Privatus verslas Lietuvoje tampa vis svarbesnis, įsiskverbdamas į įvairias sritis, įskaitant švietimą. Nors kol kas tai tik nedidelė tendencija ikimokyklinio ugdymo sistemoje, privatūs vaikų darželiai gali tapti puikia alternatyva valstybiniams darželiams. Šiandien populiaru steigti privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, akcentuojant menų, fizinio ar ekologinio ugdymo programas. Svarbiausia, kad siūloma paslauga būtų kokybiška - tėvams reikėtų atsižvelgti ne tik į steigėjo entuziazmą, bet ir į profesionalumą. Kuo didesnė pasiūla, tuo aukščiau iškeliama ikimokyklinių paslaugų kokybės kartelė. Privačios įstaigos sudaro sveiką konkurenciją valstybinėms, o konkurencija skatina tobulėti. Didesnis dėmesys vienai ar kitai pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, o atsakingas ir atsidavimo reikalaujantis darbas.
Dalia Martišauskienė, Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja, teigia, kad šeimos pageidauja įvairių, taip pat ir netradicinių ugdymo programų, papildomų veiklų bei lankstaus įstaigos lankymo grafiko. Apklausų duomenys rodo, kad dalis tėvų pageidautų, jog jų vaikai būtų ugdomi ne pasamdytų auklių ar valstybinėse ugdymo įstaigose, o mažuose privačiuose darželiuose. Todėl manoma, kad idėja steigti privačius darželius yra padiktuota laikmečio, ir fiziniai ar juridiniai asmenys galėtų šia idėja susidomėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įsteigti darželį Lietuvoje, kokie yra teisiniai, higienos ir finansiniai aspektai.
Teisiniai Aspektai ir Procedūros
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra parengusi Metodines rekomendacijas nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams. Jose nuosekliai pateiktos privataus darželio steigimo procedūros: būdai steigti nevalstybinę įstaigą, steigimo tvarka ir teisės aktai, kuriais būtina vadovautis, privataus darželio steigimo dokumentai. Taip pat ŠMM iniciatyva yra pakoreguoti ir kiti teisės aktai, kurie sudaro palankesnes sąlygas steigti privatų darželį: supaprastintos higienos normos. Norint įsteigti 10-ies vietų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, specialistai gali pakonsultuoti. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga - tai aplinka, kurioje vaikai praleidžia didelę laiko dalį, dažnai joje ne tik mokosi ar žaidžia, bet ir maitinasi, miega.
Norint pradėti veiklą, būtina registruoti įstaigą Juridinių asmenų registre. Vėliau, siekiant teikti ikimokyklinio ugdymo programas, reikalinga pedagogų atestacija ir licencijavimas, nors pastarasis reikalavimas ne visada taikomas privatiems darželiams, priklausomai nuo jų teikiamų paslaugų specifikos. Svarbu atidžiai išnagrinėti visus teisės aktus, susijusius su švietimo ir ugdymo veikla, kad būtų užtikrintas visų reikalavimų laikymasis.
Higienos Reikalavimai ir Sauga
Planuojant vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą, būtina nuspręsti, kiek ir kokio amžiaus vaikų grupių bus steigiama, taip pat kiek ikimokyklinukų jose planuojama ugdyti. Kiekvienoje grupėje leidžiamas ugdyti vaikų skaičius atsižvelgiant į jų amžių nurodytas Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (HN 75:2016) 5 punkte.
Kasdien vaikai turi būti išvedami į lauką, tad būtina numatyti vietą, kurioje vaikai žais. Darželio sklypo dalis, skirta vaikų žaidimų aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip po 6 kv. m ploto vienam vaikui. Pavyzdžiui, jei darželyje ugdoma 30 vaikų, tuomet vaikų žaidimų aikštelėms skirtos teritorijos plotas turėtų būti ne mažesnis nei 180 kv. m. Tačiau švietimo teikėjui, ugdančiam iki 60 ikimokyklinukų, neprivaloma turėti savo sklypo ir galima naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir panašiai).
Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, darželio sklypas ar šio sklypo dalis, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Tiek darželio teritorijoje įrengtų vaikų žaidimų aikštelių, tiek kitų žaidimų aikštelių, kuriomis naudojasi ugdytiniai, įrengimo, naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Ikimokyklinio ugdymo veikla gali būti vykdoma ne tik mokslo paskirties patalpose, bet ir viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, gyvenamosios (vieno buto, dviejų butų ir daugiabučių) paskirties patalpose (tokiu atveju patalpos turi būti įrengiamos ne aukščiau kaip antrajame pastato aukšte). Kiekvienai darželio grupei, kurioje ugdomi 1 metų amžiaus ir vyresni vaikai, turi būti įrengtos atskiros priėmimo-nusirengimo, žaidimų-miegamojo / poilsio, tualeto-prausyklos patalpos / erdvės.
Įrengiant grupių patalpas / erdves ir komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų / erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui - ne mažiau kaip 4 kv. m, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui - ne mažiau kaip 5 kv. m.
Reikiamas sanitarinių įrenginių skaičius tiek vienos grupės, tiek kelių grupių bendroje tualeto-prausyklos patalpoje skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių grupėse: penkiems vaikams turi būti skiriama ne mažiau nei 1 praustuvė, septyniems vaikams skiriamas ne mažiau nei 1 unitazas (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, - tokios grupės tualeto-prausyklos patalpoje turi būti įrengiamas bent 1 unitazas).
Jei vaikų ugdymas darželyje bus vykdomas ilgiau nei 4 valandas, turi būti organizuojamas vaikų poilsis. Jei ikimokyklinėje įstaigoje organizuojamas vaikų poilsis, tuomet kiekvienam grupėje pietų miegą miegančiam vaikui turi būti skirta lova kietu pagrindu arba čiužinys, kurio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm.
Jeigu numatyta, kad vaikų ugdymas truks ilgiau nei 4 valandas, darželyje turi būti organizuojamas ne tik poilsis, bet ir vaikų maitinimas tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse. Vaikai gali būti maitinami grupėje arba 2 metų ir vyresniems vaikams gali būti įrengiama bendra valgymo salė. Jei vaikai bus maitinami grupėje, turi būti įrengta patalpa / erdvė su plautuve grupių indams plauti arba automatine indų plovimo mašina ir plautuve rankoms plauti, vieta indams ir stalo įrankiams laikyti.
Darželio grupių žaidimų, miegamojo / poilsio patalpose / erdvėse, kūno kultūros, muzikos salėje (jei yra įrengta) turi būti natūralus apšvietimas. Visose patalpose, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, turi būti numatytas natūralus ir (ar) mechaninis vėdinimas.
Finansiniai Aspektai ir Investicijos
Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 650 darželių, iš kurių tik 35 yra privatūs. Dauguma - net 26 - privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo įsteigtos per praėjusius metus. Įsteigtas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. D.Martišauskienės nuomone, galimybę įsteigti nevalstybinį darželį kuo puikiausiai galėtų apsvarstyti ir darbdaviai, ypač, jeigu įmonėje dirba mažamečių vaikų turintys darbuotojai: toks darželis galėtų atsirasti netgi įmonės ar organizacijos pastate.
Steigiamos ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos išlaidas galima suskirstyti į dvi dalis: verslo pradžioje patirtos išlaidos bei einamosios (patiriamos kas mėnesį arba atitinkamai kas ketvirtį) išlaidos. Verslo pradžioje patirtas išlaidas sudarys šios sritys: įstaigos steigimo organizavimas, interjero daiktai, reklama (reklamuotis pradės prieš veiklos pradžią), baldai, namų apyvokos daiktai, pramogų daiktai ir kt.
Pajamos arba, kitaip sakant, pardavimų (atitinkamai sandorių) apimtis priklauso nuo objektų skaičiaus ir nuo kainos. Pajamos = objektų skaičius * kaina. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju objektų skaičių sudarys vaikų kiekis, o kaina priklausys nuo paslaugos savikainos (tam reikės paskaičiuoti sąnaudas, tenkančias 1 vaikui) bei norimo gauti pelno dydžio.
Privataus ikimokyklinio ugdymo paslaugos rezultatui išreikšti būtina yra lūžio taško analizė. Lūžio taškas - tokia veiklos apimtis, kai pajamos yra lygios kaštams.
Pasak kaunietės Rasos Tamašauskaitės, lėšos kuriant darželį buvo daug didesnės, negu manyta, kad prireiks, iš pradžių. Viena brangiausių investicijų buvo ventiliacijos sistemos įrengimas, daug pinigų pareikalavo ir kiemo tvarkymas, kur įrengta visus saugumo reikalavimus atitinkanti moderni žaidimų aikštelė (visi darželio vidaus bei lauko įrenginiai yra tik iš ekologiškų sertifikuotų priemonių).
