Abortas - tai sudėtingas ir daugiaplanis reiškinys, sukeliantis įvairias nuomones, emocijas ir turintis reikšmingą poveikį tiek individams, tiek visai visuomenei. Šiame straipsnyje siekiama pateikti išsamią apžvalgą apie abortą, nagrinėjant medicininius, psichologinius, socialinius ir teisinius aspektus, remiantis tiek asmeninėmis patirtimis, tiek visuomenės požiūriais ir moksliniais tyrimais.
Aborto Apibrėžimas ir Medicininiai Aspektai
Abortas (lot. abortus - sunykimas, apmirimas) apibrėžiamas kaip nėštumo nutraukimas iki 22 savaitės. Jis gali būti savaiminis (persileidimas) arba dirbtinis (sukeltas). Savaiminis abortas įvyksta ne dėl moters valios ar įsikišimo, o dėl įvairių priežasčių, tokių kaip infekcijos, hormonų disbalansas ar vaisiaus anomalijos. Dirbtinis abortas - tai sąmoningas nėštumo nutraukimas chirurginiu būdu ar kitomis priemonėmis.
Pagal nėštumo trukmę abortai skirstomi į ankstyvuosius (iki 12 nėštumo savaitės) ir vėlyvuosius (po 12 nėštumo savaitės). Mediciniškai, procedūros gali būti atliekamos chirurginiu būdu, kai vaisius pašalinamas iš gimdos, arba medikamentiniu būdu, vartojant specialius vaistus, kurie sukelia abortą. Pastarasis metodas tinkamas nėštumams iki 9 savaitės.
Akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas paneigia mitą, jog abortas gali turėti įtakos tolimesniems moters nėštumams ar vaisingumui. „Saugiai ir laiku atliktas abortas neturi jokios įtakos moters vaisingumui, nei po pirmo nėštumo, nei po paskutinio“, - tikina jis. Jis taip pat pabrėžia, kad tinkamai naudojama kontracepcija ne tik nesukelia vaisingumo problemų, bet ir apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, be to, hormoninių kontraceptikų vartojimas gali apsaugoti nuo eilės ligų, sukeliančių nevaisingumą, sumažinti negimdininio nėštumo ir uždegimų tikimybę, bei reguliuoti kiaušidžių funkciją.
Priežastys ir Motyvai Sprendžiant dėl Nėštumo Nutraukimo
Sprendimas nutraukti nėštumą yra labai asmeniškas ir priklauso nuo daugybės veiksnių. Tyrimai, atlikti tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, atskleidžia įvairias motyvacijas. Kalifornijos universiteto (JAV) penkerių metų (2007-2012) tyrime, kuriame dalyvavo beveik tūkstantis neplanuotai pastojusių moterų, nustatyta, kad pagrindinės priežastys buvo:
- Finansinės priežastys: 40% moterų.
- Netinkamas laikas kūdikiui gimti: 36%.
- Santykiai su partneriu: 31% (nestabilūs santykiai, priklausomybės, smurtas šeimoje).
- Poreikis pasirūpinti jau turimais vaikais: 29%.
- Nusivylimas ateities planais: 20%.
- Sveikatos problemos: 12%.
- Nepakankamas pasirengimas motinystei: 7%.
Svarbu pabrėžti, kad moterys dažnai nurodydavo ne vieną priežastį. Tai rodo, kad moters sprendimas pasidaryti abortą nėra neapgalvotas, skubotas ar nepagrįstas, kaip neretai teigia abortų priešininkai. Moterys priima sprendimą įvertinusios savo finansines galimybes, aplinkos resursus, pasirengimą motinystei ir santykius, kuriuose tektų auginti vaiką.
Lietuvos kontekstą geriau atspindinčiuose tyrimuose taip pat aptinkamos panašios priežastys. Nėštumą nutraukusios moterys patiria įvairias priežastis, įskaitant ekonomines, socialines ir asmenines aplinkybes.
Asmeninės Patirtys: Skausmas, Spaudimas ir Ieškojimas Pagalbos
Jūratės (vardas pakeistas) istorija, pasidalinta su naujienų agentūra ELTA, iliustruoja daugelį su abortu susijusių sunkumų. Patyrusi krizinį nėštumą, ji jautė didelį spaudimą iš vaiko tėvo, kuris staiga persigalvojo ir pareikalavo aborto. „Aš labai anksti sužinojau, kad laukiuosi… o abortą pasidariau, kai buvo apie aštuonias savaites. Tai aš dar mėnesį vaikščiojau su gyvybe ir visą tą laiką patyriau didelį spaudimą“, - pasakoja Jūratė. Ji pabrėžia, kad iki paskutinės akimirkos nemanė, jog pasidarys abortą, ir kad sprendimas subrendo per trumpą laiką, didelio emocinio spaudimo sąlygomis.
