Kelias į tėvystę: Kaip pasirinkti tinkamą pagalbinio apvaisinimo centrą

Nors gamta kartais palieka poras be galimybės susilaukti vaikų natūraliu būdu, moderni medicina siūlo vilties spindulį - pagalbinio apvaisinimo (PA) technologijas. Šis kelias į tėvystę gali būti sudėtingas ir reikalaujantis daug emocinių bei fizinių jėgų, todėl tinkamo vaisingumo centro pasirinkimas tampa itin svarbiu žingsniu. „Baltijos Amerikos klinikos“ Vaisingumo centre vieni pirmųjų Lietuvoje pradėta teikti diagnostikos bei gydymo paslaugas poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problema, taikant pačius moderniausius pasaulyje gerai žinomus vaisingumo problemų diagnostikos ir gydymo metodus.

Kada verta susirūpinti vaisingumu?

Nevaisingumo tyrimas pradedamas, jei moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau. Tačiau šis laikotarpis sutrumpėja iki 6 mėnesių, jei moteris yra 35 metų ar vyresnė. Taip pat, jei porai žinoma kokia nors aiški nevaisingumą sukelianti priežastis, pavyzdžiui, sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, ar vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai, tyrimai turėtų būti atliekami nedelsiant.

Specializuotos klinikos ir kompleksiniai tyrimai

Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai - ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Svarbu, kad būtų tiriami abu partneriai, nes nevaisingumas gali būti susijęs su abiejų ar vieno iš partnerių sveikatos būkle.

Vaisingumo centro paslaugos: Nuo diagnostikos iki procedūrų

Konsultacijos dėl nevaisingumo: Tai pirmasis ir vienas svarbiausių žingsnių. Konsultacijos metu gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas, galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriama ne tik medicininiams aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.

Kiaušintakių pratekamumo tyrimai: Kiaušintakių būklė yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių natūralų pastojimą. Naudojant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai. Jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.

Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma): Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Šis tyrimas greitas ir neskausmingas, tačiau labai reikšmingas diagnostikos procese.

Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų: Moterų nevaisingumui dažnai įtakos turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas didina pastojimo tikimybę.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros: Šiuolaikinės technologijos viltis

Intrauterininė inseminacija (IUI): Tai paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma, kai pora dėl įvairių priežasčių neturi visaverčių lytinių santykių, arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis. Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai. Nors tai paprastesnis metodas nei apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), tam tikrais atvejais jis gali būti labai veiksmingas.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. Procedūra atliekama keliais etapais - stimuliuojamos kiaušidės, atliekama folikulų punkcija, apvaisinimas ir embrionų perkėlimas. Šis metodas taikomas visame pasaulyje ir pasižymi dideliu veiksmingumu.

Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI): Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma, arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta. Procedūra yra sudėtinga ir reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų.

Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI): PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės. Pasirinkus fiziologiškai tinkamesnius spermatozoidus, padidėja tikimybė, kad embrionai vystysis sėkmingai.

Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA): Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.

Šiuolaikinės technologijos vaisingumo išsaugojimui ir ateičiai

Embrionų šaldymas: „Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nepažeidžiama. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo. Kai kiaušidžių stimuliacijos ir folikulų punkcijos metu gaunama daugiau kiaušialasčių ar embrionų nei perkeliama vieno ciklo metu, tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau. Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui.

Kiaušialąsčių šaldymas: Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.

Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET): Procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas atšildytas embrionas. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.

Blastocistų auginimas ir patalpinimas: Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe ir sumažina perkėlimų skaičių.

Kiekviena pora - unikali

Nevaisingumo gydymas yra jautrus ir atsakingas procesas, prasidedantis nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Su kiekviena pora dirbama individualiai, įsigilinant į jos situaciją, patirtį ir lūkesčius. Tikslas - ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir būti šalia viso proceso metu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre (RMC) gydytojai akušeriai ginekologai konsultuoja poras, turinčias vaisingumo sutrikimų. Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros nėra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, išskyrus tam tikras išimtis, kurios reglamentuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais.

