiama aukščiau 2 ir 3 taškuose numatytu atstumu, siūlas pritraukiamas. Paskui adata smeigiama 4 ir 5 taškuose, esančiuose priešingoje pusėje. Gaunamas pasviręs dygsnis, einantis žemyn iš kairės į dešinę. Siuvinėjant pintiniu dygsniu, blogojoje rankdarbio pusėje susidaro dvi horizontalios dygsnių eilės. Šie dygsniai gali būti reti kaip daigsto, panašūs į mašininę siūlę ar virvutę. Pintinio dygsnio siūlę galima siuvinėti ir kitu būdu. Tuo atveju blogojoje pusėje gaunama vertikalių dygsnių eilė.
Pamatykite patys: įspūdingos įkaitų dramos pratybos Vilniuje
Lygusis dygsnis: spalvų ir formų įvairovė
Lygusis dygsnis, dar vadinamas austiniu arba siuvinėjimu pluošteliu, yra puikus pasirinkimas spalvotiems ir įvairiaspalviams siuvinėjimams, leidžiantis sukurti plokščias arba iškilusias siūles.
Lygusis dygsnis kitaip vadinamas austiniu arba siuvinėjimu pluošteliu. Siuvinėjant lygiuoju dygsniu, siūlai gula šalia vienas kito lygiagrečiai. Lygusis dygsnis taikomas spalvotam ir įvairiaspalviam siuvinėjimui. Lygiosios siūlės gali būti plokščios arba iškilusios. Kad išlaikytume tiesias linijas, ištraukiamas arba patraukiamas audinio siūlas.
Siuvinėjimui kryželiu labai patogus specialus audinys, kurio metmenų ir ataudų siūlai vienodai persipynę, yra vienodo storio ir gerai matomi. Kryželiu siuvinėjama dviem būdais: kai pirmiausia išsiuvinėjama tik pusė kryželio, o grįžtant - antroji pusė.
Pumpurėlio, mazgytinė ir kirmėlaitės dygsniai: detalės ir tekstūros
Šie dygsniai suteikia rankdarbiams ypatingą detalumą ir tekstūrą, idealiai tinka gėlių, lapelių ar kitų smulkių elementų kūrimui.
Įvairios pumpurėlio dygsnio siūlės taikomos gėlių viduriukams siuvinėti, žiedlapiams ar vingeliams papuošti. Kitas pumpurėlių siuvinėjimo būdas, kai siūlas apsukamas ant adatos. Pritvirtintas siūlas su adata ištraukiamas į gerąją pusę. Kairiąja ranka siūlas įtempiamas ir kelis kartus apsukamas apie adatą. Adata smeigiama į tą pačią vietą (arba arti jos), iš kurios buvo ištraukta. Užvyniotą ant adatos siūlą reikia prilaikyti kairiosios rankos nykščiu. Užvyniojimas neturėtų būti labai stiprus, nes per jį bus sunku pertraukti adatą su siūlu. Galima pumpurėlį siuvinėti trimis etapais. Adatą su siūlu ištraukus į gerąją pusę, daromas trumpas dygsnelis. Siūlas iki galo nepritraukiamas, o paliekama kilpelė, pro kurią prakišama adata su siūlu. Pritraukus siūlą, susidaro dekoratyvinis mazgelis.
Panašiai siuvinėjama mazgytinė siūlė. Ištraukus adatą su siūlu į gerąją pusę, siūlas paklojamas ant audinio ir ant jo vienodu atstumu daromi mazgai. Paklotas siūlas prilaikomas kairės rankos nykščiu. Adata duriama į audinį po ištiestu siūlu numatytoje mazgelio vietoje.
Dygsnis, gaunamas apvyniojus siūlą apie adatą daug kartų, vadinamas kirmėlaite arba vikšreliu. Iš tokių dygsnių siuvinėjamos rožytės, chrizantemos ir lapeliai, piešinyje nurodant tik jų vietą. Piešti jų nereikia.
