Pirmosios savaitės po gimdymo - tai ne tik džiaugsmo, bet ir daugybės iššūkių metas, ypač kai kalbama apie žindymą. Nors žindymas yra natūralus ir naudingas procesas, daugelis jaunų mamų susiduria su įvairiomis problemomis, kurios gali apkartinti šį svarbų laikotarpį. Šiame straipsnyje gilinsimės į dažniausiai pasitaikančius krūties žindymo sunkumus, jų priežastis, prevenciją ir sprendimo būdus, remdamiesi tiek moksline informacija, tiek patikimais patarimais.
Skaudančių ir tvinkčiojančių krūtų priežastys ir sprendimai
Viena dažniausių pirmųjų savaičių problemų - skaudantys speneliai ir kietos, skausmingos krūtys. Tai dažnai susiję su pienelio gamybos pradžia. Apie 2-4 parą po gimdymo moteriai pradeda gamintis pienas, ir krūtys tampa kietos, karštos, ypač jautrios. Ši būklė, žinoma kaip krūtų brinkimas, yra natūrali pieno gamybos proceso dalis. Tačiau ji gali sukelti nemalonius pojūčius, o kartais net pakilti temperatūra, nors taip tęsiasi ne ilgiau kaip 2-5 dienas.
Tyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys.
Norint palengvinti šią būklę, svarbu kuo dažniau žindyti kūdikį ir stengtis kuo geriau ištuštinti krūtis. Jeigu tarp maitinimų jaučiate, kad krūtis tapo kieta ir skausminga, nelaukite, kol mažylis atsibus - palaikykite pridėję ledo maišelį (ne tiesiai ant odos!), kad sumažėtų tinimas. Jei nepadeda, nusitraukite truputį pieno - bet tik tiek, kad palengvėtų. Nesistenkite nutraukti viso krūtyje esančio pieno, nes tuomet jo gaminsis dar daugiau. Šis pienelio nusitraukimas yra uždegimo profilaktika - nereikėtų vertinti jo kaip atskiro maitinimo.
1901-12-13 / Dr. Skausmingos ir tvinkčiojančios krūtysPirmomis savaitėmis krūtys gali „pavesti“ - tampa skausmingos, tvinkčiojančios, karštos, kietos. Atlikti tyrimai Lietuvoje parodė, jog 33 proc. tradiciniuose stacionaruose gimdančių moterų patiria pritvinkusių, skausmingų krūtų laikotarpį. Naujagimiui palankiose ligoninėse gimdžiusios motinos taip pat patiria šią būseną, bet gerokai mažiau - tik 21 proc. Taigi ir ši būsena dažniausiai susijusi su motinos priešgimdyminiu pasiruošimu šiai situacijai ir su medikų praktika gimdymo stacionare.
Visiškai išvengti krūtų brinkimo, atrodo, neįmanoma. Anot laktacijos tyrinėtojų, brinkimas irgi turi savo prasmę pieno gamybos vyksme. Reikėtų gerai suprasti, kas yra išbrinkusios krūtys, ir skirti jas nuo pilnų krūtų. Pilnos krūtys - tai sunkios, gumbuotos, kiek skausmingos, tačiau pienas bėga lengvai ir kūdikį pamaitinus jaučiamas palengvėjimas. Mama nekarščiuoja. Pabrinkusios krūtys - kietos, skausmingos, karštos, pakyla temperatūra net su šaltkrėčiu, bloga bendra savijauta, krūtinę, kaklą išmėto rausvomis dėmėmis. Taigi šios būsenos tik iš pirmo žvilgsnio yra panašios.
Kai krūtys brinksta, jos brinksta dėl to, jog išsiplečia kraujagyslės, priteka daug kraujo, audinių skysčio. Pieno latakai tiesiog blokuojami, iš jų sunkai pasišalina net ir nedidelis pieno kiekis. Dalis pieno baltymo per išsiplėtusias kraujagysles patenka į kraujotaką, sukeldamas šaltkrėtį, karščiavimą. Tai tarsi alerginė reakcija. Todėl prasidėjus pieno gamybai, motinos temperatūra turi būti matuojama tik kirkšnyje, o ne pažastyje.
