Dirbtinis apvaisinimas: Nuo A iki Z

Nevaisingumas - tai jautri ir aktuali problema, su kuria susiduria vis daugiau porų visame pasaulyje. Nors tikslios statistikos Lietuvoje nėra, manoma, kad situacija panaši į kitų Europos šalių. Apytiksliai kas penkta pora susiduria su sunkumais natūraliai susilaukti vaikų, o mokslininkai prognozuoja, kad šis skaičius gali išaugti iki kas trečios poros. Laimei, šiuolaikinė medicina siūlo įvairius pagalbos būdus, o vienas iš jų - dirbtinis apvaisinimas. Nors Lietuvoje ši procedūra taikoma jau daugiau nei du dešimtmečius, vis dar gajūs mitai ir klaidingi įsitikinimai. Šiame straipsnyje aptarsime, nuo ko pradėti, jei susidūrėte su nevaisingumo problema, kokie yra dirbtinio apvaisinimo būdai, jų privalumai ir trūkumai, bei ko tikėtis iš šio proceso.

Nevaisingumo priežastys ir diagnostika: Kelias į supratimą

Prieš pradedant bet kokį gydymą, svarbu nustatyti nevaisingumo priežastis. Vaisingumo klinikos vadovė, gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė, nevaisingumo priežastis skirsto taip: 40 proc. šeimų nevaisingos yra dėl moters, 40 proc. - dėl vyro, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, o dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų partnerių problemų. Pora laikoma nevaisinga, kai moteris, gyvendama su vyru reguliarų lytinį gyvenimą ir nevengdama nėštumo, per dvejus metus nepastoja. Šis laikotarpis trumpinamas iki 6 mėnesių, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų.

Nevaisingumo priežastys gali būti įvairios:

• Moters veiksniai (30-40% atvejų):
  • Ovuliacijos sutrikimai (pvz., dėl policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), hormonų disbalanso).
  • Kiaušintakių patologija (nepratekamumas ar pažeidimai dėl buvusių uždegimų, operacijų, endometriozės).
  • Gimdos problemos (miomos, polipai, sąaugos, įgimtos anomalijos).
  • Endometriozė.
  • Amžius (vaisingumas natūraliai mažėja, ypač virš 35 m.).
• Vyro veiksniai (30-40% atvejų):
  • Prasta spermos kokybė (maža spermatozoidų koncentracija, blogas judrumas, pakitusi morfologija).
  • Spermatozoidų transportavimo sutrikimai.
  • Hormonų sutrikimai.
  • Genetinės problemos.
• Abiejų partnerių veiksniai (10-20% atvejų): Nustatomi sutrikimai abiem partneriams.
• Neaiškios kilmės nevaisingumas (10-15% atvejų): Nepavyksta nustatyti aiškios priežasties net atlikus visus būtinus tyrimus.

Dirbtinio apvaisinimo būdai: Pagalbos ranka gamtos iššūkiams

Nustačius nevaisingumo priežastį, parenkamas tinkamiausias gydymo būdas. Daugelis nevaisingumo priežasčių yra pagydomos. Jeigu moteriai nustatyti nelaidūs kiaušintakiai, gali būti vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į gimdą (IUI - intrauterininė inseminacija). Dirbtinis apvaisinimas (IVF) taikomas arba rekomenduojamas tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jeigu nevaisingumo priežastys nėra žinomos, jeigu vyro sperma yra nekokybiška arba kai neįmanoma išgydyti nevaisingumo.

Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai (ART - Assisted Reproductive Technology) yra du:

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Tai paprastesnis ir pigesnis pagalbinio apvaisinimo metodas. Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y. apvaisinimas vyksta moters kūne.

• Procedūra: Ovuliacijos metu specialiai laboratorijoje paruošta (pagerinta, koncentruota) vyro ar donoro sperma plonu kateteriu suleidžiama tiesiai į moters gimdą. Procedūra paprastai neskausminga ir primena PAP testą.
• Indikacijos: Lengvo laipsnio vyro nevaisingumas (sumažėjusi spermatozoidų koncentracija ar judrumas, bet vis dar pakankamas apvaisinimui); gimdos kaklelio problemos; imuninis nesuderinamumas; neaiškios kilmės nevaisingumas; alergija spermai.
• Sąlygos: Būtini pratekami moters kiaušintakiai ir pakankamas kiekis judrių spermatozoidų po paruošimo. Ovuliacija gali būti natūrali arba stimuliuota vaistais.
• Efektyvumas: Sėkmės tikimybė vienam ciklui yra palyginti nedidelė, vidutiniškai siekia apie 10-15%. Jei nepavyksta pastoti po 4-6 IUI procedūrų, įprastai kitas žingsnis yra apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF).