Darželio veiklos pradžioje (jei vaikas darželį lankė 5 kartus per savaitę) tėvams tekdavo mokėti 1 100 litų, o dabar kaina sumažinta iki 880 litų. "Mes dirbame 7.30-18.30 val. Vaikučiai tris kartus maitinami (darželyje įrengta virtuvėlė, kurioje yra galimybė paruošti visaverčius pusryčius ir vakarienę, o vaikų pietumis rūpinasi netoliese esanti kavinė). Dieną vaikams vyksta įvairūs užsiėmimai, nuolaidos nėra taikomos", - pasakoja darželio, kurį lanko nuo 2-ejų iki mokyklinio amžiaus vaikučiai, steigėja.
Viena sunkiausių užduočių - apskaičiuoti, kiek kainuos darželio įkūrimas. Pasak moters, dabar informacijos apie privačių darželių steigimą yra daugiau nei prieš penkerius metus. „Duodamas ir krepšelis, bet yra labai daug niuansų. Tą virtuvę sunku perprasti“, - atkreipia dėmesį R. Tamašauskaitė. Kauno privataus darželio įkūrėja pasakoja, kad lėšos kuriant darželį buvo daug didesnės, negu manyta, kad prireiks, iš pradžių. „Investicijos buvo didelės ir dar neatsipirko. Lengviau galėsiu atsikvėpti, kai grąžinsiu kreditus“, - teigia R. Tamašauskaitė ir priduria, kad reikalavimai tokioms įstaigoms, palyginti su ankstesniais metais, švelnesni, bet išlaidos steigėjams dėl to beveik nesumažėjo. Reikėjo ir baldų, ir ugdymo priemonių, o darželio patalpas nuomojamasi.
Namudiniai Darželiai: Alternatyva ir Reikalavimai
Namudiniam darželiui įsteigti, pirmiausiai, reikia patalpų. Tai gali būti Jūsų namai, butas (tik gyvenantiems pirmame aukšte), galite patalpas ir nuomotis. Svarbiausia, kad jos atitiktų keliamus reikalavimus tokiai įstaigai. Tiesa, reikalavimai dabar supaprastinti. Jei anksčiau namudinis darželis turėjo turėti atskiras patalpas fiziniam lavinimui, miegojimui ir valgymui, tai dabar jau leista namų darželius steigti ir nedidelėse patalpose. Susigundę steigti namudinį darželį, dažnai sunerimdavo, kaip nusipirkti tiek daug lovų ir kaip jas sutalpinti. Ši prievolė taip pat panaikinta ir dabar leista vaikučius namudiniuose darželiuose migdyti ant čiužinių. Maistą namudiniam darželiui galima gaminti vietoje.
Bendrieji steigimo aspektai namų darželiams yra panašūs į didesnių įstaigų, tačiau su tam tikromis adaptacijomis. Patalpos turi būti saugios, atitinkančios higienos normas, ir užtikrinančios tinkamą vaikų ugdymą bei priežiūrą. Reikalavimai patalpų plotui vienam vaikui taip pat galioja, tačiau gali būti taikomi švelniau, atsižvelgiant į namų aplinką. Svarbu užtikrinti tinkamą vėdinimą, apšvietimą ir saugumo priemones.
Registracija į namudinį darželį vyksta panašiai kaip ir į įprastą darželį, tačiau procesas gali būti paprastesnis. Tėvai turėtų teikti prašymus ir pateikti reikiamus dokumentus, o darželio steigėjas - užtikrinti, kad visi reikalavimai būtų įvykdyti.
Rasa Tamašauskaitės Patirtis Steigiant Privatų Darželį
Kauno technologijos universitete personalo vadybos bakalauro ir tarptautines vadybos magistro studijas baigusi R. Tamašauskaitė pasakoja, kad dar sėdėdama mokyklos suole svajojo turėti savo verslą, kuriame darbas teiktų malonumą. „Skaičiau biografines knygas apie sėkmingai dirbančius žmones, lankiausi seminaruose“, - pasakoja darželio steigėja. Prieš įkurdama privatų vaikų darželį moteris dirbo baldų gamybos įmonės direktore. Besibaigiant vaiko auginimo atostogoms kartu su drauge ji įkūrė vaikų laisvalaikio centrą, kuriame buvo organizuojami ir gimtadieniai.
