"Normalus" ūgis ir svoris yra gana sąlyginė sąvoka, nes tai priklauso nuo daugybės faktorių. Pavyzdžiui, aukščiausiais Europoje (o taip pat ir pasaulyje) laikomi Balkanų šalių gyventojai (vidutinis vyrų ūgis - 1.86 m, moterų - 1.71 m). Žemiausi Europoje - portugalai (vidutinis vyrų ūgis - 1.73 m, moterų - 1.62 m). Lietuviai patenka į aukščiausiųjų trejetuką - juos ūgiu lenkia tik jau minėti Balkanų šalių gyventojai ir Olandai. Daugelį tėvų šios lentelės paskatina sunerimti, ypač jeigu jų kūdikio rodikliai mažesni. Svarbiausia - kaip kūdikis auga bėgant laikui, koks jo ūgio ir svorio santykis.
Naujagimio svoris: svarba ir vertinimas
Viena pirmųjų žinių, kurias gimdymo namuose gydytojai praneša tėveliams, - tai gimusio kūdikio svoris ir ūgis. Šie duomenys svarbūs tiek gydytojui, kuris vertina gimusio mažylio būklę, tiek tėveliams, skubantiems pranešti šią naujieną giminėms ir draugams. Optimalus naujagimio svoris laikomas nuo 3000 iki 4000 g. Mažas vaikelio svoris gali būti susijęs su tam tikrų medžiagų stoka, kurią jautė būdamas mamos pilvelyje, arba dėl įvairių nėštumo komplikacijų. Mažo svorio būna neišnešioti mažyliai, taip pat dvynukai ar trynukai. Tačiau ne visada mažas svoris susijęs su ligomis ar komplikacijomis.
Stambių vaikų pastaruoju metu gimsta vis dažniau. Nors tėveliai ir ypač seneliai džiaugiasi, kad jų mažylis lenkia savo bendraamžius svoriu, itin tuo didžiuotis nereikėtų. Pirma, riebaliukų perteklius kūdikystėje gali pereiti į ankstyvąjį nutukimą. Antra, per didelis svoris kartais signalizuoja apie rimtas endokrinines (cukrinis diabetas, skydliaukės patologija) ir nervų ligas.
4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio. Kartais jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriantys 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais. Išgirdusios žinią apie didelio svorio naujagimį mamas neretai apninka mintys, kodėl taip nutiko, ką galbūt jos darė ne taip, kad savo pilvelyje užaugino tokį dručkį. Svarbu atsižvelgti į įvairius faktorius, tokius kaip motinos sveikatos būklė (pvz., diabetas), mityba, genetiniai veiksniai, dubens dydis, vaisiaus padėtis ir kiti.
Svorio netekimas ir atgavimas po gimimo
Per pirmąsias 5-6 paras naujagimis netenka 5-6 proc. svorio. Taip nutinka dėl kelių priežasčių. Tik gimęs vaikutis patenka į visai kitą aplinką, nutrūksta jį ir mamą jungusi kraujotaka, jis pradeda savarankiškai kvėpuoti, maitintis, bando prisitaikyti naujame pasaulyje. Visa tai kainuoja daug pastangų. Pradinę kūno masę 70-80 proc. naujagimių atgauna apie dešimtą parą po gimimo, kiti - apie keturioliktą-šešioliktą parą. Šis svorio netekimas yra susijęs su skysčių netekimu, pasituštinimu bei mažesne skrandžio talpa. Išnešioto naujagimio skrandžio talpa gimus yra 20-30 ml, pirmosios savaitės pabaigoje - 40-60 ml. Neišnešiotuko ji vos 2-4 ml vienam kilogramui svorio, o penktą šeštą parą jau 16-19 ml vienam kilogramui svorio. Taigi į tokį skranduką nelabai daug maistelio ir tilps. Be to, pirmomis dienomis ne itin daug ir mamos pienuko pasigamina.
Normalu prarasti 5-7% nuo gimimo svorio, kai kuriais atvejais ir iki 10% ar net daugiau, tačiau tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis. Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti. Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį.
Kūdikio svorio ir ūgio augimo tempai
Kūdikis auga itin sparčiai. Jo svoris pirmąjį gyvenimo pusmetį vidutiniškai padidėja po 700-800 g, antrąjį pusmetį - po 400-500 g kas mėnesį. Tačiau kiekvieno kūdikio svorio augimo tempas labai individualus ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Vieną mėnesį mažylis gali priaugti daug svorio, kitą - mažiau. Dažnai pasitaiko, kad pirmąjį antrąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis labai akivaizdus. Vėliau augimas tarsi sustoja - taigi organizmas pats reguliuoja svorį. Taip pat nustatyta, kad kūdikio svoris dažniausiai didėja tarsi laiptuota kreive - laiptuko šuolį keičia horizontalė ir tai yra normalu. Tačiau jei kūdikio svoris krinta, reikėtų susirūpinti.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki.
Pirmąjį gyvenimo pusmetį kūdikio svoris vidutiniškai padvigubėja, o iki metų - patrigubėja. Pavyzdžiui, jei naujagimis gimė 3,5 kg svorio, tai 4-6 mėnesių amžiaus jis turėtų sverti apie 7 kg, o 12 mėnesių - apie 10,5 kg.
Kūdikio ūgio augimo tempai
Ūgis per pirmuosius tris mėnesius padidėja vidutiniškai po 3-4 cm kas mėnesį; ketvirtą-šeštą mėnesį - po 2-3 cm; antrąjį pusmetį didėja po 1-2 cm kas mėnesį. Taigi per pirmuosius metus vaikas paauga vidutiniškai pusantro karto, tai yra apie 25-30 cm. Vėlgi kiekvieno kūdikio augimo tempai labai individualūs, vieni mažyliai būna aukštesni, kiti žemesni. Tam įtakos turi ne tik tėvelių, bet ir senelių ar net prosenelių ūgis. Štai kodėl kartais neaukštų tėvų vaikai ištįsta iki krepšininkų.
