Nevaisingumas: Išsamus Vaisingumo Sutuoktinių Porose Tyrimas ir Gydymo Galimybės

Šiuolaikinio gyvenimo ritmas, sveikatos būklė, socialinės problemos ir stresai lemia tai, kad nevaisingumo problema nepraranda savo aktualumo. Nevaisingumas paliečia reikšmingą dalį porų visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Manoma, kad su vaisingumo sunkumais susiduria maždaug 1 iš 6 porų. Svarbu suprasti, kad tai yra poros, o ne vieno kurio nors partnerio problema, o šiuolaikinė medicina gali padėti daugeliu atvejų.

Kas yra nevaisingumas ir kada nustatoma diagnozė?

Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jei gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus. Jeigu moteris yra vyresnė nei 35 metų arba yra žinomų rizikos veiksnių, šis terminas sutrumpėja iki 6 mėnesių. Skiriamas pirminis ir antrinis, vyriškas ir moteriškas nevaisingumas. Pirminis moteriškas nevaisingumas - tai nevaisingumas moterų, gyvenančių reguliarų lytinį gyvenimą be apsaugos priemonių ir nei karto nepastojusių, antrinis - nėštumas yra buvęs, tačiau po to, po vienerių metų reguliaraus lytinio gyvenimo be apsaugos priemonių moteris nepastojo.

Nors nesant vaikų pirmiausiai suabejojama moters sveikata, iš tikrųjų šeimos nevaisingumą maždaug vienodai dažnai nulemia tiek moterų, tiek ir vyrų ligos. Nevaisingumo statistika rodo, kad vyrai susiduria su tokiais sunkumais 20-30 proc. atvejų, moterys yra atsakingos už 20-35 proc. atvejų, o abu partneriai turi problemų su vaisingumu 25-40 proc. atvejų. Tačiau yra ir 10-20 proc. atvejų, kuriuose sunku ar neįmanoma nustatyti nevaisingumo priežasties.

Nevaisingumo priežastys moterims

Moterų vaisingumas yra sudėtingas procesas, kurį gali sutrikdyti įvairūs veiksniai:

• Ovuliacijos sutrikimai: Tai viena dažniausių priežasčių. Ovuliacija gali nevykti arba būti nereguliari dėl hormonų disbalanso, policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), skydliaukės problemų, didelio streso, svorio sutrikimų ar priešlaikinio kiaušidžių išsekimo. Mėnesinių ciklo sutrikimai sudaro ketvirtadalį atvejų. Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat yra viena dažniausių diagnozių, signalizuojančių apie galimas pastojimo problemas. Jei moters KMI yra > 30 kg/m², ji pastoja praėjus ilgesniam laikui, palyginus su normalaus svorio moterimis. Moterys, kurių KMI < 18,5 kg/m², t. y. per liesos, taip pat sunkiau pastoja. Svorio netekimas > 15 proc. kūno svorio gali sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus.
• Kiaušintakių problemos: Kiaušintakiai gali būti užsikimšę ar pažeisti dėl buvusių infekcijų (ypač lytiškai plintančių, pvz., chlamidiozės), uždegiminių dubens organų ligų, endometriozės ar chirurginių operacijų dubens srityje (pvz., po apendicito, negimdinio nėštumo). Tai trukdo kiaušinėliui susitikti su spermatozoidu arba apvaisintam kiaušinėliui pasiekti gimdą. Dar 35 proc. problemų susiję su kiaušintakių būkle ir adhezijomis pilvo ertmėje. Jei moteris yra patyrusi uždegimines mažojo dubens ligas, yra buvusi operuota pilvo ertmėje, turi sunkią endometriozę - tai taip pat yra požymiai, kad pastoti gali būti sudėtingiau.
• Gimdos veiksniai: Gimdos miomos, polipai, sąaugos po operacijų ar uždegimų, įgimtos gimdos anomalijos gali trukdyti embrionui įsitvirtinti arba normaliai vystytis.
• Endometriozė: Būklė, kai į gimdos gleivinę panašus audinys auga už gimdos ribų, sukeldamas uždegimą, skausmą ir sąaugas, kurios gali pažeisti kiaušides bei kiaušintakius. Kas šešta moteris negali pastoti ar pastoja sunkiai dėl endometriozės sukeltų pokyčių gimdoje, kiaušidėse bei mažajame dubenyje.
• Amžius: Moters vaisingumas natūraliai pradeda mažėti maždaug nuo 30-32 metų, o po 35 metų šis mažėjimas spartėja, nes mažėja kiaušialąsčių kokybė ir kiekis (kiaušidžių rezervas). Kiaušidžių rezervui įvertinti gali būti atliekami hormoniniai tyrimai (pvz., AMH, FSH) ir ultragarsinis tyrimas. Jei moteris yra 35 metų ir daugiau, ji laikoma jauna, bet nekalbant apie vaisingumą. Perkopus 40-ąjį gimtadienį, šansai pastoti po truputį mažėja.
• Kitos priežastys: 7 proc. atvejų yra nustatyti dėl prolaktino apykaitos sutrikimų.