„Gimtadienių paslauga buvo paklausi, tačiau dieną klientų būdavo mažai. O man labiau rūpėjo darbas su vaikais dienos metu, ugdymas, įvairios pamokėlės - šios paslaugos nebuvo itin paklausios. Tada pradėjau domėtis darželio steigimu. Stebėjau lankytojus, bendraudavau su jais, kėliau klausimą, ar reikalingas privatus darželis Kaune. Poreikis buvo. Tada pasikalbėjome su kolege ir aš jai palikau vaikų laisvalaikio centrą, o pati įkūriau privatų vaikų darželį“, - pasakoja R. Tamašauskaitė ir pažymi, kad teko ilgai dėlioti visus „už“ ir „prieš“.
Darželio įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad iš pradžių įkurtame darželyje dirbo ji ir dvi auklėtojos, o dabar - buhalterė, penkios auklėtojos (pavasarį ketinama priimti dar tris), ieškoma ūkvedžio (kiemo darbininko). „Aš daug dėmesio skyriau personalo atrankai. Darbuotojus į komandą rinkausi pagal sugebėjimus, asmenines savybes. Dabar pas mus vaikus prižiūri auklėtojos, turinčios pedagoginį išsilavinimą, nemažai laiko ir aš praleidžiu kartu. Visi kartu stengiamės sukurti kuo jaukesnę aplinką. Svarbu, kad vaikai jaustųsi saugiai, pasitikėtų mumis“, - pasakoja R. Tamašauskaitė.
Paklausta apie darbuotojų paiešką, moteris tęsia: „Pirmas darbuotojas susiradau parašiusi skelbimą internete. Atsirinkau tas, kurios atrodė geriausios: norėjo permainų, geresnių sąlygų vaikams, turėjo gerų idėjų. Dabar darbuotojus renkuosi ir pagal rekomendacijas. Man svarbu, kad jie tikrai žinotų, ko nori, ir pas mane ilgai dirbtų. Turiu tikslą ne pakeisti žmogų, kad jis dirbtų, kaip aš noriu, bet suteikti jam kūrybos laisvę ir galimybę realizuoti visas idėjas. Noriu, kad darbuotojai į darbą eitų ne tik dėl atlyginimo ir būtinybės išgyventi. Mes dirbame su vaikais - čia negali būti įtampos, pykčio ar kitų negerų emocijų. Stengiuosi, kad pas mus būtų gera ne tik vaikams, bet ir visai komandai. Jeigu auklėtojos jausis darbe gerai, tai ir vaikams bus geriau“, - įsitikinusi R. Tamašauskaitė. Kiekvieno mėnesio pabaigoje kartu su komanda ji aptaria padarytus darbus ir planuoja naujas užduotis.
Darželio įkūrėja pasakoja, kad imantis privataus darželio įkūrimo darbų teko įveikti ir sunkumų: „Pradžioje susidūriau su valstybinių institucijų nenoru padėti. Buvome pirmas privatus darželis Kaune. Teko ilgai įrodinėti, kad esame verti pasitikėjimo“, - sako R. Tamašauskaitė, Žaliakalnyje, Sukilėlių prospekte, privatų vaikų darželį įkūrusi per tris mėnesius. Nors privačių darželių bumas Kaunui kol kas, atrodo, negresia, moteris atkreipia dėmesį į tai, kad dar prieš dvejus metus mieste nebuvo nė vieno privataus darželio, o dabar jų - jau keli (ikimokyklinukų grupes formuoja dar kelios mokyklėlės).
R. Tamašauskaitės įkurtą darželį, kaip ir visas tiek valstybines, tiek privačias įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ugdymo programas, pasiekia ikimokykliniam ugdymui skirtos valstybės lėšos, kitaip vadinamos vaiko krepšeliu. Paklausta, ar tai sumažino privataus darželio kainas, darželio vadovė sako: „Taip, dabar, kai visi darželinukai gali gauti krepšelius, palyginti su darželio veiklos pradžia, paslaugų kainos sumažėjo.“
Gera Komanda - Raktas į Verslo Sėkmę
Darželio įkūrėja ir vadovė pasakoja, kad iš pradžių įkurtame darželyje dirbo ji ir dvi auklėtojos, o dabar - buhalterė, penkios auklėtojos (pavasarį ketinama priimti dar tris), ieškoma ūkvedžio (kiemo darbininko). „Aš daug dėmesio skyriau personalo atrankai. Darbuotojus į komandą rinkausi pagal sugebėjimus, asmenines savybes. Dabar pas mus vaikus prižiūri auklėtojos, turinčios pedagoginį išsilavinimą, nemažai laiko ir aš praleidžiu kartu. Visi kartu stengiamės sukurti kuo jaukesnę aplinką. Svarbu, kad vaikai jaustųsi saugiai, pasitikėtų mumis“, - pasakoja R. Tamašauskaitė.