Jūratė akcentuoja, kad mediciniškai procedūra nėra sudėtinga, tačiau jos psichologinės pasekmės gali būti tragiškos. „Atsibudusi po narkozės aš pradėjau rėkti, šaukti: grąžinkit man mano vaikelį!“ - prisimena ji. Po aborto ji panirko į apmąstymus, kaltino save ir vyrą, atsidūrė užburtame minčių rate, galvojo apie savižudybę. „Mano gyvenimas sustojo, jo nebeliko. Nebeliko manęs tokios, kokia buvau iki šio įvykio.“ Ji kas mėnesį skaičiuoja, kokio amžiaus dabar būtų jos negimęs kūdikis.
Ši patirtis paskatino Jūratę aktyviai įsitraukti į visuomeninę veiklą, raginant moteris rinktis gyvybę, o ne abortą. Ji palaiko iniciatyvą, kad moteris, apsisprendusi pasidaryti abortą, turėtų 72 valandas laiko informatyviai pagalvoti, pasinaudodama psichologo ir įvairių organizacijų pagalba.
Kas nutinka, kai neleidžiame žmonėms darytis abortų? | Diana Greene Foster | TED
Aborto Poveikis Moters Psichinei Ir Fizinei Sveikatai: Mitai ir Realybė
Diskusijos apie aborto poveikį moters sveikatai yra itin karštos. Nors kai kurie teigia, kad abortas daro žalą tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, šiuolaikiniai moksliniai tyrimai dažnai paneigia šiuos teiginius arba juos sušvelnina.
Fizinės pasekmės: Remiantis Kalifornijos universiteto tyrimu, kuriame ištyrus 54 911 abortų atvejų, nustatyta, kad tik 2% moterų patyrė komplikacijas po aborto. Ši rizika yra mažesnė nei raunant protinį dantį (7%), šalinant tonziles (8-9%) ar gimdant (29%). Tačiau, kaip nurodo kai kurie šaltiniai, dirbtinis abortas, ypač vienas ar keli, gali padidinti vėlesnio neišnešiotų kūdikių gimimo riziką. Taip pat minimas gimdos kaklelio susilpnėjimo pavojus.
Psichinės pasekmės: Krizinio nėštumo centrai dažnai nurodo, kad po aborto moterys gali išgyventi kaltę, pyktį, savęs nuvertinimą, nerimą, depresiją, valgymo sutrikimus ir net mintis apie savižudybę. Tačiau "The Turnaway Study", ilgalaikis tyrimas, apėmęs tūkstančius moterų, nerado jokių įrodymų, kad abortas sukelia depresiją, savęs nuvertinimą, padidėjusį nerimą ar suicidines mintis. Priešingai, šie simptomai buvo labiau būdingi moterims, kurioms abortas buvo atmestas. Dauguma moterų, kurios norėjo nutraukti nėštumą, jautė palengvėjimą ir nesigailėjo dėl savo sprendimo, net po penkerių metų. Jausmų, susijusių su nepageidaujamu nėštumu, intensyvumas su laiku mažėjo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad moters reakcijai į abortą įtakos turi daugybė veiksnių: artimos aplinkos palaikymas, socialinė ir ekonominė padėtis, sveikatos būklė, asmenybės ypatumai, religiniai įsitikinimai ir medicinos personalo reagavimas. Kai kurios moterys, kaip Jūratė, patiria stiprias neigiamas emocijas, o kitos, kaip minėta J. Juškaitės, jautė didelį palengvėjimą.
Visuomenės Požiūriai ir Religijos Įtaka
Abortas yra itin nepatogi tema, kuriai didelę įtaką daro visuomenės nuostatos ir religiniai įsitikinimai. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė pastebi, kad ši tema retai aptariama, o nėštumą nutraukusios moterys dažnai jaučiasi netinkamos ir smerkiamos, nes sprendimas yra apsuptas stigmos, kurią formuoja religijos poveikis visuomenei.
„Katalikiškasis diskursas užtildo moterų balsus“, - teigia J. Juškaitė, pabrėždama, kad Katalikų bažnyčia neigiamai žiūri į abortą ir atmeta moters pasirinkimo teisę, net ir esant prievartos atvejams. Kunigas Andrius Narbekovas argumentuoja, kad bažnyčia nepritarianti abortui dėl žmogaus gyvybės saugojimo, laikydama tai mokslo patvirtinta tiesa, jog gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento.