Adinukė: tradicinis lietuvių siuvinėjimo būdas
Adinukė yra vienas iš tradicinių lietuvių siuvinėjimo būdų, ypač vertinamas dėl savo subtilumo ir grožio.
Adinukė priskiriama prie vienspalvio siuvinėjimo. Siuvinėjimu adinuke puošiami marškiniai, palaidinės, skarelės, nosinės, prijuostės, apatiniai sijonai, lovos baltiniai. Siuvinėjama tokios spalvos siūlais kaip audinys. Lietuvėms būdingiausia baltoji adinukė (baltas audinys siuvinėjamas baltais siūlais). Senovėje moterys pačios labai plonai verpė lininius siuvinėjimo siūlus. Juos stipriai susukdavo iš dviejų ar trijų gijų, skalbė, balino. Tokie siūlai būdavo labai balti ir blizgėdavo. Po kiekvieno skalbimo tokiais siūlais išsiuvinėtas rankdarbis darydavosi vis baltesnis ir gražesnis. Raštus sudaro pailgi lapeliai su žiedeliais, įvairiomis gėlytėmis su pilnais ir skylėtais žiedlapiais.
Badiklis gaminamas iš rago, medienos ar metalo. Lankelis nebūtinas. Ar jo reikia, sprendžia pati siuvinėtoja. Jeigu siuvinėjant audinys nesuraukiamas, tai galima jį ištempti ant kairės rankos pirštų.
Adinukė skirstoma į paprastąją (plokščiąją) ir iškiliąją (reljefinę), kurių kiekviena dar gali būti pilnoji arba kiauroji. Adinukė siuvinėjama lygiuoju dygsniu - stačiu ir pasvirusiu, o kartais kilpiniu ir virvutės dygsniu. Siuvinėjama iš kairės į dešinę ar atvirkščiai - kaip patogiau.
Siuvinėjant iškiliąja adinuke, rašto dugnas užpildomas viršutiniu daigsto dygsniu, rankine mašinine siūle arba pintiniu dygsniu. Tada ant jo viršaus siuvinėjama lygiuoju arba kilpiniu dygsniu. Kuo tankesni daigstymo dygsniai, tuo iškilesnis išsiuvinėtas paviršius.
Adinukės piešinys ant audinio tiksliai perpiešiamas per kopijavimo popierių. Apvalias skylutes ar pilnus taškus, bangeles perpiešti patogu specialiu lekalu su skylutėmis. Perpiešto rašto kontūrai išdaigstomi viršutiniu (penki audinio siūlai po adata, vienas ant adatos) daigsto dygsniu ne ant pačios rašto linijos, o šalia - į rašto vidinę pusę. Rašto linijoje duriami dygsniai siuvinėjant pilnai. Šiuo būdu pakraščius galima išsiuvinėti įvairiomis bangelėmis ir danteliais. Rašto kontūrai kruopščiai išdaigstomi, o siuvinėjimas paviršius užpildomas pasirinktu dygsniu. Kontūro pridaigstymas kraštui suteiks ne tik iškilumo, bet ir stiprumo. Toks kraštas neišsitampys lyginamas. Apsiuvinėtas pakraštys apkarpomas (geriau išskalbus ir išlyginus).
Dideli pilni taškai siuvinėjami lygiuoju dygsniu. Išpiešti rašto kontūrai apdaigstomi. Pailgi lapeliai prieš siuvinėjant taip pat tankiai išdaigstomi ir tada išsiuvinėjami lygiuoju stačiu ar pasvirusiu dygsniu.
