Moterų reprodukcinė sistema yra sudėtingas ir nuolat besikeičiantis mechanizmas, kurio viena svarbiausių dalių yra kiaušinėlio brendimo ir pašalinimo procesas, vadinamas ovuliacija. Tradiciškai manyta, kad moteris per mėnesinį ciklą subrandinti gali tik vieną kiaušinėlį, tačiau naujausi Kanados mokslininkų tyrimai meta iššūkį šiam ilgus metus gyvavusiam požiūriui. Šie atradimai gali priversti perrašyti medicinos vadovėlius ir padėti geriau suprasti nevaisingumo bei kontracepcijos subtilybes.
Ovuliacijos samprata: Tradicinis ir naujasis požiūris
Ovuliacija (lot. ovum - kiaušinis) yra periodiškai pasikartojantis procesas, per kurį subrendusi moteriškoji lytinė ląstelė - kiaušinėlis - išeina iš kiaušidės. Šis procesas priklauso nuo centrinės nervų sistemos ir vidaus sekrecijos liaukų sąveikos. Hipotalamo branduoliuose cikliškai gaminasi atpalaiduojantis hormonas, kuris skatina ir reguliuoja hipofizės gonadotropinių hormonų gamybą. Šie hormonai stimuliuoja ovuliaciją. Kiekvieno mėnesinių ciklo pradžioje kiaušidėse pradeda bręsti folikulai - pūslelės, kuriose bręsta moteriškos lytinės ląstelės. Naujagimės kiaušidėse jų būna 300 000 - 400 000, tačiau moters lytinės brandos metu susidaro tik apie 400. Kiaušidės žievėje pirminiai folikulai subręsta. Tokių folikulų viduje yra susiformavęs kiaušinėlis bei folikulinis skystis. Subrendęs folikulas yra apie 10 mm skersmens. Kiekvieną mėnesį moters organizme susidaro apie 20 folikulų, bet galutinai subręsta dažniausiai tik vienas.
Standartinis medicinos mokslo teiginys iki šiol buvo toks: moterų ciklas trunka apie 28 dienas, per tą laiką kiaušinėlis subręsta, jis išskiriamas iš folikulo į kiaušintakį, kur gali būti apvaisintas arba pašalinamas mėnesinių metu. Tačiau Saskačevano universiteto reprodukcinės biologijos padalinio direktorius Rogeris Piersonas su bendraautoriais žurnale "Fertility and Sterility" pateikė netikėtus rezultatus. Jie visą mėnesį kasdien ultragarsu skenavo 63 moteris ir nustatė, kad ne visoms ovuliacija vyko vieną kartą. Trylikai moterų per mėnesį ovuliacija buvo daugkartinė. Be to, beveik pusei iš likusių 50 moterų folikulų aktyvumas buvo banguotas, su trimis aktyvumo bangomis, per kurias galėjo pasigaminti subrendęs kiaušinėlis. Tyrinėtojus nustebino, kad hormonų koncentracija neturėjo įtakos šiems aktyvumo svyravimams, o tai reiškia, kad matuojant hormonų koncentraciją kraujyje nepakanka, kad galėtum spręsti apie moters reprodukcinės sistemos būklę.
Šie atradimai turi didelių pasekmių. Jei jie bus patvirtinti kitų tyrinėtojų, teks peržiūrėti tradicinį požiūrį. Tai paaiškina, kodėl kartais neveikia natūralūs nėštumo planavimo arba kontracepcijos metodai, pavyzdžiui, Knauso-Ogino ciklo stebėjimo būdas, kuris buvo nepriklausomai atrastas 1920 metais.
Kiaušinėlio kelionė ir apvaisinimas
Subrendęs folikulas plyšta (dažniausiai 12-14 ciklo dieną, esant 28 dienų ciklui), ir kiaušinėlis patenka į kiaušintakio kanalą. Moteriškoji lytinė ląstelė - kiaušinėlis - ne tik perduoda dalį paveldimos informacijos, bet ir aprūpina būsimą gemalą reikiamu maisto medžiagų kiekiu. Subrendusio kiaušinėlio matmenys yra apie 0,2 mm.
Jei kiaušinėlis apvaisinamas spermatozoidu, jis pradeda kelionę link gimdos. Įprastai apvaisinimas įvyksta kiaušintakyje, o tada embrionas per kelias dienas keliauja į gimdą, kur įsitvirtina ir vystosi. Tačiau jei šis kelias sutrinka, kiaušinėlis gali sustoti ir prisitvirtinti kitur.
Negimdinis nėštumas: Pavojai ir priežastys
Negimdinis nėštumas - tai būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ir pradeda vystytis ne gimdos ertmėje, o už jos ribų. Dažniausiai jis įsitvirtina viename iš kiaušintakių, tačiau gali būti ir kiaušidėse, gimdos kaklelyje ar pilvo ertmėje. Tokiu atveju vaisius negali augti iki termino, o pats nėštumas gali kelti pavojų moters sveikatai ir gyvybei.
Augantis embrionas netinkamoje vietoje (pavyzdžiui, kiaušintakyje) negali vystytis saugiai, nes nėra tam pritaikytos aplinkos ar vietos. Svarbu: negimdinis nėštumas gali tapti gyvybei pavojinga būkle.