Nevaisingumo priežastys vyrams

Vyrų vaisingumas taip pat priklauso nuo daugelio veiksnių:

• Spermos gamybos ar funkcijos sutrikimai: Tai dažniausia vyrų nevaisingumo priežastis. Gali būti sumažėjusi spermatozoidų koncentracija (kiekis), sutrikęs jų judrumas arba pakitusi forma (morfologija). Šiuos rodiklius įvertina spermos tyrimas (spermograma), kurio rezultatai lyginami su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) periodiškai atnaujinamomis normomis. Sveikos moters kiaušialąstė negali būti apvaisinta arba dėl per mažo spermatozoidų kiekio spermoje arba dėl nepakankamo jų judrumo.
• Varikocelė: Sėklidės venų išsiplėtimas kapšelyje, kuris gali pabloginti spermos kokybę dėl padidėjusios temperatūros. Vyrų nevaisingumo priežastis dažniausiai yra varikozelė, kuri nustatoma net 34 proc. atvejų. Aukšta „scrotum“ temperatūra, t. y. sėdimas darbas, pirtys, sąlygoja prastesnę spermos kokybę.
• Infekcijos: Persirgtos ar lėtinės lytinių takų infekcijos gali pakenkti spermos gamybai ar transportavimui. 9 proc. atvejų susiję su infekcija. Dažniausia nevaisingumo priežastis - uždegiminės lyties organų ligos: prostatitas, epididymitas ir orchitas. Susirgus prostatitu pablogėja priešinės liaukos sekreto kokybė, dėl ko sumažėja spermatozoidų gyvybingumas. Dėl epididymito gali užakti sėkliniai latakai, kuriais spermatozoidai patenka į šlaplę. Tokiu atveju spermoje gali visai nebelikti spermatozoidų.
• Kitos priežastys: Hormonų sutrikimai, ejakuliacijos problemos, genetiniai veiksniai, vaikystėje buvusios problemos (pvz., nenusileidusios sėklidės), tam tikrų vaistų vartojimas, lėtinės ligos, traumos. 18 proc. - susiję su lytinių organų vystymosi defektais. Cimetidinas, sulfasalazinas, ilgalaikis antibiotikų vartojimas, androgenų injekcijos gali sukelti oligozoospermiją. Betablokerių ar psychotropinių vaistų vartojimas gali sukelti impotenciją.
• Neaiškios kilmės: Nemažai daliai vyrų (kartais nurodoma net iki 30-50%), nepaisant išsamaus ištyrimo, tikslios nevaisingumo priežasties nustatyti nepavyksta. Tačiau trečdalis nevaisingumo priežasčių tebėra neaiškios.

Vaisingumą veikiantys veiksniai (abiem partneriams)

Be specifinių medicininių priežasčių, poros vaisingumui įtakos turi ir bendri gyvenimo būdo bei aplinkos veiksniai:

• Amžius: Kaip minėta, ypač svarbus moterims, bet ir vyrų vaisingumas su amžiumi palaipsniui taip pat gali mažėti.
• Lytinių santykių dažnumas ir laikas: Didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kas 2-3 dienas vaisingojo lango metu (kelios dienos prieš ovuliaciją ir ovuliacijos diena). Pernelyg reti santykiai mažina šansus, o bandymas „pataikyti“ tiksliai į ovuliacijos dieną gali kelti stresą ir nebūtinai yra efektyvesnis už reguliarius santykius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau - blogina. Turint dažnus lytinius santykius spermos gamyba skatinama ne tik tais atvejais, kai vyras neturi jokių vaisingumo bėdų, bet ir tada, kai spermos vaisingumas sumažėjęs. Moksliniais tyrimais nustatyta: jei lytiniai santykiai retesni nei keturios dienos, tada spermatozoidai, vyriškosios lytinės ląstelės, tampa mažiau judrūs. Siekiant pastoti reikia mylėtis reguliariai be jokių dirbtinių pertraukų.
• Kūno svoris: Tiek nutukimas (KMI > 30), tiek per mažas svoris (KMI < 18,5) gali neigiamai veikti hormonų pusiausvyrą, sutrikdyti ovuliaciją moterims ir pabloginti spermos kokybę vyrams, taip pat didinti persileidimo riziką. Optimalus KMI yra 18,5-24,9. Valgymo sutrikimai, tokie kaip nervinė anoreksija ir bulimija, yra rimta bėda, trukdanti moters vaisingumui. Jei kūno svoris per mažas, gali išnykti mėnesinės, nes blokuojama kiaušidžių funkcija. Jei kūno svoris per didelis, taip pat jos gali išnykti. Tinkamas KMI yra tarp 20 ir 25 kg/m². Jei jis mažesnis nei 19, mėnesinės jau linkusios išsiderinti. Jei KMI didesnis nei 29 kg/m², išsiderina moters kiaušidžių funkcija, nevyksta ovuliacija ir pastoti darosi sunku.
• Žalingi įpročiai:
  • Rūkymas: Kenkia tiek moterų (mažina kiaušialąsčių kokybę, paankstina menopauzę), tiek vyrų (blogina spermos rodiklius) vaisingumui, didina persileidimo ir kitų nėštumo komplikacijų riziką. Mesti rūkyti turėtų abu partneriai.
  • Alkoholis: Gausus vartojimas kenkia abiejų partnerių vaisingumui. Nors nedidelių kiekių įtaka diskutuotina, planuojant nėštumą rekomenduojama alkoholio vartojimą kuo labiau sumažinti arba visiškai jo atsisakyti abiem partneriams. Moterys, vartojančios daug alkoholio, gali prireikti daugiau laiko, kad pastotų.
  • Narkotinės medžiagos: Turi stiprų neigiamą poveikį vaisingumui ir nėštumo eigai.
• Vaistai ir gydymas: Kai kurie vaistai (pvz., chemoterapiniai, kai kurie antibiotikai, psichotropiniai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) gali neigiamai veikti vaisingumą. Prieš planuojant nėštumą, būtina aptarti visus vartojamus vaistus su gydytoju. Ypač svarbu žinoti, kad vėžio gydymas (chemoterapija, radioterapija) gali sukelti negrįžtamą nevaisingumą, todėl prieš pradedant tokį gydymą, jauniems pacientams turėtų būti pasiūlyta vaisingumo išsaugojimo galimybė (kiaušialąsčių, spermos ar embrionų užšaldymas).
• Aplinkos veiksniai: Kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis (pesticidais, sunkiaisiais metalais), radiacija gali kenkti vaisingumui.
• Lytiškai plintančios infekcijos (LPI): Neapsaugoti lytiniai santykiai, dažna partnerių kaita didina LPI riziką. Negydomos LPI (ypač chlamidiozė, gonorėja) gali sukelti dubens organų uždegimą ir negrįžtamai pažeisti kiaušintakius ar kitus reprodukcinius organus.
• Stresas: Nors tiesioginis ryšys su nevaisingumu nėra visiškai aiškus, lėtinis stresas gali neigiamai veikti hormonų pusiausvyrą ir bendrą savijautą, kas gali apsunkinti pastojimą.

Tyrimai ir diagnozė

Susidūrusios su problema pastoti, paprastai pirmosios į gydytojus kreipiasi moterys. Tačiau reikia prisiminti, kad vyriškas nevaisingumo veiksnys yra gan dažnas (40-50%), taigi vienas pirmųjų sutuoktinių poros tyrimo etapų yra spermogramos analizė. Daugeliu atvejų jau to būna gana nevaisingumo diagnozei nustatyti. Jei vyriško nevaisingumo veiksnys atmetamas, būtina nuodugniai ištirti moterį.

Sutuoktiniams pirmajame etape reikalingi šie tyrimai:

• Spermograma
• Kraujo hormonai
• Tyrimas dėl infekcijų, perduodamų lytiniu keliu
• Ultragarsinis tyrimas

Daugeliu atvejų jau šių tyrimų pakaks išsiaiškinti galimą nevaisingumo priežastį. Kiekvienu konkrečiu atveju bus sprendžiama dėl kitų tyrimų.

Nepaaiškinamas nevaisingumas diagnozuojamas, kai pora negali pastoti per vienerius metus bandymų, tačiau visi standartiniai vaisingumo tyrimai rodo normalius rezultatus. Tai apima ovuliacijos, spermos kokybės ir kiaušintakių praeinamumo įvertinimus.

Gydymo galimybės

Nustačius diagnozę ir priežastis, kyla gydymo metodo pasirinkimo klausimas. Šiuolaikinė medicina turi galingą priemonių arsenalą nevaisingumui gydyti. Tačiau būtina suprasti, kad gydymo metodo pasirinkimą lems individualios nevaisingumo priežastys.