Klaipėdoje esančios klinikos (Naujoji Uosto g. ir Dragūnų g.) taip pat teikia nevaisingumo gydymo paslaugas.

Jei pora kreipiasi į vaisingumo specialistą dėl nevaisingumo priežasčių diagnostikos ar gydymo, esant kitoms nei anksčiau paminėtoms indikacijoms, ar neatitinkant nustatytų kriterijų, gali būti teikiamos mokamos paslaugos.

Svarbu: Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija. Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Kitas nevaisingumo gydymo metodas, laikomas vienu iš veiksmingiausių - in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme.

Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos. Gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Jei sprendžiama atlikti IUI, sperma surenkama masturbacijos būdu arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių. Sperma specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo spermatozoidus. Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas spermos mėginys sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą.

Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, palaikant pastovų temperatūros ir drėgmės režimą. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą.

IUI ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių: poros fizinės ir psichologinės sveikatos, patiriamo streso, gyvenimo būdo, anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, lemiančio hormonų apykaitą.

Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, padedanti poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas. IVF gydymas (apvaisinimas mėgintuvėlyje), dar žinomas kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje, yra sudėtinga procedūrų seka. Tai nevaisingumo gydymo metodas, kai net po vienerių metų bandymų daugumai porų neįmanoma pastoti. Apvaisinimas in vitro taip pat yra metodas, padedantis išvengti genetinių problemų perdavimo vaikams.

In vitro apvaisinimo metu iš kiaušidžių paimamos subrendusios kiaušialąstės ir laboratorijoje apvaisinamos spermatozoidais. Po to vienas ar daugiau apvaisintų kiaušinėlių, vadinamų embrionais, įdedami į gimdą. Visas apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklas trunka nuo dviejų iki trijų savaičių. Kartais šie etapai padalijami į kelias dalis ir procesas gali užtrukti ilgiau.

Sėkmingiausias nevaisingumo gydymo būdas, kurį taikant tvarkomi embrionai arba kiaušinėliai ir naudojama sperma. Kartu šis gydymo būdų rinkinys vadinamas pagalbinio apvaisinimo technologija.

In vitro apvaisinimas gali būti atliekamas su poros kiaušinėliais ir sperma. Taip pat gali būti naudojami nežinomo ar žinomo donoro embrionai, kiaušinėliai ar sperma. Tam tikrais atvejais gali būti svarstoma galimybė pasitelkti gestacinį nešiotoją, kuriam embrionas implantuojamas į gimdą.

Jūsų šansai susilaukti gero ir sveiko kūdikio taikant apvaisinimą mėgintuvėlyje priklauso nuo kelių aspektų, įskaitant jūsų amžių ir nevaisingumo priežastį. Be to, norint atlikti apvaisinimą mėgintuvėlyje, reikia taikyti procedūras, kurios yra ilgos, brangios ir ne visada neveiksmingos. Kai moters gimdoje implantuojamas daugiau nei vienas embrionas, tai gali lemti nėštumą su daugiau nei vienu vaiku. Tai vadinama daugiavaisiu gimdymu.

Jūsų sveikatos priežiūros specialistai gali padėti suprasti, kaip atliekamas apvaisinimas mėgintuvėlyje, kokia yra rizika ir ar tai jums tinka.

Priežastys, dėl kurių atliekamas apvaisinimas in vitro

Apvaisinimas in vitro yra nevaisingumo ar genetinių problemų gydymo metodas. Prieš taikant apvaisinimą in vitro kaip nevaisingumo gydymo būdą, tiek jūs, tiek jūsų sutuoktinis galite apsvarstyti kitas gydymo galimybes, kurios susijusios su mažiausiu į organizmą įtraukiamų procedūrų kiekiu. Pavyzdžiui, vaistai nuo nevaisingumo padeda kiaušidėms gaminti daugiau kiaušinėlių. Procedūra, vadinama intrauterine inseminacija, spermatozoidai patenka į gimdą tuo metu, kai kiaušidėje išsiskiria kiaušialąstė, vadinama ovuliacija.

