PFAS jungtis: Nuolatinis pavojus aplinkai ir sveikatai Lietuvoje ir visame pasaulyje

Perfluoralkilinės ir polifluoralkilinės medžiagos (PFAS), dažnai vadinamos „amžinaisiais chemikalais“, kelia vis didesnį susirūpinimą dėl jų neįtikėtino atsparumo skilimui ir galimo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai. Nuo pirmojo didelio PFAS skandalo Italijos Venete, kai įmonė „Miteni“ užteršė vandens išteklius, palietė 350 000 žmonių, visame pasaulyje intensyvėja diskusijos ir veiksmai, siekiant reguliuoti šias pavojingas medžiagas. Šiame straipsnyje gilinsimės į PFAS problematiką, jos paplitimą, poveikį ir būtinus sprendimus, atsižvelgiant į situaciją Lietuvoje ir tarptautinius pavyzdžius.

PFAS: Kas tai ir kodėl jos kelia pavojų?

PFAS yra didelė grupė cheminių medžiagų, turinčių daugiau nei 10 000 skirtingų molekulių. Jos plačiai naudojamos pramonėje dėl savo unikalių savybių - atsparumo vandeniui, riebalams ir karščiui. Tai lemia jų naudojimą įvairiuose produktuose: nuo nepridegančių keptuvių ir maisto pakavimo iki vandeniui atsparių drabužių, kosmetikos ir ugniagesių putų.

Pagrindinė problema slypi jų cheminėje struktūroje. Anglies ir fluoro ryšys yra vienas stipriausių gamtoje, todėl PFAS beveik nesuyra aplinkoje. Jos kaupiasi dirvožemyje, vandenyje, gyvuose organizmuose ir netgi žmonių kraujyje. Kai kurios PFAS molekulės, pavyzdžiui, PFOA (perfluorooktano rūgštis), yra klasifikuojamos Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC) kaip kancerogeninės žmogui, o PFOS (perfluorooktanasulfonatas) - kaip galimai kancerogeninės. Nors kitų PFAS poveikis dar nėra iki galo ištirtas, jų panaši cheminė struktūra ir funkcija leidžia manyti, kad jos taip pat gali kelti pavojų.

PFAS molekulės struktūra

PFAS taršos mastas Italijoje: Signalai iš skirtingų regionų

Italijoje PFAS taršos problema tapo ypač aktyviai aptariama po Venecijos skandalo. Greenpeace atliktas tyrimas, remiantis Italijos aplinkosaugos agentūros (Ispra) duomenimis, surinktais 2019-2022 m., atskleidė, kad PFAS tarša aptinkama visose Italijos regionuose, kuriuose buvo atlikti vandens telkinių (upės, ežerai, požeminiai vandenys) tyrimai.

Tačiau kontrolės ir analizių mastai Italijoje yra nevienodi. Beveik 70% visų analizių atlikta keturiuose šiauriniuose regionuose (Venetas, Pjemontas, Lombardija, Friuli-Venecija Džulija), o likę 30% pasklidę tarp kitų dvylikos regionų. Ypač nerimą kelia tai, kad tokiuose regionuose kaip Apulija, Sardinija, Molizė ir Kalabrija nebuvo atlikta jokių PFAS tyrimų. Tai reiškia, kad tikrasis taršos mastas didelėje šalies dalyje lieka nežinomas.

Pjemontas ir Aleksandrija: Šiame regione, ypač Aleksandrijos provincijoje, situacija yra itin kritinė. Čia veikianti cheminė įmonė „Solvay“ (dabar „Syensqo“) yra vienintelė aktyvi PFAS gamintoja Italijoje. Netoliese esančiuose vandens telkiniuose (Bormida di Spingo upelyje ir Tanaro upėje) buvo nustatytos ypač didelės PFOA ir PFOS koncentracijos. Vietos asociacijos „Anemos Piemonte“ atstovė Mirella Benazzo pateikė šokiruojančius duomenis apie gyventojų mirtingumą aplink gamyklą: 159% daugiau melanomų, 1142% daugiau krūties vėžio atvejų, 92% didesnis mirtingumas nuo arterinės hipertenzijos, 217% daugiau šlapimo pūslės vėžio ir 145% daugiau inkstų vėžio atvejų. Taip pat pastebėta PFOA ir PFOS koncentracijų padidėjimas aukščiau esančiuose vandens telkiniuose, pavyzdžiui, Val di Susa požeminiuose vandenyse. Viename šaltinyje 1200 metrų aukštyje, kur gyventojai semiasi vandenį, 2023 m. kovą buvo nustatyta 96 ng/l PFAS, tačiau jokių veiksmų taršos šaltiniui nustatyti nesiimta.