Krūtų brinkimo profilaktika - ankstyvas ir taisyklingas naujagimio žindymas ne rečiau kaip kas 3 val. Krūtys išbrinksta dažniausiai 3-4 parą. Jei taip atsitinka, reikia:
- Prieš maitinimą 5-10 min. uždėti ant krūtų šiltą kompresą ar nueiti į šiltą dušą.
- Kadangi krūtis kieta, kūdikiui labai sunku ją apžioti taisyklingai, todėl prieš maitinimą reikėtų skatinti pieno atpalaidavimo refleksą - sukti tarp pirštų spenelį ir švelniai, padedant rankomis ar pientraukiu (kam kaip geriau sekasi) ištraukti pieną. Jo ištraukite tiek, kad suminkštėtų rudasis laukelis ir naujagimis galėtų kuo daugiau apžioti krūties.
- Maitinimo metu švelniai masažuokite krūtį, stumdamos pienelį vaiko burnytės link.
- Labai naudinga vieno maitinimo metu pakeisti kūdikio žindymo pozą, nes iš tos krūties vietos, kur bus apatinis mažylio žandikaulis, geriausiai bus ištuštinamas pienas.
- Po maitinimo praėjus 20 minučių ant krūtų dėkite šaltus kompresus. Geriausia uždėti ledą (tinka ir šaldiklyje palaikytas specialus krūties kompresas).
- Jei labai skauda maitinimo metu, reikėtų nebijoti prieš maitinimą išgerti ir nuskausminamųjų vaistų. Tinkamiausi yra ibuprofenas, paracetamolis. Kai labai skauda, per smegenų žievę blokuojamas pieno atpalaidavimo refleksas, o siekiant palengvinti pieno tekėjimą, skausmas yra tarsi kaištis ratuose. Vaikeliui šių medikamentų beveik nepatenka, o jei ir patenka, tai labai mažos ir nereikšmingos dozės. Be to, verta prisiminti, jog susirgę mažieji žmogučiai būtų gydomi tais pačiais medikamentais ir jau normaliomis, terapinėmis dozėmis.
Skaudančių ir sutrūkusių spenelių priežiūra
Skaudantys ir sutrūkinėję speneliai yra dar viena dažna žindymo problema. Dažniausiai speneliai sutrūksta, juos skauda, kai mažylis netinkamai pridedamas prie krūties.
Ką daryti, jei speneliai skausmingi ar sutrūkinėję?Jei speneliai tik paraudę ir jautrūs, bet nėra žaizdelių, užtenka juos dažniau palaikyti nuogus, palikti šiek tiek pieno ant jų po maitinimo bei dažniau keisti maitinimo padėtis. Jei spenelius skauda, galite prieš maitinimą ant jų trumpai palaikyti ledo (kaip minėta, ne tiesiai ant odos). Skausmas bus mažesnis, jei pradėsite maitinti mažiau skaudama krūtimi, o, ėmus tekėti pieneliui, perkelsite vaikelį prie jautriosios.
Jei speneliai įtrūkę ir žaizdoti, juos reikėtų gydyti kaip ir bet kurią kitą žaizdą. Suskilęs spenelis rodo, kad odai trūksta drėgmės. Drėkinantys tepalai bei kompresai (su lanolinu ar hidrogeliniai) ne tik sumažina skausmą, bet ir leidžia spenelio odai tinkamai sugyti, t.y. neleidžia susidaryti šašeliams. Geriausi yra tokie gydomieji tepalai ar kompresai, kurių nereikia nuplauti prieš maitinimą. Papildomai plaudama spenelius juos dar labiau dirginate, tad jie lėčiau gyja. Netiesa, kad suskilusius spenelius reikia tepti aliejumi ar vitaminu E. Aliejiniai preparatai nesusigeria į odą, jie lieka odos paviršiuje, taigi jos nedrėkina.