Kiaurojoje adinukėje skylutės gali būti įvairių pavidalų: apvalios, ovalios, trikampės ir lapelio pavidalo. Dažniausiai siuvinėjamos apvalios skylutės. Nedidelės pirmiausia aplink apdaigstomos vieną ar du kartus, badikliu praduriama skylutė, praskiriant audinio siūlus. Skylutės pakraštys apsiuvamas tankiai lygiuoju dygsniu. Adata duriama iš skylutės centro į kraštą, iš blogosios pusės į gerąją. Dažnai apykaklių, skarelių kraštai išsiuvinėjami skylučių grandinėlėmis. Tokios skylutės siuvinėjamos visos kartu, o ne kiekviena atskirai. Siuvinėjamos taip pat kartu ta pačia tvarka - vienos skylutės apačia, šalia esančios - viršus, o grįžtama - atvirkščiai. Nuo skylutės prie skylutės pereinama jungiamuoju dygsniu. Jei skylutės eina rankdarbio pakraščiu, jos gali būti apsiuvamos ir kilpiniu dygsniu.
Adinukė derinama su kitais siuvinėjimo būdais: karpytiniu ir siuvinėjimu peltakiais.
Karpytinis siuvinėjimas: audinio išpjovimas ir siūlų pynimas
Karpytinis siuvinėjimas yra technika, kurioje derinamas audinio išpjovimas su siuvinėjimo elementais, sukuriant ažūrines ir subtilias kompozicijas.
Šis siuvinėjimo būdas gražus ir nesudėtingas. Rašto kontūrai apsiuvinėjami kilpiniu dygsniu, o audinys iškarpomas. Šiuo būdu siuvinėjamos staltiesės, staltiesėlės, servetėlės, takeliai, užuolaidėlės, drabužiai. Karpytinio siuvinėjimo raštas dažniausiai jungiamas su rankdarbio krašto siuvinėjimu. Kraštas siuvinėjimas kilpiniu dygsniu įvairiomis bangelėmis ir vingeliais.
Siuvinėjant karpytiniu būdu, pirmiausia ant audinio perkeliamas raštas. Rašto kontūrai išdaigstomi. Jei karpytinio rašto kiaurymės yra didelės, kontūro kraštai jungiami skersinėliais - tilteliais. Skersinėliai padaromi prieš apsiuvant kontūrą kilpiniu dygsniu. Jungiamieji skersinėliai įtvirtinami viename kontūro krašte, įdaigstant siūlą į tą audinio vietą, kuri bus apsiuvinėjama kilpiniu dygsniu. Tada siūlas įtvirtinamas priešingame kontūro krašte ir vėl grįžtama atgal. Taip kartojama tiek kartų, kiek reikia norimo storio skersinėliui gauti. Nutiesti skersinėliai apsiuvami.
Paprasčiausias būdas yra apsiuvimas kilpiniu dygsniu. Nutiesti skersinėliai apsiuvami tankiu kilpiniu dygsniu, neliečiant audinio. Antrasis jungiamųjų skersinėlių apsiuvimo būdas yra perpynimas. Pirmiausia nutiesti siūlai padalijami į dvi dalis. Reikia įsidėmėti, kad apsiuvant skersinėlį bet kuriuo būdu, siūlą reikia įsiverti tokį, kad užtektų visam skersineliui.
Dažnai jungiamieji skersinėliai sueina į centrą. Jie vadinami voratinkliais. Jie būna dvejopi. Šiek tiek sudėtingiau padaryti voratinklį, kurio centre daromas žiedas. Nuo kontūro krašto nutiesiami siūlai į centrą, grįžtama atgal ir gautas spindulys apsukamas ar apsiuvamas. Kai trys skersinėliai sueina į vieną tašką, siuvinėjimo tvarka yra tokia: pirmiausia nutiesiami siūlai vienam skersinėliui, kuris pasirinktu dygsniu apsiuvamas iki pusės. Padarius visus skersinėlius, siuvinėjimas rašto kontūras. Raštas per pridaigstytą kraštą siuvinėjimas tankiu kilpiniu dygsniu. Išsiuvinėtas rankdarbis skalbiamas, standinamas ir iš blogosios pusės lyginamas. Ir tik tada aštriomis mažomis žirklutėmis audinys iškarpomas numatytose vietose.
Šešėliavimo technika: spalvų ir atspalvių dermė
Šešėliavimo technika leidžia sukurti sodrius, daugiasluoksnius vaizdus, perteikiant spalvų ir atspalvių subtilumus.
