Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, tačiau jis ne visada būna lengvas ir sklandus. Kartais kyla situacijų, kai moters ar vaisiaus gyvybei gresia pavojus, ir tuomet tenka priimti itin sunkius sprendimus. Lietuvoje ir Lenkijoje pastaruoju metu nuskambėję atvejai, kai mirė nėščios moterys, vėl atkreipė visuomenės dėmesį į šią opią problemą, susijusią su medicininiais, etiniais ir teisiniais aspektais.
Rizika gyvybei nėštumo arba gimdymo metu
Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė, VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė prof. D. Ramašauskaitė teigia, kad atvejų, kai dėl moters sveikatos tenka nutraukti nėštumą, pasitaiko, tačiau jie yra reti. Visgi, kiekvienas toks atvejis yra individualus, o sprendimai gali būti labai skirtingi. Medicininiu požiūriu, šias situacijas reguliuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame išvardijamos moters ar vaisiaus ligos, dėl kurių nėštumas gali būti nutraukiamas laikotarpiu nuo 12 iki 22 nėštumo savaitės. Iki 12 savaitės nėštumą moteris gali nutraukti savo noru.
Prof. D. Ramašauskaitė pabrėžia, kad dėl kai kurių ligų nėštumo metu moteriai gali kilti pavojus sveikatai ar net gyvybei. „Visada, kai mes tokiais atvejais konsultuojame moteris, turime pasakyti, kokia yra rizika. Dažniausiai, kai Santaros klinikose siūlome nutraukti nėštumą, dažniausiai tos indikacijos yra susijusios su širdies kraujagyslių sistemos ligomis“, - aiškina profesorė. Pavyzdžiui, įgimta širdies yda, dėl kurios išsivysto plautinė hipertenzija, priskiriama prie 4 rizikos grupės pacienčių. Tokiu atveju tikimybė, kad moteris mirs nėštumo metu ar iškart po gimdymo, siekia daugiau nei 50 proc. net ir išsivysčiusiose šalyse. „Mes moteriai pasakome, kad yra tokia tikimybė, bet ji pati apsisprendžia, ar vis dėlto ji rizikuoja ir bando tą vaisių nešioti, ar nėštumą ji nutraukia“, - sako profesorė.
Kartais tam tikros ydos yra nekoreguojamos. Jei moters adaptacinės galimybės nėštumo metu leidžia viršyti jos pajėgumus, ji gali susitvarkyti su susiklosčiusia situacija. Tačiau dažnai nėštumą tenka baigti anksčiau laiko, ir vaisius gimsta neišnešiotas. Šiais laikais tokių naujagimių išgyvenimo galimybės yra didelės, ypač jei jie gimsta virš 28 nėštumo savaitės. Nors kai kurie gali turėti sveikatos problemų, dauguma išgyvena. Svarbu, kad tokių sudėtingų sprendimų priėmimo metu moteris turėtų artimųjų, ypač vaiko tėvo, palaikymą.
Nėštumas ir piktybiniai navikai: individualus gydymo planas
Piktybinių navikų atveju situacija priklauso nuo daugelio veiksnių: ar moteris pastojo jau sirgdama, ar liga buvo remisijoje, ar paūmėjusi, ar liga diagnozuota nėštumo metu. Profesorė D. Ramašauskaitė pasakoja apie atvejį, kai nėštumo metu buvo nustatytas krūties vėžys. „Nėštumo metu buvo atlikta krūties operacija. Kai gimdyti jau buvo saugu ir moteris pagimdė, jai buvo atlikta chemoterapija, spindulinė terapija ir kt.“, - pasakoja gydytoja.
Kiekvieną tokią situaciją gydytojai vertina individualiai, atsižvelgdami į ligos stadiją ir galimas gydymo priemones. Svarstoma, koks gydymas būtų skiriamas, jei moteris nebūtų nėščia, kokie tyrimo metodai būtų taikomi. Tokiais atvejais gydymo planą sudaro ne tik akušeriai-ginekologai, bet ir kiti specialistai. Šeima supažindinama su siūlomais sprendimais, tačiau galutinis pasirinkimas visada lieka jų.
Nėštumas gali paskatinti ligas
Nėštumo metu moters organizmui tenka ženkliai didesnis krūvis, keičiasi visos organų sistemos. Dėl didėjančio cirkuliuojančio kraujo tūrio širdžiai tenka papildoma apkrova, o pakitusios imuninės sistemos būklės įtaka gali turėti pasekmių ir navikinėms ligoms. Nors nėštumas gali paskatinti kai kurias ligas, jos ne visada būna sunkiai pagydomos.