Kasdienė krūtų ir spenelių priežiūra
Kalbant apie kasdienę spenelių bei krūtų priežiūrą, svarbu pastebėti, kad, priešingai plačiai paplitusiai nuomonei, nei krūtų, nei spenelių nereikia specialiai plauti ar nuvalyti nei prieš žindymą, nei po jo. Pakanka įprasto kasrytinio apsiprausimo po dušu. Krūtų ir spenelių odą kuo puikiausiai prižiūri jūsų pienas, kuris turi ne tik uždegimą slopinantį, bet ir drėkinamąjį poveikį. Po kiekvieno maitinimo palikite šiek tiek pieno ant spenelio ir laukelio aplink jį. Jei jūsų kūno oda labai sausa ir dažnai naudojate kūno kremą, pasistenkite, kad jo nepatektų ant spenelių (ir kartu jūsų mažyliui). Krūtis tepkite tik specialiais arba kuo mažiau kvapų bei konservantų turinčiais kremais ar losjonais.
Kūdikio pridėjimo prie krūties svarba
Taisyklingas pridėjimas prie krūties yra vienas svarbiausių sėkmingo žindymo aspektų. Nuo to, ar kūdikis teisingai apžioja krūtį, priklausys ne tik tai, ar jis pajėgs ištraukti tiek pieno, kiek jam reikia, bet ir krūtų bei spenelių būklė. Netaisyklingas apžiojimas yra dažniausia skausmingų spenelių priežastis, o nepakankamas krūties ištuštinimas gali baigtis krūties uždegimu - mastitu. Labai svarbu, kad naujagimis gerai paimtų krūtį ir galėtų pakankamai ištraukti riebaus pienuko iš krūties giluminių alveolių, netraumuodamas spenelio.
Patogios žindymo pozos
Pirmomis dienomis po gimdymo dažnai tenka žindyti gulint. Svarbu, kad pečių juosta būtų neįtempta, ranka atmesta taip, kad naujagimiui netektų nepatogiai gulėti ant rankos, perkreipta galvute. Todėl reikia patogiai atsigulti, po kaklu ir galva padėti keletą pagalvių. Jei žindysite sėdėdama, reikėtų patogiai įsitaisyti lovoje ar krėsle. Atremti pečius, nes dėl įtemptos pečių juostos sutrinka pieno tekėjimas. Pasidėti atramą po alkūne (pvz., pagalvę), kad nenutirptų ranka prilaikant mažylį.
Teisingo krūties apžiojimo požymiai
Kūdikio mitybos poreikiai ir pieno pakankamumo požymiai
Pirmąjį mėnesį sveikas išnešiotas kūdikis paprastai žinda 8-14 kartų per parą. Pirmosiomis savaitėmis po gimimo, jei kūdikis ilgai miega, patariama jį žadinti ne rečiau kaip kas 4 valandas ir pamaitinti. Normalu, jei mažylis žinda kas valandą ar pusantros dieną bei keletą kartų naktį. Vienas svarbiausių požymių, kad naujagimis gauna pakankamai pieno, yra kaip dažnai jis tuštinasi ir šlapinasi: jei tuštinasi per parą ne mažiau kaip 3 kartus, o šlapinasi - 6 kartus ir yra maitinamas nemažiau kaip 8 kartus, galite būti rami, kad mažyliui pienelio pakanka.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmuosius 6 mėnesius rekomenduoja mažylį tik žindyti - nereikia jam papildomai siūlyti nei vandens, nei arbatos, nei košės - visas reikalingas medžiagas jis gauna su motinos pienu.
Pirmąjį mėnesį kūdikis turi priaugti mažiausiai 500 g. (skaičiuojant nuo mažiausio svorio rodmens). Iki trijų mėnesių kūdikį būtinai žindykite ir naktį. Bent kas 3-4 valandas.
Pieno sąstovis ir mastito prevencija
Vienas svarbiausių išvengti pieno sąstovio, nes jis gali „peraugti“ į mastitą - krūtų uždegimą. Mastitas - tai rimčiausia situacija, krūties uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai. Mastitas niekada neprasideda staiga nei iš šio, nei iš to. Pirmiausia turi būti užblokuojamas pieno latakas. Tada atsiranda sukietėjimas, kurį visai netikėtai žindyvė gali užčiuopti krūtyje. Sukietėjimas arba kitaip vadinamas „guzas“ gali būti skausmingas.