Paklausta apie darbuotojų paiešką, moteris tęsia: „Pirmas darbuotojas susiradau parašiusi skelbimą internete. Atsirinkau tas, kurios atrodė geriausios: norėjo permainų, geresnių sąlygų vaikams, turėjo gerų idėjų. Dabar darbuotojus renkuosi ir pagal rekomendacijas. Man svarbu, kad jie tikrai žinotų, ko nori, ir pas mane ilgai dirbtų. Turiu tikslą ne pakeisti žmogų, kad jis dirbtų, kaip aš noriu, bet suteikti jam kūrybos laisvę ir galimybę realizuoti visas idėjas. Noriu, kad darbuotojai į darbą eitų ne tik dėl atlyginimo ir būtinybės išgyventi. Mes dirbame su vaikais - čia negali būti įtampos, pykčio ar kitų negerų emocijų. Stengiuosi, kad pas mus būtų gera ne tik vaikams, bet ir visai komandai. Jeigu auklėtojos jausis darbe gerai, tai ir vaikams bus geriau“, - įsitikinusi R. Tamašauskaitė. Kiekvieno mėnesio pabaigoje kartu su komanda ji aptaria padarytus darbus ir planuoja naujas užduotis.
Ikimokyklinio Ugdymo Poreikis ir Privačių Darželių Steigimas
Idėjai Kretingoje ar rajone steigti privatų darželį pritartų ir rajono Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė: „Netgi ir mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad šeimos, auginančios vaikus, pageidauja įvairių, taip pat - ir netradicinių ugdymo programų, papildomų veiklų, lankstaus įstaigos lankymo grafiko. Mūsų rajono, Švietimo skyriaus duomenimis, priešmokyklinio ugdymo poreikis patenkinamas 100 proc., ikimokyklinio amžiaus - tik 64,4 proc.: šiais mokslo metais į Kretingos miesto lopšelius nepateko 77 vaikai, į darželio - 39".
D.Martišauskienės nuomone, galimybę įsteigti nevalstybinį darželį kuo puikiausiai galėtų apsvarstyti ir darbdaviai, ypač, jeigu įmonėje dirba mažamečių vaikų turintys darbuotojai: toks darželis galėtų atsirasti netgi įmonės ar organizacijos pastate.
Šiais laikais, kai šeimos vis labiau vertina individualizuotą ir kokybišką vaikų priežiūrą, namų darželiai tampa vis populiaresni. Ypač didelė paklausa jaučiama didmiesčiuose, tokiuose kaip Vilnius, kur vietų valstybiniuose darželiuose trūkumas skatina ieškoti alternatyvių sprendimų. Nors namų darželis nėra nauja verslo idėja, jos aktualumas ir paklausa nuolat auga.
Registracija į Darželį: Procesas ir Svarba
Jei norite, kad vaikas pradėtų lankyti darželį, prašymą pateikti galite praktiškai bet kuriuo metu. Tai padaryti galima internetu, užpildžius ir pateikus specialią elektroninę formą. Labai dažnai tėvai, norėdami išvengti netikėtumų vėliau, registruotis į darželius suskumba netrukus po vaikelio gimimo. Ir tai - visai logiška, nes kai kuriuose miestuose eilės sudaromos pagal pageidaujančiųjų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą prašymo registravimo datą, kai kur visiškai nesvarbu, kada prašymas užregistruotas. Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą einamaisiais metais (t. y. nuo rugsėjo mėnesio), prašymą sistemoje reikia užsiregistruoti iki grupių formavimo pradžios.