Šešėliavimo technika siuvinėjami drabužiai, staltiesės, staltiesėlės, takeliai, pagalvėlės, skarelės, šalikai ir kt. Audiniai ir siūlai būna įvairūs: lininiai, medvilniniai, vilnoniai ir šilkiniai. Abipusis pilnasis šešėliavimas spalvotais siūlais siuvinėjimas tiesiais ir įstrižais dygsniais, užpildant visas rašto detales. Dygsniai gula vienas šalia kito gerojoje ir blogojoje rankdarbio pusėje. Jie turi būti ne per daug priveržti ir ne per laisvi.
Siuvinėjant kelių spalvų siūlais, dygsniai daromi nevienodo ilgumo. Vienos spalvos siūlų dygsniai turi gražiai įsiterpti tarp kitos spalvos dygsnių. Taip pamažu išgaunama norima spalvų gama. Kartais norima pavaizduoti užsilenkusį lapą ar žiedlapį. Tada keičiamas ne tik siuvinėjimo siūlo atspalvis, bet ir dygsnio kryptis bei ilgis. Siuvinys būna iškilesnis, kai rašto pagrindą sudaro viršutinis daigstomas dygsnis iš storesnio siūlo, o tada siuvinėjama šešėliavimo technika. Stiebai ir koteliai siuvinėjami virvutės, grandinėlės bei lygiuoju pasvirusiu dygsniu. Kotelius nesunku siuvinėti dviem virvučių eilėmis, kiekvieną eilutę siuvinėjant skirtingo atspalvio siūlu. Siuvinėjant lapus, kiekvienas jų dažniausiai dalijamas į dvi puses, kurių kiekviena siuvinėjama skirtingo atspalvio siūlais. Vidurio gyslelės dažniausiai siuvinėjamos tamsesniais, o kartais ir šviesesniais siūlais. Bet tai nėra būtina, jei lapas siuvinėjimas iš dviejų pusių. Lapo puses iš krašto galima pradėti siuvinėjoti tamsiau į vidurį šviesinant.
Vienpusis pilnasis šešėliavimas - tai tas pats pilnasis šešėliavimas, kurio gerojoje pusėje gausime pilną vaizdą, o blogojoje pusėje matysis trumpi reti dygsneliai. Vienpusis šešėliavimo raštas užpildomas tiesiais ir pasvirusiais nevienodo ilgio dygsniais, kurie įsiterpdami vieni tarp kitų pereina į kitas spalvas ir sudaro šešėlius. Siūlas pritvirtinamas mažu daigsto dygsneliu rašto krašte, kuris vėliau bus paslėptas po siuvinėjimu. Kai kada raštas išsiuvinėjamas ne visas, o tik jo dalis, pavyzdžiui, gėlės žiedai arba lapeliai.
Aplikacija: audinių derinio grožis
Aplikacija - tai technika, kurioje iš įvairių audinių gabalėlių formuojami piešiniai, suteikiantys rankdarbiams ypatingą tūrio ir tekstūros įspūdį.
Aplikacijos pagrindui tinka įvairiausi audiniai iš lino, medvilnės, vilnos, šilko ir kt. Pati aplikacija daroma iš įvairių audinių gabalėlių ir net odos. Audinio gabalėlius raštui reikia parinkti pagal storį. Sukomponuotas piešinys pilnai, o kartais iš dalies perkeliamas ant pagrindo, pažymint tik atskirus taškus. Iš aplikacijai skirto audinio iškerpamos arba išpjaunamos numatyto…
Paklodžių pasirinkimas ir priežiūra: praktiniai aspektai
Nors straipsnio pagrindinė tema yra siuvinėjimo dygsniai, verta paminėti ir praktinius paklodžių pasirinkimo ir priežiūros aspektus, ypač jei jos bus puošiamos rankiniu būdu.
