Teksaso valstijoje įsigaliojęs įstatymas, draudžiantis abortus nuo momento, kai galima užčiuopti negimusio vaiko širdies plakimą, sukėlė audringas diskusijas ir tapo vienu svarbiausių teisės aktų pastaruoju metu ginant gyvybę nuo jos užuomazgos. Šis įstatymas, įsigaliojęs 2021 m. rugsėjo 1 d., žymi reikšmingą posūkį ginant negimusių vaikų gyvybes, nes apsaugo juos nuo šeštos nėštumo savaitės, kai širdies plakimas tampa aptinkamas. Tai pirmasis teisės aktas nuo 1973 m. Roe prieš Wade'ą bylos, kuris taip veiksmingai gina gyvybę, nustatydamas apsaugos ribą gerokai žemiau tradiciškai pripažintos „gyvybingumo” ribos.
Įstatymo įsigaliojimas ir teisiniai iššūkiai
Teksaso „Širdies plakimo įstatymas” susidūrė su dideliu pasipriešinimu. Buvo vykdoma daugybė bandymų jį sustabdyti teisminiu keliu, prie kurių prisidėjo ne tik abortus remiančios organizacijos, bet ir tuometinė prezidento Joe Bideno administracija bei Teisingumo departamentas. Nepaisant intensyvių pastangų, visos šios iniciatyvos žlugo, leidusios įstatymui įsigalioti ir pradėti galioti.
Gimstamumo ir abortų statistikos analizė
Daktaro Michaelo J. New iš Amerikos katalikiškojo universiteto ir Charlotte Lozier instituto atlikta analizė atskleidžia svarbius pokyčius Teksaso gimstamumo ir abortų statistikoje po įstatymo įsigaliojimo.
Gimstamumo augimas: Analizė parodė, kad 2022 m. kovą-liepą, palyginti su analogiškais ankstesnių metų laikotarpiais (2019-2021 m.), Teksase gimė vidutiniškai 5 000 kūdikių daugiau. Absoliučiais skaičiais, per penkis analizuotus 2022 m. mėnesius gimė beveik 158 000 kūdikių, o trejų metų vidurkis buvo beveik 153 000. Daktaras New daro išvadą, kad beveik 50% kūdikių, kuriems grėsė abortas ir kuriuos saugojo Teksaso „Širdies plakimo įstatymas”, buvo pagimdyti iki termino greičiausiai dėl šio įstatymo priėmimo. Jis taip pat pabrėžia, kad net 3% padidėjusio gimstamumo negalima paaiškinti vien tik gyventojų skaičiaus augimu, nelegalia imigracija ar nacionaline gimstamumo tendencija po COVID-19 pandemijos.
Abortų mažėjimas: Per penkis pirmuosius naujojo įstatymo galiojimo mėnesius (2021 m. rugsėjį-2022 m. sausį) Teksase vidutiniškai per mėnesį buvo atlikta 2760 negimusių vaikų abortų. Tai žymiai mažiau, nei ankstesniais penkiais mėnesiais (2021 m. balandžio-rugpjūčio mėn.), kai valstijoje, turinčioje beveik 30 milijonų gyventojų, per mėnesį buvo atliekama vidutiniškai beveik 5200 abortų.
Tačiau daktaras New atkreipia dėmesį, kad palyginimas, grindžiamas tik keliais mėnesiais iš eilės, gali būti ne visai tikslus, nes pirmaisiais trimis nėštumo mėnesiais abortų atliekama daugiau nei vėlesniais. Todėl jis siūlo lyginti 2021 m. rugsėjo-2022 m. sausio laikotarpį su analogiškais praeities laikotarpiais. Šiuo atveju taip pat pastebimas aiškus abortų skaičiaus sumažėjimas: 2018/19, 2019/20 ir 2020/2021 m. rugsėjo-sausio mėnesiais buvo atlikta apie 22 000 abortų, o 2021/2022 m. Teksase - šiek tiek daugiau nei 12 000, t. y. 10 000 mažiau.
Tarptautiniai kontekstai ir ginčai
Analizė taip pat atkreipia dėmesį į tarptautinius aspektus ir ginčus, susijusius su abortų tema.