Klasikinis IVF (in vitro apvaisinimas)

IVF yra termino „apvaisinimas in vitro“ santrumpa ir reiškia spermos ir kiaušialąstės derinį laboratorinėje aplinkoje. Tai sudėtingesnis ir brangesnis metodas, taikomas, kai kitos priemonės nepadeda arba yra nustatomos rimtesnės nevaisingumo priežastys.

• Procedūros etapai:
  1. Diagnozė ir pasiruošimas: Atliekami išsamūs tyrimai, siekiant nustatyti nevaisingumo priežastis. Parenkamas tinkamiausias gydymo metodas. Rekomenduojama gyventi sveiką gyvenimo būdą, mesti rūkyti, vartoti alkoholį saikingai, maitintis sveikais maisto produktais, palaikyti normalų svorį ir atlikti fizinius pratimus.
  2. Kiaušidžių stimuliacija: Moteriai skiriami hormoniniai vaistai, kad kiaušidėse subrestų ne vienas (kaip natūraliame cikle), o keliolika folikulų su kiaušialąstėmis. Stimuliacijos eiga stebima ultragarsu ir hormonų tyrimais. Šis procesas trunka apie 8-10 dienų.
  3. Kiaušialąsčių aspiracija (punkcija): Kai folikulai pasiekia reikiamą dydį, suleidžiamas galutinio kiaušialąsčių subrendimo vaistas, o po maždaug 34-36 valandų atliekama trumpa procedūra (dažniausiai taikant trumpalaikę nejautrą), kurios metu per makštį specialia adata išpunktuojami folikulai ir išsiurbiamas jų turinys su kiaušialąstėmis. Tai neskausminga procedūra, trunkanti apie 10 minučių.
  4. Spermos paėmimas ir apvaisinimas: Pacientas vyras spermos mėginį duoda masturbuodamas į sterilų indą. Surinkta sperma siunčiama į laboratoriją, kur atliekamos reikalingos procedūros. Kiaušialąstės laboratorijoje sujungiamos su specialiai paruošta vyro ar donoro sperma. Gali būti taikomas klasikinis IVF (sperma tiesiog įlašinama prie kiaušialąsčių) arba ICSI metodas (vienas spermatozoidas specialia mikroadata įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę - ypač esant prastiems spermos rodikliams).
  5. Embrionų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos, vėliau - embrionai) kelias dienas (dažniausiai 3-5) auginamos specialiomis sąlygomis inkubatoriuje, imituojančiame gimdos aplinką. Jų kokybė nuolat vertinama. Naudojami specialūs inkubatoriai su dinaminės embrionų atvaizdavimo sistemomis (embrioskopai), leidžiantys gyvai stebėti embrionų vystymąsi.
  6. Embrionų perkėlimas: Vienas ar keli (priklausomai nuo moters amžiaus, embrionų kokybės ir teisinio reglamentavimo) geriausios kokybės embrionai plonu kateteriu perkeliami į moters gimdą. Tai trumpiausias, bet itin svarbus etapas. Perkeliama nuo 2 iki 6 dienų po kiaušialąsčių surinkimo.
  7. Gydymas vaistais po perkėlimo: Siekiant palaikyti embriono prisitvirtinimą prie gimdos, pradedamas gydymas vaistais, dažniausiai tęsiant hormonų injekcijas ir tabletes. Šis gydymas tęsiamas iki nėštumo testo.
  8. Nėštumo testas: Praėjus maždaug 11-12 dienų po embriono perkėlimo, atliekamas Beta HCG kraujo tyrimas, kuris patvirtina arba paneigia nėštumą.
• Indikacijos: Nepratekami ar pažeisti kiaušintakiai; sunki endometriozė; sunkus vyro nevaisingumas (mažas kiekis, blogas judrumas/morfologija, nėra spermatozoidų ejakuliate, bet jų randama sėklidėse); nesėkmingas gydymas kitais metodais (įskaitant IUI); neaiškios kilmės nevaisingumas; genetinė preimplantacinė diagnostika; būtinybė naudoti donoro ląsteles.
• Sąlygos: Galimybė stimuliuoti kiaušides (įvertinama pagal amžių, hormoninius tyrimus - FSH, LH, AMH, antralinių folikulų skaičių); sveika gimda, galinti išnešioti nėštumą; esantys spermatozoidai (partnerio ar donoro). Moters amžius yra svarbus veiksnys - nors griežtos ribos nėra, sėkmė labai mažėja virš 40-42 metų.
• Efektyvumas: IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo moters amžiaus ir kiaušialąsčių kokybės. Vidutinė sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) gali svyruoti nuo 30-40% jaunesnėms moterims iki kelių procentų ar nulio vyresnėms nei 42-43 metų moterims. Svarbu aptarti realistiškas sėkmės galimybes su gydytoju.