Tačiau visuomenės apklausos rodo kitokį paveikslą. Žurnale „Spectrum“ publikuoti tyrimai atskleidžia, kad didžioji dalis gyventojų pritaria, jog moterys turėtų teisę pasirinkti, darytis abortą ar ne. Su nuostata, kad nėščia moteris turi turėti teisėtą galimybę pasidaryti abortą, sutiko 60% Lietuvos moterų ir 51% vyrų. Tai rodo, kad realūs gyventojų jausmai ir nuostatos skiriasi nuo viešojoje erdvėje dominuojančio diskurso.
Abortų Statistika ir Teisiniai Aspektai Lietuvoje
Lietuvoje dirbtinių abortų skaičius mažėja. Nuo 2018-ųjų jų atliekama apie 25 procentais mažiau. Nors tai gali džiuginti, gydytojas V. Klimas neskuba džiaugtis, nurodydamas dvi priežastis: gerėjančias žinias apie kontracepciją ir, kita vertus, nepatikimą pačią abortų sistemą. Jis teigia, kad statistika yra „pirštu ant vandens užrašyta“, nes ne visada tiksliai registruojami atliekami abortai.
Lietuvoje moters pageidavimu leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra kontraindikacijų. Nėštumo nutraukimas yra mokama paslauga, išskyrus atvejus, kai jis atliekamas dėl medicininių indikacijų. Paslaugų prieinamumas ir kainos skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos.
Nors Lietuvoje įteisintas tik instrumentinis nėštumo nutraukimas, kai kurios šalys skatina medikamentinį nėštumo nutraukimą kaip saugesnį ir labiau prieinamą metodą. Specialistai pabrėžia, kad siekiant mažinti abortų skaičių, svarbu užtikrinti prieinamą kontracepciją ir visapusišką, savalaikį lytinį švietimą.
Vyrai ir Abortas: Neišsakytos Patirtys
Dažnai diskusijose apie abortą dėmesys sutelkiamas į moteris, tačiau vyrai taip pat patiria šios patirties pasekmes. Bradley Mattes, Gyvybės problemų instituto direktorius, pastebi, kad vis daugiau įrodymų rodo, jog vyrai taip pat kenčia nuo aborto metu patirtos netekties. Jie gali jausti pyktį, sielvartą, nerimą, nemigą, košmarus.
Vyrai, skirtingai nei moterys, dažnai linkę slėpti savo jausmus, nes visuomenė moko juos nerodyti silpnumo. Tai gali lemti ilgalaikes psichologines problemas. Kai kurie vyrai, patyrę abortą, gali jausti pyktį, sunkiai užmegzti santykius su moterimis, o kartais net pradėti homoseksualius eksperimentus.
Vienas iš svarbių aspektų - vyro vaidmuo sprendimo priėmimo procese. Kai moteris priima sprendimą viena, vyras gali jausti nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą. Todėl svarbu, kad psichologinė pagalba būtų prieinama ne tik mamai, bet ir tėčiui.
Ieškant Pagalbos ir Sprendimų
Krizinį nėštumą patiriančioms moterims svarbu žinoti, kad jos nėra vienos ir kad pagalba yra prieinama. Jūratė pataria kreiptis į Krizinio nėštumo centrą, psichologą, pasisakyti draugui ar artimam žmogui. Ji pabrėžia, kad visos baimės, nors ir didelės, labai greitai išgaruoja, kai gimus kūdikiui viskas stoja į savo vėžes.
Svarbu pabrėžti, kad abortas nėra išeitis, o jo pasekmės, nors ir skirtingos, gali būti skaudžios visą gyvenimą. Todėl moterims, svarstančioms apie nėštumo nutraukimą, būtina suteikti visapusišką informaciją apie galimus pasirinkimus, riziką ir pasekmes, taip pat užtikrinti nešališką pagalbą ir psichologų konsultacijas.
Gydytoja Aivara Urbutė pabrėžia, kad svarbiausia problema yra lytinio švietimo stoka ir nepakankamas patikimos kontracepcijos naudojimas. Ji teigia, kad tinkamas švietimas ir kontracepcijos prieinamumas galėtų žymiai sumažinti dirbtinių abortų skaičių. Taip pat svarbu mažinti aborto stigmą visuomenėje ir skatinti realią lyčių lygybę, suteikiant moterims daugiau sprendimo priėmimo galios.