Pasaulio ekonomikos forumas ir „Didysis persitvarkymas“: Teksaso vyskupas Josephas Stricklandas sureagavo į Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) „dievų“ aroganciją, ragindamas krikščionis pasipriešinti „Didžiojo persitvarkymo“ blogiui. WEF siekius, ypač Klauso Schwabo ir Yuvalio Noah Harari pareiškimus, kritikuojama kaip piktžodžiavimą prieš Dievą ir siekį įgyti „dieviškas galias“. Tai kelia klausimus apie religijos ir politikos santykį bei galimą religijos iškraipymą politiniams ir ideologiniams tikslams.
Pasaulio futbolo čempionatas ir ideologiniai konfliktai: Katare vykstančiame pasaulio futbolo čempionate kilo ginčai dėl alkoholio vartojimo ir LGBT ideologijos propagavimo. Dėl islamo pozicijos ir FIFA sprendimų, islamas, atrodo, laimėjo prieš LGBT ir tradicinį Europos gėrimą, sukeldamas klausimus apie kultūrinių ir religinių vertybių įtaką tarptautiniams renginiams.
Šėtono šventyklos ir religinis pasipriešinimas: Teksase vykęs Pagoniškojo pasididžiavimo festivalis, kuriame dalyvavo Šėtono šventyklos nariai, surengė ritualus, nukreiptus prieš krikščioniškas vertybes. Šiam įvykiui kaip atsvara katalikai ir konservatyvūs protestantai susirinko melstis ir išreikšti įsipareigojimą Dievo akivaizdoje viešajame gyvenime. Tai iliustruoja gilėjančius religinius ir moralinius konfliktus visuomenėje.
Islandijos patirtis su vardų suteikimu: Islandijos teismas išteisino valstybę, kai pilietis, norėjęs pasivadinti Liuciferiu, buvo atmestas dėl to, kad tai yra vienas iš velnio vardų. Šis atvejis parodo, kaip religinės ir moralinės normos gali įtakoti net tokius asmeninius sprendimus kaip vardo pasirinkimas.
Amerikos vyskupų ir politikų santykiai: Amerikos vyskupai, vadovaujami naujo Gyvybės apsaugos komiteto pirmininko vyskupo Michaelo Burbidge'o, tęsia poziciją prieš „katalikų“ politikų, remiančių abortus, palaikymą. Jie draudžia Komuniją politikams, tokiems kaip Nancy Pelosi ir Joe Bidenas, kurie deklaruoja tariamą „teisę“ nebaudžiamai žudyti negimusius vaikus. Tai atspindi Katalikų Bažnyčios griežtą poziciją abortų klausimu ir jos įsipareigojimą ginti gyvybę.
Vokietijos užsienio reikalų ministrės sprendimas Miunsterio rotušėje: Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock pareikalavo pašalinti istorinį kryžių iš Miunsterio rotušės Taikos salės, ruošiantis G7 susitikimui. Šis sprendimas sukėlė diskusijas apie politinio korektiškumo ribas ir krikščioniškųjų vertybių vaidmenį viešojoje erdvėje.
Abortų tema Lietuvoje: stigmos, statistika ir požiūriai
Lietuvoje abortų tema išlieka itin nepatogi ir retai aptariama viešoje erdvėje, o tai sukuria stigmos jausmą moterims, kurios yra nutraukusios nėštumą. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė pastebi, kad viešojoje erdvėje formuojamas idealas apie abortą neatspindi realių moterų jausmų ir visuomenės nuotaikų. Tai, pasak jos, lemia dominuojanti katalikybė, kurios diskursas „užtildo moterų balsus“ ir iš esmės atmeta moters pasirinkimo teisę.
Chirurgas ir kunigas Andrius Narbekovas teigia, kad Bažnyčia nepritaria abortui dėl žmogaus gyvybės saugojimo, tai laikydama mokslo patvirtinta tiesa, kad gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. Jis pabrėžia, kad Bažnyčia nesiekia paneigti gailestingumo, bet parodo, koks sunkus nusikaltimas yra vaisiaus nužudymas.