Kartais in vitro apvaisinimas siūlomas kaip nevaisingumo gydymo būdas vyresniems nei 40 metų žmonėms. Jis taip pat gali būti atliekamas, kai kenčiate nuo tam tikrų sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, apvaisinimas mėgintuvėlyje gali būti siūlomas jums arba jūsų partneriui, jei vienas iš jų serga:

• Kiaušintakio vamzdelio užsikimšimas arba pažeidimas: Kiaušinėliai tarp kiaušidžių ir gimdos perkeliami kiaušintakiu. Jei abu kiaušintakiai užsikimšę arba pažeisti, tai trukdo kiaušinėliams apvaisinti arba embrionui persikelti į gimdą.
• Ovuliacijos sutrikimai: Jei ovuliacija nevyksta arba vyksta nedažnai, mažiau kiaušinėlių yra pasiruošę būti apvaisinti spermatozoidais.
• Endometriozė: Ši būklė pasireiškia, kai audinys, panašus į gimdos gleivinę, išsivysto už gimdos ribų. Endometriozė gali pažeisti kiaušides, taip pat gimdą, kiaušintakius ir kiaušides.
• Gimdos fibroidai: Fibroidai yra gimdoje susiformavę navikai. Paprastai jie nėra vėžiniai. Jie paplitę tarp 30-40 metų amžiaus žmonių. Dėl fibroidų apvaisintam kiaušinėliui gali būti sunku susijungti su gimdos gleivine.
• Ankstesnė operacija siekiant išvengti nėštumo: Norint visiškai sustabdyti nėštumą, atliekama procedūra, vadinama kiaušintakių perrišimu arba užblokavimu. Jei po kiaušintakių perrišimo tikitės pastoti, jums gali padėti apvaisinimas mėgintuvėlyje. Tai gali būti tinkama galimybė, jei nenorite arba negalite atlikti operacijos, reikalingos norint pakeisti kiaušintakių perrišimą.
• Spermos problemos: Spermatozoidų trūkumas arba neįprasti jų judesių dydžio, formos ar dydžio pokyčiai gali lemti, kad spermatozoidai negali apvaisinti kiaušinėlių. Jei medicinos specialisto atlikti tyrimai atskleidžia spermatozoidų kiekio problemas, gali prireikti apsilankyti pas nevaisingumo gydytoją, kad būtų nustatyta, ar yra gydymo galimybių, ar yra kitų sveikatos problemų.
• Nevaisingumas, kuris nepaaiškinamas: Taip atsitinka, kai tyrimais nepavyksta nustatyti asmens nevaisingumo priežasties.
• Genetinis sutrikimas: Jei jūs arba jūsų sutuoktinis yra linkę perduoti genetinę būklę savo vaikui, sveikatos priežiūros komanda gali rekomenduoti atlikti procedūrą, kuri apima apvaisinimą in vitro. Tai vadinama preimplantaciniu genetiniu tyrimu. Kai kiaušinėliai paimami ir apvaisinami, jie ištiriami dėl konkrečių genetinių sutrikimų. Tačiau ne visas šias ligas galima nustatyti. Kai kurie embrionai, kurie, atrodo, neturi genetinių problemų, gali būti įdedami į gimdą.

Norą išlaikyti vaisingumą dažnai sukelia vėžys ar kitos medicininės būklės. Vėžio gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija ir spinduliavimas, gali pakenkti vaisingumui. Jei planuojate pradėti vėžio gydymą, apvaisinimas mėgintuvėlyje gali būti viena iš galimybių ateityje. Kiaušialąstės gali būti paimtos iš kiaušidžių ir saugomos, kad būtų panaudotos vėliau. Jos taip pat gali būti apvaisintos ir saugomos kaip embrionai, kurie bus panaudoti vėliau.

Asmenys, kurių gimda neveikia arba kuriems nėštumas kelia neišvengiamą pavojų sveikatai, gali pasirinkti apvaisinimą mėgintuvėlyje su kitu asmeniu, kuris išnešios kūdikį. Šis asmuo vadinamas nėščiosios nešiotoja. Pagal šį scenarijų jūsų pagamintus kiaušinėlius apvaisina spermatozoidai, tačiau gimę embrionai įterpiami į gestacinės nešiotojos gimdą.