Motinos pienas nėra sterilus. Krūties latakuose yra tų pačių mikroorganizmų, kurie gyvena ant mūsų odos. Maitinimo metu pieno srovė tarsi nuolat plauna pieno latakėlius. Užsiblokavus latakui, toje krūties vietoje užsistovi pienas, ten dauginasi mikroorganizmai ir tik tuomet, kai organizmas nebesusitvarko su jų kiekiu, pradeda ryškėti lokalios infekcijos požymiai: sukietėjimas tampa skausmingas, paraudęs. Dar toliau žengiant šiam procesui, mamai iki 39oC pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, pablogėja bendra savijauta.
Esminis skirtumas tarp laktostazės arba pritvinkusių krūtų, ir mastito ta, jog mastitas nebūna pirmomis dienomis ir savaitėmis po gimdymo (nebent motina po gimdymo suserga bendra organizmo infekcija, tokia kaip sepsis).
Apčiuopus krūtyje sukietėjimą, būtina imtis priemonių, kad pienas iš tos vietos būtų pašalintas. Geriausias pagalbininkas - vaikelis. Taikomos visos tos pačios priemonės, kaip ir esant laktostazei. Reikia stengtis kuo dažniau maitinti iš pažeistos krūties, apatinis kūdikio žandikaulis turi būti ties sukietėjimu. Yra net vadinamoji „gydomoji“ žindymo poza, kai mama keturiomis virš kūdikio, o kūdikis guldomas taip, kad minėtas apatinis žandikaulis būtų ties užsiblokavusia krūties vieta. Tuo laikotarpiu iš sveikosios krūties galima nežindyti, tačiau būtina iš jos ištraukti pieną rankomis ar pientraukiu ir visą dėmesį sutelkti pieno sąstoviui pašalinti iš skausmingos krūties.
Reikia visada pagalvoti, kas sukėlė pieno latako užsiblokavimą. Galbūt tai nutiko dėl to, kad maitinimo metu dėjote pirštą ant krūties ties kūdikio nosyte „kad neuždustų“, o gal dėvite per mažą, spaudžiančią liemenėlę. Pieno latakas gali užsibloguoti nuo paprasčiausio spaudimo - kai krūtį spaudžia automobilio saugos diržai, kūdikio vaiknešėlio diržai. Priežastis gali būti maitinimas visada toje pačioje pozoje, ypač gulint, arba staigus temperatūrų pokytis. Kartais motinos tai apibūdina sakydamos: „perpūtė krūtį“. Todėl vis dėlto žindymo laikotarpiu, ypač šaltuoju metu laiku, būtina pasirūpinti, kad krūtys būtų apsaugotos nuo šalčio. Tačiau tai nereiškia, jog jas būtina šildyti papildomais įdėklais. Motina turi jausti komfortą - krūtims neturi būti nei per šilta, nei per šalta.
Jei taikant visas aukščiau išvardintas priemones, būklė negerėja per 24 valandas, ypač vargina aukšta temperatūra, galima įtarti prasidėjusį mastitą. Tada turi būti pradėtas gydymas antibiotikais. Skiriamas oksacilinas ar amoksacilinas prieš tai paėmus pieno pasėlį. Pasėlis imamas dėl to, kad jei mastitas bus sunkiai gydomas, galbūt pavyks nustatyti tikslesnį infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams. Tik būtina atsiminti, jog pusei moterų, esant tipiškiems mastito klinikiniams požymiams, pieno pasėlyje nepavyksta išauginti mikroorganizmų, o sėjant sveikų moterų pieną, pusei išauga auksinis stafilokokas, kurio gydyti nereikia. Dėl karščiavimo ir skausmo pirmo pasirinkimo medikamentas ibuprofenas, kitas - paracetamolis. Jei mama eina į darbą, būtina paprašyti nedarbingumo lapelio ir skirti visą dėmesį krūtims gydyti.