Informacijos šaltiniai apie priėmimą į darželius skiriasi priklausomai nuo savivaldybės. Visą aktualią informaciją apie priėmimą į Vilniaus miesto darželius galima rasti savivaldybės interneto svetainėje. Registruoti kūdikį ar vaiką į Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigas galite bet kuriuo metu. Bene svarbiausia užduotis - apsispręsti ir prašyme nurodyti, nuo kurių mokslo metų pradžios. Pildant prašymą galima nurodyti ne daugiau nei dvi pozicijas į skirtingas įstaigas. Priėmimo į Klaipėdos miesto darželius sistemoje rasite specialų laukelį „Teikti prašymą“ ir galėsite jį suformuoti prisijungę per Elektroninius valdžios vartus. Šiame puslapyje galite rasti dažniausiai užduodamus klausimus apie priėmimą į darželius Klaipėdoje. Taip pat vienai iš pasirinktų ugdymo įstaigų galima pateikti spausdintą (popierinį) užpildyto prašymo variantą. Pateikus prašymą automatiškai formuojama vaikų registracijos eilė. Dar viena neįprasta sąlyga - jog tėvai, ketinantys vaiką leisti į darželį nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d., pakartotinai iki tų metų vasario 1 d. turi patvirtinti savo ketinimus.
Darželio Tipas ir Ugdymo Programos
Pirmiausia turite nuspręsti, kokio tipo darželį norite įkurti. Yra daug skirtingų privataus ugdymo mokyklų tipų, todėl įsitikinkite, kad žinote, kokio tipo darželis atitinka jūsų poreikius. Atsižvelgdami į vaiko amžių ir raidos etapą, tikriausiai norėsite namuose įsteigti darželį, kuris veiktų pagal tą pačią mokymo programą kaip ir įprasta mokykla. Jei jūsų vaikas yra to paties amžiaus kaip ir kiti klasės mokiniai, galbūt norėsite naudoti tą pačią mokymo programą. Jei jūsų vaikas yra tam tikro amžiaus, kai dar nėra pasirengęs laikytis tos pačios mokymo programos kaip kiti mokiniai, galite naudoti tam tikrą programą kaip galimybę, kad jis greičiau judėtų į priekį. Jei perkėlėte vaiką į naują mokyklą ar rajoną, būtinai norėsite laikytis tos pačios politikos ir procedūrų, kaip ir įprastą dieną mokykloje.
Darželio ugdymo programa gali būti sudaryta vadovaujantis lietuviška Vėrinėlio programa, pritaikant Valdorfo, Montesori programų elementus. Tokios paslaugos paklausa, anot vadovės, didelė. „Darželiu tėveliai labiausiai domėtis pradeda pavasarį ir prieš rugsėjį. Mažiausias susidomėjimas būna žiemą“, - sako R. Tamašauskaitė.
Vaikų Globos Butų Steigimas ir Pavyzdžiai
Šis modelis leidžia vaikams gyventi artimesnėje šeimai aplinkoje ir mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių. Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ taip pat žengia šiuo keliu - jų auklėtiniai persikelia į atskirus butus. Miesto centre, Šaulių gatvėje, globos namų ugdytiniams buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus. Gražiai ir skoningai suremontuotame būste įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai ir darbo vieta su kompiuteriais. Čia įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus dėti padeda socialinės darbuotojos. Klaipėdos meras V. Grubliauskas pasidžiaugė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje po truputį atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis. „Praėjusiais metais šeimynai iš globos namų buvo įrengtas pirmasis butas, šiais metais jau įsikūrė dvi šeimynos ir dar du butai bus perkami, kitais metais planuojama nupirkti ir įrengti dar du butus.
Pagrindiniai reikalavimai būstui: Bendras naudingas būsto plotas negali būti mažesnis kaip 70 kv. m ir ne didesnis kaip 98,00 kv. m. Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Siūlomas parduoti būstas turi būti geros techninės būklės, tvarkingas, atitikti statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus. Santechnikos įranga - vamzdynas, vonia arba dušas, klozetas, plautuvė, praustuvas, vandens maišytuvai - turi būti veikiantys. Elektros įranga - šakutės lizdai, jungtukai, laidų instaliacija - turi būti tvarkinga. Sienos, durys, lubos ir grindys turi būti tvarkingos (neištrupėjusios, neišlūžusios, be pelėsio ir pan.). Langai turi būti sandarūs, techniškai tvarkingi.