Dažniausios negimdinio nėštumo priežastys yra pasikartojantys gimdos ir jos priedų uždegimai, dėl kurių pakinta kiaušintakiai (sumažėja jų spindis, atsiranda sąaugų), sutrinka peristaltika, todėl apvaisintas kiaušinėlis nenukeliauja į gimdą. Kiaušintakiai gali būti nepakankamai išsivystę, gali būti sutrikusi belatakių liaukų veikla.
Neigiamą įtaką negimdinio nėštumo susiformavimui gali turėti ir ankstesni nėštumo nutraukimai (abortai ar atsiurbimai), nes kiekvienas toks veiksmas pažeidžia gimdos gleivinę, o tai gali sutrukdyti vaisiui normaliai prisitvirtinti gimdoje. Dar vienas neigiamas faktorius - persirgtos lytiniu keliu plintančios ligos.
Kas yra negimdinis nėštumas? Gydytojas paaiškina rizikos veiksnius, simptomus ir gydymą | Stanfordas
Negimdinio nėštumo požymiai ir diagnostika
Negimdinio nėštumo požymiai nėštumo pradžioje gali niekuo nesiskirti nuo normalaus nėštumo: išnyksta menstruacijos, gali šiek tiek pykinti. Tačiau įsitvirtinęs kiaušintakyje gemalas neturi sąlygų augti ir dažniausiai 6-8 nėštumo savaitę kiaušintakis plyšta. Plyšus kiaušintakiui, moteris pajunta stiprų, vis didėjantį skausmą, ima svaigti galva, sumažėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, prasideda gausus kraujavimas į pilvo ertmę. Tokiu atveju reikalinga skubi operacija, nes dėl ūmaus nukraujavimo kyla pavojus moters gyvybei.
Gali atsitikti ir taip, jog moteris jaučiasi esanti nėščia, atliktas nėštumo testas rodo, kad moteris laukiasi, tačiau gydytojas nėštumo gimdoje neranda. Tuomet jo ieško kitur.
Diagnostikai naudojami šie tyrimai:
- Nėštumo testas (β-hCG kraujyje) - matuojamas nėštumo hormono (žmogaus chorioninio gonadotropino) kiekis.
- Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas - leidžia anksti įvertinti, ar gimdoje matomas besivystantis nėštumas.
- Diagnostinė laparoskopija (retais atvejais) - atliekama, kai diagnozė neaiški arba yra įtarimas dėl plyšusio kiaušintakio.
Šie tyrimai padeda ne tik patvirtinti negimdinį nėštumą, bet ir įvertinti jo lokalizaciją bei galimas komplikacijas.
Gydymas ir prevencija
Gydymas priklauso nuo negimdinio nėštumo stadijos ir komplikacijų:
- Medikamentinis gydymas taikomas ankstyvoje negimdinio nėštumo stadijoje, kai nėra plyšimo ir hCG lygis nėra labai aukštas.
- Chirurginis gydymas būtinas, jei pasireiškia kraujavimas, įvyksta kiaušintakio plyšimas arba medikamentinis gydymas neveiksmingas. Dažniausiai atliekama laparoskopija - tai mažai invazinė operacija, kurios metu pašalinamas negimdinis nėštumas arba pažeistas kiaušintakis. Jei kiaušintakis neplyšęs ar jo plyšimas nėra didelis, operacijos metu pašalinamas tik gemalas - pats kiaušintakis išsaugomas.
- Stebėjimas gali būti taikomas labai ankstyvais atvejais, kai hCG lygis yra žemas ir mažėja savaime, o moteris neturi simptomų.
Ar negimdinį nėštumą turėjusiai moteriai tas pat gali pasikartoti ir ateityje? Tokia galimybė išlieka, tačiau nereiškia, kad tikrai taip ir atsitiks. Yra nemažai moterų, kurios po negimdinio nėštumo normaliai pastoja ir vaisių išnešioja. Jokiomis medicininiais tyrimais nepatvirtinta, kad negimdinio nėštumo prasidėti turi įtakos paveldėjimas.
Negimdinio nėštumo tikimybę smarkiai sumažina savalaikis ir visiškas lytinių organų uždegimų išgydymas. Reikia vengti abortų, apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Mamos turėtų saugoti dukras nuo infekcinių ligų, nes kai kurios infekcinės ligos sutrikdo normalų lytinių organų vystymąsi.
Kiaušinėlio pašalinimas po neapvaisinimo
Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis (susidarantis po ovuliacijos iš folikulo) suyra. Tai sukelia hormonų pokyčius, kurie lemia gimdos gleivinės atsiskyrimą. Gimdos gleivinės kraujagyslės ūmai susitraukia, paviršinis sluoksnis pamažu atsiskiria ir kartu su krauju bei kitomis išskyromis pašalinamas pro makštį mėnesinių metu. Mėnesinėms pasibaigus, gimdos gleivinė vėl atsinaujina, ruošdamasi naujam ciklui.
Šis natūralus organizmo procesas užtikrina, kad reprodukcinė sistema lieka sveika ir pasirengusi naujam kiaušinėlio brendimo ciklui. Naujieji atradimai apie galimą daugkartinę ovuliaciją tik dar labiau pabrėžia moters kūno sudėtingumą ir būtinybę atidžiau stebėti bei suprasti jo veikimo mechanizmus.