Mastito profilaktika labai paprasta - taisyklingas ir dažnas kūdikio žindymas. Suskilę speneliai didina pavojų patekti patogeniniams mikroorganizmams ir sukelti krūties uždegimą. Todėl būtina juos kuo skubiau gydyti, šalinti sužalojimo priežastis. Mastito atveju žindymas nenutraukiamas, o tęsiamas, net ir skyrus antibiotikus. Tik skiriant antibiotikus po kūdikio maitinimo patariama likusį pieną ištraukti pientraukiu (jei nesuskilę speneliai) arba rankomis. Nors retai, bet kada mastito atveju prireikia ir chirurginės pagalbos, pradėjus formuotis pūliniui.
Pieno perprodukcija ir galaktorėja
Elgiantis pagal aprašytą metodiką, nemalonūs pojūčiai daugumai moterų praeina per 2-3 paras, retais atvejais tai užtrunka iki 2-3 savaičių. Deja, ypač retai gali išryškėti ir tokie laktacijos sutikimai kaip ypatinga hiperprodukcija (kai pieno per parą gaminama daugiau nei 1,5 litro) ar galaktorėja (kai pienas teka nuolat). Tai lemia tam tikri organizmo hormonų sutrikimai.
Mokslininkai stengiasi susintetinti ar kitu būdu išgauti hormoną, sustabdantį pieno gamybą (kuris natūraliai veikia savarankiškai kiekvienoje krūtyje). Kai krūtis prisipildo ir prasideda spaudimas į pieno gamybos ląstelės sienelę, ji pradeda skirti tam tikrą hormoną, stabdantį pieno gamybą, vadinamąjį inhibitorių (angl. Feedback Inhibitor of Lactation, sutr.F.I.L.). Kai yra inhibitoriaus gamybos trūkumas, pieno gali gamintis per daug. Taigi šioje situacijoje galėtų pagelbėti išgautas hormonas. Dabar esant šiam sutrikimui bandoma naudoti centrinio poveikio vaistą - bromkriptiną.
Galaktorėjos priežastis dar labiau neaiški. Šiuo atveju moterims pagalba gali būti tik labai individuali, įvertinus visą organizmo būklę, ligas, emocinę būseną ir pan. Šioje situacijoje belieka nuolat nešioti pieno surinkiklius ir sumaitinti pienuką vaikeliui per maitinimo pagalbininką (jei norima, kad mažylis liestų, čiulptų krūtį) ar iš buteliuko.
Liaudies medicina ir jos ribos
Močiutės patardavo iš krūtų karštį „ištraukti“ uždėjus kopūstų, bulvių tarkių kompresus. Visos šios liaudies medicinos ar paprasčiausiai išmintingos močiučių priemonės turi vėsinantį poveikį. Mokslininkams kol kas nepavyko įrodyti, kad šie ar kiti produktai turėtų kažkokių specialių gydančių medžiagų. Svarbiausia yra ne ką naudoti, bet kad pasiektume ritmišką krūties ištuštinimą pagal naujagimio poreikį. Seniau buvo mada po maitinimo dar papildomai pieną ištraukti. Šie grubūs, skausmingi masažai nerekomenduojami, nes didina latako užblokavimo tikimybę ir krūtų ligas ateityje. Be to, papildomas pieno ištraukimas didina pieno gamybą, o tai alina moters organizmą. Žinoma, ši priemonė sovietiniu laikotarpiu, kai vaikučiai po gimdymo būdavo atskiriami nuo motinos ir vežiojami valgyti tik pagal grafiką, išgelbėjo daugeliui motinų pieno gamybą, nes po tokios, su moters fiziologija nesuderinamos medicinos praktikos, galėjo ir iš vis nelikti žindančių mamų. Papildomai pieną ištraukti po maitinimo gali būti naudinga ir tada, kai dėl kažkokių priežasčių buvo sumažėjusi motinos pieno gamyba.