Įdomumo dėlei galite susiskaičiuoti, koks vaikelis išaugs: sudėkite tėčio ūgį su mamos ir padalykite jį pusiau. Tuomet prie gautos sumos berniukams pridėkite 9 cm, o mergaitėms - 3 cm. Aišku, tai nėra 100 proc. tikslu. Kita vertus, jokie skaičiavimai nebus tikslūs, jeigu vaikeliui augti nebus palankių sąlygų. Mažylio augimą stabdo infekcijos nėštumo metu, toksikozės, netaisyklinga mityba, rūkymas, paveldimos ligos. Taigi labai svarbu stebėti, kad kūdikio ūgis didėtų nuolatos.
Kaip teisingai matuoti vaiko ūgį ir svorį?
Ūgio matavimas:
- Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Tuomet švelniai ranka ištiesinkite vaiko kojytes per kelius ir pasižymėkite, iki kurios vietos siekia kulniukai. Tuomet centimetru ar liniuote pamatuokite atstumą nuo sienos iki pažymėtos vietos.
- Vaikas, kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai.
Kūdikių ūgio matavimas nėra labai tikslus. Gali ne iki galo ištiesti kojas, ypač jei vaikas muistosi, ir nesigaus tiksliai. Dėl ūgio mažiausiai suktų galvą.
Svorio matavimas:
- Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis.
- Tačiau jei norite tai padaryti namuose, įprastomis kūno svarstyklėmis, tačiau atkreipkite dėmesį, kokia yra jų paklaidos riba - kai kurių svarstyklių paklaida yra iki 0,5 kg, o tai kelių savaičių kūdikiui yra labai daug.
- Jei sversitės kūno svarstyklėmis, guldyti kūdikį ant jų bus nepatogu (o gal net ir pavojinga), tad geriausias būdas yra pradžioje pasisverti dviese su kūdikiu (laikant jį ant rankų), po to vienam (-ai). Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį.
- Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.
- Svoriui sužinoti: Sverti mažąjį geriausia prieš vakarines maudynes ir tuščiu skranduku. Ant svarstyklių užtieskite vystyklą, tik tada įjunkite svarstykles (tada svarstyklės nerodys vystyklo svorio, o rodys gryną vaiko svorį) ir paguldykite ant jo vaikelį.
- Suvalgyto pienuko kiekiui sužinoti: Sveriant šiuo tikslu, mažylio galima ir nenurengti. Pasverkite jį su tais pačiais drabužėliais prieš maitinimą ir po jo. Svorio skirtumas ir bus suvalgyto pienuko kiekis gramais. Šį kiekį padauginę iš maitinimo skaičiaus sužinosite, kiek mažylis suvalgo per parą.
Augimo kreivės ir procentilės: kaip jas suprasti?
Vaikų fizinio vystymosi lentelėse (toliau - diagramoms) naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų. Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama). Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni.
3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių. Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba. Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą. Jei vaiko ūgis atsilieka ir neatitinka vaiko amžiaus, priežastis gali būti lėtinė mitybos stoka.
Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Vertinant mažylių augimo rodiklius šiuo leidiniu vadovaujasi mūsų šalies pediatrai bei šeimos gydytojai.
Pasauliniu lygmeniu siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje. Buvo prieita prie šių išvadų: žindymas yra biologinė norma, o vaiko augimui mitybiniai ir aplinkos faktoriai turi didesnę įtaką nei genetika. Nustatyta, kad normaliai besivystantys ir augantys žindomi vaikai yra šiek tiek lengvesni bei aukštesni nei anksčiau manyta.
Kada verta sunerimti?
Sunerimti verta, kai:
- Augimas ne toks spartus, kokio tikimasi.
- Vaiko rodikliai nuosekliai neseka savo procentilės linijos arba peržengia kitas linijas, žymimas augimo lentelėse.
- Vaiko svoris nuolat krinta.
Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis. Jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.
Kitos svarbios vystymosi rodikliai
Be svorio ir ūgio, labai svarbus mažylio vystymosi rodiklis yra galvos apimtis - pagal ją sprendžiama, kaip vystosi galvos smegenys. Tik gimusio kūdikio galvos apimtis didesnė nei krūtinės. Pirmąjį pusmetį galvos apimtis vidutiniškai paauga nuo 35 cm iki 43-44 cm (1-1,5 cm kas mėnesį). Antrąjį pusmetį toks spartus augimas gerokai sulėtėja ir galvos apimtis padidėja iš viso tik 2-4 cm. Kiekvieno kūdikio raidos istorijoje yra diagramos, kuriose pažymimas vaiko ūgis, svoris, galvos apimtis ir brėžiama augimo kreivė. Yra atskira diagrama, parodanti, kaip svoris atitinka ūgį. Šiose diagramose pažymėtos ir procentilėmis išreikštos normos, kurias turėtų atitikti tam tikro amžiaus vaikutis. Taip patogu stebėti mažylio augimą.
Nors genetiniai veiksniai lemia tai, koks vaikas gims, tačiau kūno svorį visais gyvenimo laikotarpiais, įskaitant ir įsčiose, veikia daugybė veiksnių: fizinis motinos aktyvumas, mityba, žalingi įpročiai, aplinkos tarša ir kt. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į visus šiuos aspektus, siekiant užtikrinti optimalų ir sveiką vaiko augimą.