Kaip atlikti apvaisinimą in vitro?

Pradedantiesiems svarbu rasti patikimą vaisingumo kliniką. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras ir Pagalbinio apvaisinimo technologijų draugija siūlo informaciją apie konkrečių klinikų nėštumo ir faktiško gimstamumo rodiklius.

Vaisingumo klinikos sėkmės rodiklis priklauso nuo įvairių veiksnių: gydomų pacientų amžiaus ir sveikatos būklės, klinikos taikomų gydymo metodų. Kalbėdamiesi su klinikos atstovu taip pat turėtumėte paprašyti konkrečios informacijos apie kiekvieno proceso etapo kainą.

Prieš pradedant apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklą

Apvaisinimas mėgintuvėlyje su kiaušialąste ir sperma iš jūsų pačių tiek jums, tiek jūsų partneriui tikriausiai reikės atlikti keletą atrankinių tyrimų. Jie apima:

• Kiaušidžių rezervo tyrimai: Atliekant kraujo tyrimus nustatoma, kiek organizme yra kiaušinėlių. Tai taip pat vadinama kiaušinėlių kiekiu. Kraujo tyrimų, paprastai atliekamų kartu su kiaušidžių ultragarsu, rezultatai gali padėti nuspėti, kaip jūsų kiaušidės reaguoja į vaisingumo vaistus.
• Spermos analizė: Sperma - tai tepalas, kuriame yra spermatozoidų. Ją analizuojant galima ištirti spermatozoidų kiekį organizme, jų struktūrą ir judėjimą. Šis tyrimas gali būti pirminio vaisingumo įvertinimo dalis.
• Atranka dėl infekcinių ligų: Jūsų partneris ir jūs būsite patikrinti dėl tokių ligų kaip ŽIV.
• Embrionų perkėlimo praktika: Atliekant šį bandymą į gimdą neįdedamas tikras embrionas. Jis gali būti naudojamas gimdos dydžiui nustatyti. Jis taip pat gali padėti nustatyti procedūrą, kuri labiausiai tikėtina, kad bus gerai atlikta padedant įdėti vieną ar daugiau embrionų.
• Gimdos tyrimas: Prieš pradedant apvaisinimą in vitro ištiriama gimdos gleivinė. Tai gali reikšti, kad atliekamas ultragarso tyrimas. Skystis per gimdos kaklelį į gimdą pumpuojamas itin plonu plastikiniu vamzdeliu. Tai padeda sukurti išsamesnius ultragarsinius gleivinės vaizdus. Taip pat gimdos tyrimo metu gali būti atliekamas tyrimas, vadinamas histeroskopija. Plonas, lankstus ir apšviestas teleskopas įvedamas per makštį į gimdą, kad būtų galima apžiūrėti gimdos vidų.

Kiek embrionų bus perkelta?

Tai gimdoje esančių kiaušinėlių skaičius, paprastai priklausantis nuo asmens amžiaus ir surinktų kiaušinėlių kiekio. Kadangi apvaisintų kiaušinėlių, prisitvirtinančių prie gimdos gleivinės, dažnis vyresnio amžiaus asmenims paprastai yra mažesnis, perkeliama daugiau embrionų, išskyrus tuos atvejus, kai naudojami jauno asmens genetiškai ištirti donoriniai kiaušinėliai arba kitais atvejais.

Dauguma sveikatos priežiūros specialistų laikosi konkrečių rekomendacijų, kad išvengtų trigubo ar daugiau nėštumų galimybės. Kai kuriose šalyse įstatymai riboja, kiek embrionų galima perkelti. Prieš pradedant embrionų perkėlimo procesą, jūs ir jūsų sveikatos priežiūros komanda susitarsite, kiek embrionų galima įdėti į gimdą.

Ką ketinate daryti su nepanaudotais embrionais?