ICSI (intracitoplazminė spermatozoido injekcija)

Tai pažangus IVF metodas, kurio metu vienas atrinktas spermatozoidas specialia mikroadata įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę.

Lytinių ląstelių ir embrionų donorystė: Papildomos galimybės

Lietuvoje nuo 2017 m. galioja Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris reglamentuoja ir leidžia lytinių ląstelių (kiaušialąsčių ir spermos) donorystę bei embrionų donorystę ir šaldymą pagal nustatytas sąlygas. Tai suteikia papildomų galimybių poroms, negalinčioms panaudoti savo lytinių ląstelių. Vaisingumo centre „Northway" Rygoje vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos. Pagalba teikiama pacientams, kuriems reikalingas pagalbinis apvaisinimas su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis, tame tarpe ir vienišoms moterims.

Dirbtinio apvaisinimo trukmė ir kaina

Dirbtinio apvaisinimo ciklo laikas gali svyruoti, tačiau apytiksliai jis gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Diagnozė ir tyrimai gali trukti kelias savaites. Stimuliacija trunka 10-14 dienų. Kiaušinėlių surinkimas yra nedidelė chirurginė procedūra, kuri trunka apie 20-30 minučių. Apvaisinimas ir embrionų auginimas bei implantavimas trunka 3-5 dienas.

Dirbtinio apvaisinimo procedūra yra gana brangi. Atsižvelgiant į sudėtingumą ji kainuoja 5000-7000 Lt, dar 3000-7000 Lt kainuoja vaistai, kurių kainą lemia jų suvartotas kiekis, o tai labai priklauso nuo pacientės amžiaus, nes vyresnėms moterims reikia daugiau medikamentų. Deja, Lietuvoje valstybė neapmoka visos šios procedūros, tačiau „Northway" vaisingumo centruose Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) teikiamos PSDF (privalomojo sveikatos draudimo fondo) kompensuojamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.

Mitai prieš tikrovę: Ar vaikai po dirbtinio apvaisinimo yra nesveiki?

Gydytoja Gražina Bogdanskienė teigia, kad mitas, jog vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki, yra klaidingas. Jos patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai dažnai būna sveikesni, imlesni mokslams ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Taip pat svarbu paminėti, kad apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) ir intrauterininė inseminacija (IUI) taikant šiuolaikines technologijas, siekiama išvengti daugiavaisio nėštumo. Pagal įstatymus, pacientams iki 35 metų perkeliamas 1 embrionas, o vyresnėms nei 35 metų - 2 embrionai, taip sumažinant rizikas.

Galimos komplikacijos ir rizikos

Kaip ir bet kuri medicininė procedūra, dirbtinis apvaisinimas gali būti susijęs su tam tikromis komplikacijomis ir rizikomis. Dažniausia IVF komplikacija yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). Dėl stimuliuojančių vaistų poveikio kiaušidės gali per daug padidėti, pilvo ertmėje pradėti kauptis skystis. Lengvos formos pasitaiko dažniau, sunkesnės - rečiau (keli procentai ciklų). Simptomai - pilvo pūtimas, skausmas, pykinimas, sunkesniais atvejais - dusulys, didelis pilvo apimties padidėjimas. Sunkus KHSS reikalauja gydymo ligoninėje. Kai kurie tyrimai rodo, kad po dirbtinio apvaisinimo pradėti vaikai dažniau kenčia dėl įgimtų anomalijų, tačiau šis klausimas vis dar diskutuojamas ir reikalauja išsamesnių tyrimų.

Psichologinis aspektas: Emocinė kelionė

Nevaisingumas ir dirbtinio apvaisinimo procesas gali būti emociškai sudėtingi. Laukimas, nerimas ir gydymo proceso reikalavimai gali sukelti nusivylimą, sumišimą ir pasipiktinimą. Tikima, kad kuo daugiau žinosite apie tyrimus ir gydymo procesą, tuo mažiau nerimo ir rūpesčių jausite dėl savo būklės. Medicinos klinikos išsiskiria ne tik modernia įranga ir aukštais medicininiais standartais, bet ir žmogišku požiūriu, teikdamos palaikymą poroms šioje jautrioje kelionėje.

Nors pastoti natūraliai kartais gali būti sunku, šiuolaikinė medicina siūlo daugybę būdų padėti poroms įgyvendinti svajonę susilaukti vaikų. Nuo paprastesnės IUI iki sudėtingesnio IVF ir ICSI, kiekvienas metodas turi savo ypatumus, privalumus ir taikymo sritis. Svarbiausia - atlikti išsamų ištyrimą, pasikonsultuoti su specialistais ir pasirinkti tinkamiausią gydymo kelią.

tags: #fecondazione #artificiale #iui #tutto #il #procedimento