Žindymo nauda ir mitai apie krūties išvaizdą
Žindymas dar vadinamas natūraliu maitinimu, nes pati gamta sukūrė ir milijonus metų tobulino būtent tokį būdą aprūpinti kūdikį visada šviežiu, šiltu ir švariu visaverčiu maistu. Iš motinos pieno medžiagų auginamos mažojo žmogaus kūno ląstelės, jis teikia energiją naujai gyvybei ir saugo nuo infekcijų ir daugelio kitų ligų. Juk girdėjome sakant, kad motinos pienas - ne tik maistas, bet ir vaistas. Su pienu į vaiko organizmą iš motinos kraujo atkeliauja net ir gyvų ląstelių, galinčių gaudyti ir naikinti ligų sukėlėjus mikrobus. Žindymas krūtimi užtikrina fizinį ir emocinį artumą, svarbų kūdikio saugumo jausmui ir asmenybės raidai bei harmoningiems motinos ir vaiko santykiams. Be to, žindymas saugo ir motinos sveikatą nuo pat to momento, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Naujagimis, žįsdamas krūtį, refleksiškai skatina susitraukti gimdą, taip padėdamas jai išstumti placentą ir sustabdyti kraujavimą. Žindymas pagerina kalcio pasisavinimą moters organizme, todėl ilgai žindžius retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo - osteoporozės - vyresniame amžiuje. Statistiškai įrodyta, jog neturėjusios abortų, gimdžiusios ir kūdikius žindžiusios daug rečiau suserga kiaušidžių ir gimdos vėžiu bei dažniausia moterų onkologine liga - krūties vėžiu.
Dažna moterų baimė yra, jog žindymas gali pakenkti krūtų išvaizdai. Tačiau, pasak specialistų, ilgas maitinimas nebūtinai lemia krūtų nukariamą išvaizdą. Būna neišvengiamų ir išvengiamų dalykų. Visų moterų krūtys jau nėštumo metu gerokai padidėja, kartu tempiasi ir krūtų oda. Jeigu pagimdžiusi moteris kūdikio nežindytų, jos krūtys (vėl sumažėjus nenaudojamoms pieno liaukoms) dėl santykinio dengiančios odos pertekliaus daugiau ar mažiau nukars ir jau skirsis nuo mergaitiškų krūtų. Jeigu motina kūdikį žindo, tuomet gali atsitikti visaip. Anksčiau buvo visuotinai paplitusi praktika kūdikius maitinti pagal tvarkaraštį. Kai kūdikis maitinamas retai, pavyzdžiui, tik kas 4 valandas, ir net visą naktį nežindomas, jis labiau išalksta ir, kad pasisotintų, turi valgyti dideliais kiekiais. Taigi ir pieno liaukos skatinamos pagaminti ir sukaupti kiekvienam maitinimui labai daug pieno. Didžiulės ir sunkios kai kurių žindančių moterų krūtys, kurios paskui, jau nujunkius kūdikį, nukąra ir atrodo nebe tokios gražios, yra ne gamtos išdaiga, o pačių žmonių nenatūralaus elgesio pasekmė. Gamta nesuinteresuota moteris kuo greičiau „sudėvėti”. Pavyzdžiui, necivilizuotose, dar pagal gamtos dėsnius gyvenančiose žmonių gentyse moterys kūdikius visą laiką nešiojasi su savimi, migdo šalia ir žindo dažnai. Būna, jog net po kelis kartus per valandą. Natūraliai, pagal savo poreikius maitinamas kūdikis, jeigu nori tik „atsigerti“, žinda trumpiau, iš motinos krūties paimdamas tik liesesnįjį pradinį pieną, labiau išalkęs - žinda ilgiau, kad „prisišauktų“ ir riebesnį galinį pieną. Ne laikrodis, o pats vaikas geriausiai žino, kada ir ko jam reikia. Žįsdamas dažnai, kūdikis pieno suvalgo po mažiau, po nedaug jo „užsisako“ kitam maitinimui. Todėl ir krūtų apimties svyravimai būna santykinai mažesni, taigi ir mažiau ištampoma krūtų oda. Be to, krūtų dydis priklauso ne vien nuo pieno liaukų, esančių jose, tūrio, bet ir nuo jungiančiojo, o ypač riebalinio, audinio kiekio. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu, išvešant liaukiniam audiniui, jam vietos krūtyje “suteikia” dalinai sumažėjęs riebalinis audinys. Neskubus ir palaipsnis vaiko nujunkymas leidžia ir krūtų audiniams pamažu „susikeisti vietomis“ ir riebaliniam audiniui vėl tolygiai užpildyti dalinai susitraukiančių pieno liaukų vietą.