Papildomi embrionai galėtų būti saugomi, o vėliau daugelį metų saugomi, kad juos būtų galima panaudoti netolimoje ateityje. Ne visi išsaugoti embrionai išgyvens užšaldymo ir atšildymo procedūrą, tačiau didžioji jų dalis išgyvens.

Dėl turimų užšaldytų embrionų vėlesni apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklai gali būti pigesni ir mažiau skausmingi. Nepanaudotus užšaldytus embrionus taip pat galima padovanoti kitai porai arba mokslinių tyrimų institutui. Taip pat galima atsikratyti jums nereikalingų embrionų. Turėtumėte būti tikri, kad galėsite priimti sprendimus dėl papildomų embrionų prieš jų sukūrimą.

Kaip susidoroti su galimybe susilaukti kelių kūdikių?

Kai apvaisinimo mėgintuvėlyje in vitro metu Jūsų gimdoje implantuojamas daugiau nei vienas embrionas, tai gali sukelti daugiavaisį nėštumą. Tai gali kelti pavojų Jūsų ir Jūsų vaikų sveikatai. Tam tikrais atvejais galima atlikti vadinamąją vaisiaus mažinimo operaciją, kuri padėtų pagimdyti mažiau kūdikių ir keltų mažesnį pavojų sveikatai. Sprendimas atlikti vaisiaus mažinimo operaciją yra svarbus sprendimas, keliantis emocinę, etinę ir psichologinę riziką.

Ar apsvarstėte galimą riziką, susijusią su donorų kiaušialąsčių, donorų spermos, embrionų ar net gestacinio nešiotojo naudojimu? Kvalifikuotas konsultantas, išmanantis donorystės klausimus, gali padėti jums suprasti šiuos klausimus, įskaitant jūsų, kaip donoro, teisines teises. Taip pat galima paprašyti, kad advokatas parengtų teismo dokumentus, kurie padės jums teisiškai tapti gimdoje augančio embriono tėvais.

Kokių dalykų galite tikėtis

Baigus pasiruošimą

Apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklas užtruks nuo 2 iki 3 savaičių. Ciklas gali trukti ilgiau, nei reikia. Ciklo etapai yra tokie:

• Subrendusių kiaušinių gamybos procesas: In vitro apvaisinimo ciklo pradžia prasideda naudojant laboratorijoje pagamintus hormonus, kurie padeda kiaušintakiams gaminti kiaušinėlius, o ne vieną kiaušinį, kuris paprastai išsivysto kiekvieną mėnesį. Kelių kiaušinėlių reikia todėl, kad kai kurie kiaušinėliai, susijungę su spermatozoidu, tinkamai neapvaisinami arba neauga.

Tam tikri vaistai gali būti vartojami:

• paskatinti kiaušidžių vystymąsi. Yra hormonų injekcijų, padedančių vienu metu augti daugiau nei vienai kiaušialąstei. Šūvio sudėtyje gali būti folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) arba vienkartinio liuteinizuojančio hormono (LH), arba abiejų.
• padėti kiaušinėliams subręsti. Hormonas, vadinamas žmogaus chorioniniu gonadotropinu (HCG), ir kiti vaistai gali padėti kiaušinėliams subręsti ir pasiruošti išsilaisvinti iš jų maišelių, vadinamų folikulų kiaušidėse.
• ovuliacijos vėlavimas. Šie vaistai trukdo Jūsų organizmui per anksti gaminti kiaušialąstes.
• sukurti gimdos gleivinę. Vieną dieną prieš operaciją galima pradėti vartoti progesterono - hormono, kuris gaminamas kiaušialąstėms surinkti, - papildų. Juos taip pat galima papildyti progesteronu maždaug tuo metu, kai embrionas implantuojamas į gimdą. Jie padidina tikimybę, kad apvaisinti kiaušinėliai prisitvirtins prie vidinės gimdos gleivinės.

Gydytojas nustato, kokius vaistus vartoti ir kada juos vartoti.