Kad nėštumo metu neužkluptų ligos, moteriai dar planuojant atžalą, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją profilaktiniams tyrimams ir pas ginekologą, ypač jei seniai buvo atliktas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų: pilnavertiškai maitintis ir pakankamai judėti ne tik nėštumo metu.
Visoms nėščiosioms rekomenduojama skiepytis nuo gripo iki sezono pradžios. Nors anksčiau vyravo nuomonė, kad skiepai pirmuoju nėštumo trečdaliu nėra saugūs, dabar yra pakankamai duomenų, kad gripo vakcina yra saugi visais nėštumo trimestrais.
Lenkijos atvejis: griežti abortų įstatymai ir jų pasekmės
Neseniai Lenkijoje įvykusi 33 metų nėščios moters mirtis ligoninėje sukėlė naują diskusijų bangą apie šalyje galiojančius griežtus abortų įstatymus. Moteris, vardu Dorota, mirė nuo sepsio 20-os nėštumo savaitės. Jos vyras pasakojo, kad nors moters būklė blogėjo, medikai esą nieko nedarė ir nepasiūlė aborto, kuris galėjo išgelbėti jos gyvybę, ypač kai vaisiaus gyvybės išgyvenimo šansai buvo maži.
Moterų teisių organizacijos kaltina gydytojus, kad dėl griežtų įstatymų jie nedrįso gelbėti moters gyvybės nutraukiant nėštumą. 2021 m. Lenkijoje įsigaliojo sugriežtintas abortų įstatymas, leidžiantis nutraukti nėštumą tik išžaginimo, incesto atvejais arba jei kyla grėsmė moters gyvybei ar sveikatai.
Kritikai teigia, kad griežti įstatymai turi neigiamą poveikį, o gydytojai, bijodami teisinių pasekmių ar vadovaudamiesi ideologiniais sumetimais, pirmenybę teikia vaisiaus gelbėjimui, rizikuodami moters gyvybe. Kita problema - gydytojų atsisakymas atlikti abortą dėl sąžinės. Šiuo metu Lenkijoje vyksta protestai, reikalaujantys įstatymą liberalizuoti.
Namų gimdymų rizika Lietuvoje
Lietuvoje, nors ir reglamentuotas, gimdymas namuose taip pat kelia diskusijas ir rizikas. Neseniai įvykęs atvejis, kai moteriai gimdant namuose mirė naujagimis, dar kartą parodė, kad ne visos moterys gerai apgalvoja tokį sprendimą. Nors nuo šių metų pradžios įsigaliojo tvarka, leidžianti licencijuotoms gydymo įstaigoms teikti gimdymo namuose priežiūros paslaugas, iki šiol nė viena įstaiga neturi tokios licencijos.
Vilniaus gimdymo namų direktorė K. Mačiulienė pabrėžia, kad gimdymas turi vykti ligoninėje, nes namuose nėra tinkamų sąlygų. Gimdymo metu gali kilti įvairių komplikacijų, todėl profesionali medikų priežiūra yra gyvybiškai svarbi. Tokie įvykiai, kai gimdymas namuose baigiasi tragedija, yra nelegalūs ir kelia pavojų tiek motinos, tiek naujagimio gyvybei. SAM kviečia būsimus tėvelius elgtis atsakingai ir pirmiausia galvoti apie vaiko saugumą.
Medicininių dujų incidentas Varšuvoje
Dar vienas tragiškas įvykis, susijęs su nėštumu, nutiko Varšuvoje, kur moteris mirė ligoninėje dėl klaidingai prijungto medicininio dujų baliono. Nors procedūra buvo atliekama su deguonies kauke, prie jos buvo prijungtas kitų dujų balionas, tikėtina, azoto oksidas (juoko dujos), kurios netinkama koncentracija gali sukelti audinių hipoksiją.
Šis incidentas atskleidė galimus sistemos trūkumus ir medicininės įrangos prijungimo atsakomybės klausimus. Nors ligoninės personalas teigia, kad negali patikrinti dujų sudėties, nes jos bespalvės ir bekvapės, už tinkamą įrangos prijungimą yra atsakingas ligoninės techninis skyrius. Prokuratūra atlieka tyrimą dėl šios pacientės mirties. Varšuvos meras nurodė nedelsiant patikrinti visus medicininių dujų tiekimo įrenginius sostinės ligoninėse.
Šie atvejai, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, pabrėžia sudėtingą nėštumo ir gimdymo rizikų, medicininių sprendimų, teisinių ir etinių normų sankirtą. Jie skatina permąstyti esamas procedūras, įstatymus ir užtikrinti maksimalią moterų ir naujagimių saugą.