Pieno tekėjimas iš krūtų
Kartais moterys pastebi savaiminį pieno tekėjimą iš krūtų. Priešpienis nėštumo laikotarpiu. Dažniausiai artėjant gimdymui, bet kartais ir 5-6 nėštumo mėnesį arba dar anksčiau ima gamintis priešpienis. Savaiminis pieno tekėjimas dėl to, kad pieno gaminasi labai daug. Kartais (ypač žindymo pradžioje) mamos susiduria su hormonų disbalansu arba padidėjusia jų koncentracija, lemiančia labai aktyvią pieno gamybą. Krūtys tampa apsunkusios, įsitempusios, pienas gali ne tik po truputį sunktis, bet bėgti „fontanu“. Pieno tekėjimas išgirdus kūdikio verksmą. Veikiant hormonui oksitocinui susitraukia krūtyse esančios mažytės raumenų ląstelės ir dėl to ima tekėti pienas. Paprastai oksitocino koncentracija padidėja kūdikiui apžiojus krūtį ir pradėjus žįsti. Pieno tekėjimas lytiškai susijaudinus.
Tokiais atvejais pravartu nešioti liemenėlės įklotus. Specialių, pieną sugeriančių liemenėlės įklotų galima nusipirkti vaistinėje, didžiuosiuose prekybos centruose ir pan. Nešiokite apsauginius krūtų gaubtelius, dėkliukus, pieno surinkiklius. Įvairiai vadinami, po liemenėle, tiesiai ant krūtų uždedami gaubteliai surenka perteklinį, ištekėjusį pieną. Rinkitės margų raštų drabužius. Turėkite atsarginių drabužių. Žindymo metu pasiruoškite rankšluostį. Venkite krūtų ir spenelių stimuliacijos. Suspauskite krūtis, jeigu jaučiate, kad pienas ima sunktis. Pajutusi, kad pienas sunkiasi, pavyzdžiui, viešoje vietoje, atliekant kokį nors darbą, kuomet negalite nueiti į vonią ir pasikeisti sudrėkusio liemenėlės įkloto, sukryžiuokite rankas arba rankomis paremkite smakrą ir suspauskite krūtis. Nenuspauskite, nenutraukinėkite perteklinio pieno. Esant pieno pertekliui kyla noras jį tiesiog nusitraukti pientraukiu ar nuspausti rankomis, tai dažnai pasitaikanti klaida. Nusitraukdamos pieną tik paskatinsite jo gamybą.
Žindymo konsultanto vaidmuo
Žindymas - gamtos duotas stebuklas, kuris dažnai šiuolaikinei mamai sukelia nemažai sunkumų. Visgi žindymas - ne aukštoji matematika. Jei mama turi noro ir pasiryžimo, jis išmokstamas greitai! O kad praktika vyktų kuo sklandžiau, pravartu žinoti ir šiek tiek teorijos apie galimus sunkumus. Jei susiduriate su čia išvardintais ar nepaminėtais, individualiais žindymo sunkumais ir negalite jų išspręsti pati, nebijokite kreiptis pagalbos! Atminkite, kad žindymas ir mamos pienas Jūsų vaikeliui yra toks pat svarbus, kaip mamos meilė. Pasaulyje labai populiarios žindymo konsultantės/konsultantai. Tikimės, kad mums ir Lietuvoje pavyks įteisinti žindymo konsultanto kvalifikaciją ir tokiu būdu teikti savalaikes ir kvalifikuotas paslaugas žindyvėms.
Apie žindymą ir jo naudą vaikeliui kalbamės su Plungės sveikatos centro vaikų gydytoju, žindymo konsultantu knygos „Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė“ autoriumi Kazimieru Vitkausku. Specialistas tikina, kad maitinimas krūtimi ne tik gyvybiškai svarbus augančiam mažyliui, bet ir tausoja jo mamytę.
tags: #allattamento #difficoltoso #la #sera