Daugeliu atvejų reikės iki dviejų savaičių stimuliuoti kiaušides, kol kiaušialąstės bus paruoštos paimti taikant kiaušialąsčių paėmimo procedūrą. Norint nustatyti, kada kiaušialąstės yra paruoštos paimti, gali prireikti:

• Makšties ultragarsinis tyrimas, vizualinis kiaušidžių tyrimas, kuriuo stebimas plaukų folikulų vystymasis. Tai kiaušidėse esantys skysčio pripildyti maišeliai, kuriuose vystosi kiaušinėliai.
• Kraujo tyrimai, skirti nustatyti, ar reaguojate į kiaušidžių stimuliacijos vaistus. Estrogenų kiekis paprastai padidėja, kai auga folikulai. Progesterono lygis išlieka žemas iki ovuliacijos.

Pasitaiko atvejų, kai apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklus reikia atšaukti prieš paimant kiaušinėlius. To priežastys yra šios:

• Auganti nepakankamai folikulų.
• Ovuliacija įvyksta per anksti.
• Augant dideliam kiekiui folikulų, padidėja kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo rizika.
• Gali kilti kitų medicininių problemų.

Jei jūsų ciklas sustoja, gydytojas gali pasiūlyti pakeisti vartojamus vaistus arba jų kiekį, vadinamą dozėmis. Dėl to gali pagerėti atsakas per būsimus apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklus. Jums taip pat gali būti pasakyta, kad jums reikalinga kiaušialąsčių donorės pagalba.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje: Kiaušinėlio paėmimas

Tai procesas, kurio metu pašalinami kiaušinėliai iš abiejų arba vienos iš kiaušidžių. Procedūra atliekama gydytojo kabinete arba klinikoje. Procedūrą galima atlikti praėjus 34-36 valandoms po paskutinės nevaisingumo vaisto injekcijos ir prieš ovuliaciją.

Prieš kiaušialąsčių paėmimą pacientei bus suleista vaistų, kurie sumažins stresą ir neleis patirti skausmo. Į makštį įkišamas ultragarso aparatas, kad būtų galima aptikti folikulus. Tai kiaušidėse esantys maišeliai, kuriuose laikomi kiaušinėliai. Adata įdedama į ultragarso gairių vidų, kad keliautų per makštį ir į folikulus ir paimtų kiaušinėlius. Ši procedūra vadinama transvaginaliniu ultragarsu.

Jei kiaušintakių per makštį šiuo metodu nustatyti nepavyksta, adatą į skrandį iki kiaušintakių galima nukreipti ultragarsu skrandžio srityje. Kiaušinėliai iš folikulų paimami naudojant instrumentą, prijungtą prie siurbimo įtaisų. Daug kiaušinėlių pašalinama maždaug per 20 minučių. Po procedūros gali atsirasti mėšlungis, spaudimo ar pilnumo pojūtis. Subrendę kiaušinėliai dedami į skystį, kuris padeda vystytis. Sveiki ir subrendę kiaušinėliai sumaišomi su sperma, kad susidarytų embrionai. Tačiau ne visus kiaušinėlius galima sėkmingai apvaisinti.

Apvaisinimas in vitro: Spermos ekstrakcija

Jei naudojate partnerio spermą partneriui, spermos mėginys turi būti paimtas gydytojo kabinete arba klinikoje ryte prieš kiaušinėlių paėmimą. Spermą taip pat galite paimti prieš laiką ir užšaldyti.

Dažniausiai spermos mėginys imamas masturbuojantis. Alternatyvūs metodai gali būti taikomi tais atvejais, kai asmuo negali atlikti spermos mainų arba neturi spermos. Pavyzdžiui, atliekant procedūrą, vadinamą sėklidžių aspiracija, sperma paimama adata arba chirurginiu būdu tiesiai iš sėklidės. Taip pat galima gauti spermos iš donorų. Spermą iš sperminio skysčio galima atskirti laboratorijoje.

Apvaisinimas in vitro: Naudojami du skirtingi kiaušialąsčių apvaisinimo naudojant spermą metodai:

• Įprastinis apvaisinimas: Sveiki…

tags: #fecondazione #assistita #come #scegliere #ilmcentro #giusto