Savarankiško ugdymo namai, dar vadinami tiesiog būstu, yra vieta, kur jaunuoliai, augę valstybės globoje, gali mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių: maisto gaminimo, pinigų planavimo, tvarkymosi, komunalinių, nuomos, skolų mokėjimo, mokyklos lankymo, darbo paieškos, bendravimo su kaimynais, vienas kitu, mokytojais ir kitais žmonėmis ir t.t. Būstas įsikūręs paprastame daugiabutyje, kuriame yra nuomojamas 4 kambarių butas. Trys kambariai skirti jaunuoliams. Jie gyvena po du. Dažnai galima išgirsti nuostabos bei pasipiktinimo, kodėl vaikinai ir merginos gyvena viename bute. Tačiau jie turi atskirus kambarius ir mokosi gyventi realiame gyvenime, kur nėra izoliuoti nuo priešingų lyčių. Iki šiol būste poros taip ir nebuvo.
Socialiniai darbuotojai pradeda bendrauti ir megzti kontaktus su jaunuoliais žymiai anksčiau, nei jie ruošiasi išeiti iš globos namų ar išreiškia norą gyventi būste. Nuo pat pirmųjų susitikimų pradedama jaunuoliui formuoti suvokimas ir savarankišumas. Pirmaisiais susitikimais tiesiog pakviečiamas jaunuolis ateiti susitikti, išgerti arbatos ir taip pasimatyti su darbuotojais. Antrasis žingsnis yra pristatyti veiklas ir savarankiško ugdymo būstą. Socialiniai darbuotojai pasakoja apie taisykles, kalbama, kurios taisyklės atrodo sunkiausios, lengviausios, individualius susitikimus ir bendruomeninius susitikimus. Bandoma išsiaiškinti ir suprasti, ko jaunuoliui reiktų gyvenant būste, ką norėtų išmokti ir dėl ko jaunuoliui būtų svarbu gyventi būste. Jaunuolių tikslai būna įvairūs: maisto gaminimas, komunaliniai, savęs pažinimas, išmokimas pasakyti „ne“, susitvarkyti dokumentus ir dar daugelis paprastų ir ne tik tikslų ir norų. Tad pasirengimo procesas trunka nuo mėnesio ar poros savaičių iki neapibrėžto laiko. Svarbiausia, kad pats jaunuolis norėtų ateiti gyventi, norėtų mokytis, kad jis turėtų laisvę pasakyti „taip, noriu“ arba „ne, nenoriu gyventi būste“. Taip pat didelė dalis darbo susijusi su mokymusi gyventi su kitais jaunuoliais, kalbėtis ir spręsti tarpusavio nesutarimus.
Vaikai naujais namais ypač džiaugiasi. Tai, jog daugeliui jų tenka gana toli važiuoti į mokyklą - ne problema, - miesto centre jiems labiau trūksta didelio kiemo žaisti. „Ramybė: čia, niekas į kambarį nesiveržia, netrukdo, ir mokytis lengviau. Kita vertus, pasiilgstame draugų. Kita vertus, nėra lengva vaikams prisitaikyti prie naujos aplinkos, suprasti, kad ne vieni gyvena, o apsupti kaimynų, ir elgtis bei televizorių žiūrėti turi tyliau nei buvo įpratę.
Socialinės darbuotojos Indrė Jankevičienė ir jos padėjėja Birutė Medžinskienė gyrė ugdytines: „Nors prižiūrimų vaikų perpus mažiau, tačiau dabar pačioms tenka aprūpinti šeimyną maisto produktais, apskaičiuoti, kiek kokio maisto pirkti ir gaminti. Tad prisidėjo ir buhalterijos, ir namų ruošos darbų, tačiau vyresnės šeimynos mergaitės - šaunuolės, - mums labai padeda“. Mokomasi ir vandenį, elektrą taupyti, ir maistą ekonomiškai gaminti, ir padėti daiktus, drabužius į vietas. Visi bute gyvenantys vaikai - skirtingo amžiaus. Keturi iš jų yra iš vienos šeimos, du - naujokai, kuriems globos namų institucijoje gyventi neteko. „Jų adaptacija prie naujų sąlygų visiškai kitokia, daug lengvesnė ir paprastesnė nei vaikų, kurie atsiduria globos namų institucijoje“, - pažymi I.
Sunkiausia yra surasti arba pritaikyti butą šeimynai, nes turi būti gana didelė kvadratūra, būtinai du sanitariniai mazgai. Tad šis projektas yra tikrai brangus, tačiau jis skirtas vaikų gerovei“, - sakė V.