Rinkdamiesi paklodę, renkatės ne tik tekstilės gaminį, bet ir savo poilsio kokybę. URTĖS tekstilės kolekcijoje rasite aukštos kokybės medvilnines, satino ir lino paklodes, pritaikytas skirtingiems čiužiniams ir miego įpročiams. Tinkama paklodė - ramaus miego pagrindas. Mūsų asortimente yra ne viena paklodžių rūšis, kurios yra pritaikytos kiekvienam. Miegant sapnai būna spalvoti ir dėl to daug judate? Ne problema - Jums tiesiog reikia rinktis paklodę su guma, kad jos nesuveltumėte. Pas Jus lovoje po košmaro atbėga Jūsų mažylis? Ne problema - siekiant išvengti „nelaimių“, Jums tereikia išsirinkti neperšlampančią paklodę. Jūs išsirinkite - mes pristatysime.
Paklodė - yra neatsiejama dalis nuo patalynės komplekto. Kadangi ji daugiausiai liečiasi prie kūno, labai svarbu ją pasirinkti tinkamai. Internetinėje parduotuvėje TavoSapnas.lt kiekvienas ras savo norus ir poreikius geriausiai atitinkančią paklodę. Kad būtų bent kiek lengviau išsirinkti iš tokios paklodžių gausos, svarbu žinoti, kokie yra pagrindiniai jų tipai. Visų pirmiausia, paklodė gali būti su guma arba be jos. Jei miegate neramiai, nakties metu daug vartotės ir judate, tuomet jums rekomenduojama rinktis pirmąjį paklodės variantą. Paklodė su guma tvirtai laikosi ant čiužinio, o tai apsaugo nuo susijaukimo, didelės netvarkos bei diskomforto, patiriamo gulint ant sujauktos paklodės. Taip pat paklodės gali būti pagamintos iš skirtingų medžiagų. Elektroninėje parduotuvėje TavoSapnas.lt galimos medvilninės, trikotažinės, frotinės, flanelinės, satininės bei trikotažinės (mikrofibros) paklodės.
Satininės paklodės - tai aukštos kokybės pasirinkimas tiems, kurie vertina prabangų švelnumą, natūralumą ir ilgalaikį patogumą. Satino paklodės - išsiskiria savo aukštesne kokybe, blizgiu paviršiumi ir švelnumu. Mūsų siūlomas satinas yra tankus (audinio tankis 215TC, 230 TC arba 300TC) ir puikiai kvėpuojantis. Satinas yra itin minkštas ir malonus liesti, todėl tokios paklodės puikiai tinka tiems, kurie vertina prabangą ir eleganciją savo miegamajame.
Medvilnės paklodės - populiariausias pasirinkimas tiems, kas nemėgsta švelnaus audinio prie kūno ir nori natūralumo. Medvilnė leidžia odai kvėpuoti ir nesukelia alerginių reakcijų, todėl tai puikus pasirinkimas žmonėms su jautria oda.
Norint išlaikyti audinio kokybę, spalvą kiek įmanoma ilgiau, rekomenduojame skalbimo/džiovinimo programą naudoti ne didesnę kaip 600 apsukų/min. Audinys gali turėti kvapą, likusį po dažymo, todėl visada, įsitikinus, kad gavote užsakytą dydį, rekomenduojame išskalbti prieš naudojimą. Paklodės spalvos el. parduotuvėje gali nežymiai skirtis nuo realybėje esančių.
Išvada
Senoviniai siuvinėjimo dygsniai siūlo ne tik estetinį malonumą, bet ir galimybę sukurti išskirtinius, ilgaamžius rankdarbius. Nuo paprasto daigsto dygsnio iki sudėtingesnių šešėliavimo ir karpytinio siuvinėjimo technikų, kiekviena iš jų atveria naujas kūrybines galimybes. Nors tiesioginis senovinių dygsnių pritaikymas šiuolaikinėms paklodėms gali reikalauti papildomo dizaino ir techninio apmąstymo, šios tradicinės technikos gali suteikti nepakartojamą vertę ir grožį bet kuriam tekstilės gaminiui.
tags: #lenzuolini #ricamati #a #punto #antico