• Ovuliacijos stimuliacija: Rekomenduojama esant menstruacijų ciklo sutrikimams, koreguojama gydomaisiais preparatais.
• Chirurginis gydymas: Būtina laparoskopija, jei priežastis - kiaušintakių nepraeinamumas. Šis metodas plačiai taikomas esant gimdos miomai, išorinei endometriozei ir kitiems ginekologiniams sutrikimams. Taip pat chirurginiu būdu šalinama varikocelė ir sėklos latakų nepraeinamumas.
• Hormoninis gydymas: Endokrininių liaukų funkcijos nepakankamumas gydomas hormoniniais preparatais.
• Pagalbinio apvaisinimo procedūros: Kai minėti gydymo būdai neefektyvūs, gali būti taikomas dirbtinis apvaisinimas (pvz., apvaisinimas mėgintuvėlyje). Šios procedūros dažnai teikia labai džiuginančius rezultatus.

Kaip padidinti vaisingumo šansus? Prevencijos gairės

Nors ne visų nevaisingumo priežasčių galima išvengti (pvz., genetinių ar susijusių su amžiumi), tam tikri žingsniai gali padėti palaikyti gerą reprodukcinę sveikatą ir padidinti natūralaus pastojimo tikimybę:

• Planuokite šeimą optimaliu metu: Jei įmanoma, neatidėliokite nėštumo planavimo labai ilgam, ypač jei esate moteris virš 30-35 metų.
• Palaikykite sveiką kūno svorį.
• Maitinkitės sveikai ir subalansuotai.
• Būkite fiziškai aktyvūs, bet venkite pernelyg didelio krūvio.
• Atsisakykite žalingų įpročių: Nerūkykite, kuo labiau ribokite ar atsisakykite alkoholio, nevartokite narkotikų (abu partneriai).
• Valdykite stresą: Raskite jums tinkančių atsipalaidavimo būdų.
• Atsargiai vartokite vaistus: Visada pasitarkite su gydytoju.
• Praktikuokite saugius lytinius santykius: Naudokite prezervatyvus, venkite atsitiktinių partnerių, kad apsisaugotumėte nuo LPI. Jei įtariate infekciją - kreipkitės į gydytoją ir gydykitės.
• Reguliarūs lytiniai santykiai: Turėkite lytinių santykių kas 2-3 dienas, ypač vaisingojo lango metu.
• Profilaktinė sveikatos patikra: Reguliariai lankykitės pas ginekologą (moterys) ir šeimos gydytoją. Planuojant nėštumą, rekomenduojama atlikti bendrą sveikatos patikrą.
• Folio rūgšties vartojimas: Kiekviena moteris, planuojanti nėštumą, kurį laiką turėtų vartoti vitaminus, svarbiausia - vitaminą B9 (folio rūgštį).

Išvados

Nevaisingumas gali paliesti bet kurią porą. Svarbu nelikti su šia problema vieniems. Jei nepavyksta pastoti per nustatytą laiką, kreipkitės pagalbos į gydytojus. Šiuolaikinė medicina siūlo daug galimybių nustatyti priežastis ir parinkti tinkamą gydymą. Vyrų reprodukcinė sveikata turi įtakos ne tik šeimos, bet ir tautos likimui, todėl saugoti ją reikia nuo pat vaikystės. Tėvai savo pavyzdžiu turėtų įpratinti berniukus tinkamai prižiūrėti savo kūną ir nevengti gydytojų. Svarbu stebėti, kad sėklidės į savo vietą nusileistų ne vėliau, kaip iki penkerių metų amžiaus. Susirgus parotitu arba kiaulyte, kuri neretai komplikuojasi orchitu, reikia laiku atkreipti dėmesį į pirmuosius jo požymius - sėklidės skausmą ir patinimą. Žaidžiant, sportuojant ar muštynių metu labai svarbu išvengti smūgių į lytinius organus. Taip pat patariama nedėvėti aptemptų kelnaičių, kad per daug prispaustose prie pilvo sėklidėse nepakiltų temperatūra ir dėl to nesutriktų spermatozoidų vystymasis. Norint išvengti uždegiminių lyties organų ligų reikia laikytis lytinio gyvenimo higienos ir vengti atsitiktinių lytinių santykių. Įtarus galimą užsikrėtimą lytiškai plintančia liga, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Nevaisingumas trukdo žmogui atlikti svarbiausią gyvenimo misiją - pratęsti savo giminę. Išvengti nevaisingumo yra daug lengviau, negu jį išgydyti, todėl tikrai verta nuo lytinio gyvenimo pradžios reguliariai tikrinti savo lytinę sveikatą, o planuojant kurti šeimą, įvertinti ir savo reprodukcines galimybes.

tags: #smalto #semipermanente #fertilita