Akušeris ginekologas dr. Vytautas Klimas pritaria, kad visuomenės požiūris į abortus yra nepalankus, ir moterys nenori, kad abortai būtų registruojami. Jis pastebi, kad dirbtinių abortų skaičius Lietuvoje mažėja, tačiau neskuba džiaugtis. Viena priežasčių - gerėjančios žinios apie kontracepciją, kita - nepatikima abortų sistema, kurios statistika yra „pirštu ant vandens užrašyta“. Dr. Klimas paneigia mitą, kad saugiai atliktas abortas turi įtakos vaisingumui, ir pabrėžia, kad kontracepcija netgi teigiamai veikia ateities vaisingumą bei apsaugo nuo daugelio ligų. Jis taip pat teigia, kad abortas ir kontracepcija sukelia žymiai mažesnę riziką sveikatai ir gyvybei nei neplanuotas pastojimas. Tačiau kunigas A. Narbekovas atkreipia dėmesį į psichinę moterų sveikatą, teigdamas, kad didesnio smurto nei vaiko nužudymas įsivaizduoti negalima.
Žmogaus teisių gynėja J. Juškaitė atkreipia dėmesį, kad visuomenės apklausos rodo, jog didžioji dalis gyventojų pritaria moters teisei pasirinkti abortą. Tačiau moterys retai dalijasi savo patirtimi, o viešojoje erdvėje dominuoja moterų pasirinkimo gėdinimas ir atgailavimas. Ji pateikia atvejį, kai moteris, nutraukusi nėštumą sovietmečiu, jautė didžiulį palengvėjimą, o tai yra retas, bet svarbus liudijimas.
Agnė Pakšytė, nagrinėjusi moterų, abortą dariusių sovietų laikais, patirtis, pastebėjo, kad nepaisant procedūros moralinio svorio, moterys viena kitą suprato ir pateisino panašaus likimo priežastis. Ji taip pat jautė stiprią katalikybės įtaką, net ir sovietiniais laikais, kai gydytojai kartais atsisakydavo daryti abortus dėl katalikiškų pažiūrų.
Lyties ideologija ir reprodukcinės teisės
Diskusijos apie abortą taip pat persipina su diskusijomis apie lyties ideologiją. Kai kurie stebėtojai teigia, kad kultūriškai galingos grupės naudoja naujus įstatymus, siekdamos ant pjedestalo užkelti dabartinę lyčių ideologiją, pagal kurią reprodukcija ir seksas tampa paraleliai dėmesio prašančiomis sritimis. Tai, pavyzdžiui, pasireiškia teiginiais apie „gimdančias asmenybes“, kurie gali apimti ir transseksualius vyrus. Dėl to kyla klausimas, ar abortų šalininkai, pardavinėdami procedūras su eufemizmais, nėra labiau linkę reklamuoti destruktyvias biologines realijas.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje, nors abortas yra legalus, jo atlikimas yra su išlygomis, reikalaujant dviejų gydytojų leidimo. Tai verčia moteris įrodinėti, kad nėštumo neišnešiojimas kelia pavojų jų sveikatai, vietoj to, kad galėtų tiesiog diskutuoti apie pagrįstą aborto poreikį. Tai sukuria tylos kultūrą ir neleidžia atvirai kalbėti apie nepatogius klausimus.
Ginčai dėl reprodukcinių teisių tarptautinėje arenoje
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, vadovaujanti G7 viršūnių susitikimui, neleido išsivysčiusių pramoninių demokratinių šalių grupei savo baigiamojoje deklaracijoje įtvirtinti įsipareigojimo užtikrinti teisę į abortą. Deklaracijoje bus tiesiog nurodoma, kad moterys turi teisę į tinkamas sveikatos apsaugos paslaugas, įskaitant susijusias su lytine ir reprodukcine priežiūra. Šis sprendimas sukėlė diplomatinius ginčus, ypač su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Meloni teigė, kad nebuvo dėl ko ginčytis ir kad tai nebuvo problema, o kai kurie diplomatai kaltina ją bandymu sušvelninti formuluotę dėl moterų teisių.
Šie įvykiai atspindi pasaulinę tendenciją, kurioje reprodukcinių teisių klausimai tampa vis labiau politizuoti ir sukelia įtampos tarp skirtingų ideologijų ir politinių jėgų. Teksaso „Širdies plakimo įstatymas“ yra vienas iš svarbiausių šios diskusijos akcentų, simbolizuojantis gilėjančią takoskyrą tarp gyvybės gynimo ir reprodukcinių laisvių šalininkų.
tags: #intervista #meloni #aborto