Lombardija: Šiame regione taip pat užfiksuotos aukštos PFOA koncentracijos, ypač Molgora upelyje, Lavagnos ir Cavaiono savivaldybėse (Milano provincija) bei Ottobiano savivaldybėje (Pavia provincija). PFOS koncentracijos nustatytos Paviagradžio rajone, Komo ežere (prie Dervio ir Cernobbio) bei vienoje savivaldybėje Monzos ir Brianza provincijoje.

Toskana: Čia PFAS tarša siejama su odos, tekstilės, gėlininkystės ir odos pramonės poveikiu. Jau 2013 m. CNR-Irsa tyrimas ir Arpat atlikti matavimai rodė šią problemą. Vėlesni Greenpeace tyrimai patvirtino PFAS taršos paplitimą Lucca popieriaus pramonės rajone.

Italijos žemėlapis su PFAS taršos židiniais

Poveikis sveikatai: Mokslininkų ir gydytojų perspėjimai

PFAS poveikis sveikatai yra viena svarbiausių problemų. Medicinos atstovai, tokie kaip Edoardo Bortolotto iš „Medicina democratica“ ir Francesco Bertola iš ISDE (Aplinkos gydytojų asociacija), patvirtina mokslinius duomenis. ISDE ruošiasi paskelbti tyrimą apie PFAS ir reprodukcinės sveikatos ryšį, atliktą su tūkstančiu jaunuolių, gyvenančių Veneto raudonojoje zonoje. CNR-Irsa mokslininkai Sara Valsecchi ir Stefano Polesello, kurie 1980-aisiais atskleidė Miteni atvejį, pabrėžia, kad vien tik poveikio mažinimo priemonės nepakankamos. Įmonės nuolat kuria naujas PFAS molekules, siekdamos išvengti reguliavimo ir tyrimų, o tai reiškia, kad ateities poveikis nėra apsaugotas.

Tarptautiniai veiksmai ir raginimai Lietuvai

Daugelis šalių jau imasi griežtesnių priemonių PFAS reguliavimui. Jungtinėse Amerikos Valstijose Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) nustatė labai žemus PFAS kiekius geriamajame vandenyje, o PFOA ir PFOS saugos riba yra techninis nulis. Prancūzija nuo 2026 m. uždraus neesminių produktų, tokių kaip kosmetika ir drabužiai, kuriuose yra PFAS, gamybą ir pardavimą. Penkios Europos šalys (Vokietija, Danija, Švedija, Nyderlandai ir Norvegija) siekia uždrausti PFAS gamybą ir naudojimą pagal Europos REACH reglamentą.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, PFAS taršos problema dar nėra sulaukusi pakankamai dėmesio ir politinės valios sprendimams. Trūksta sistemingų tyrimų, kontrolės ir aiškios strategijos. „Greenpeace“ kampanijos tikslas - paskatinti institucijas priimti įstatymą, ribojantį šių pavojingų medžiagų naudojimą ir gamybą, iki visiško moratoriumo visoms PFAS.

PFAS: slapti toksinai jūsų kūne

Ką daryti? Raginti institucijas veikti

Situacija, kai PFAS tarša tampa vis labiau paplitusi, o politinė valia ją spręsti - menka, reikalauja visuomenės ir pilietinių organizacijų spaudimo. „Greenpeace“ klausia: „Ko laukia vyriausybės, kad priimtų nacionalinius teisės aktus, ribojančius pavojingų medžiagų naudojimą ir gamybą, siekiant apsaugoti aplinką ir visų mūsų sveikatą?“

Lietuvoje būtina:

  • Plėsti PFAS tyrimų apimtis: Atlikti išsamius tyrimus visuose regionuose, įskaitant vandens telkinius, dirvožemį ir maisto produktus.
  • Stiprinti kontrolę: Įmonės, naudojančios PFAS, turi būti griežčiau kontroliuojamos, o pažeidimai - tinkamai baudžiami.
  • Skatinti alternatyvas: Remti pramonę ieškoti ir naudoti saugesnes, PFAS nepakeičiančias medžiagas.
  • Informuoti visuomenę: Didinti gyventojų sąmoningumą apie PFAS keliamus pavojus ir jų produktų sudėtį.
  • Pritarti tarptautiniams sprendimams: Aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos diskusijose ir siekti bendrų sprendimų PFAS reguliavimui.

PFAS problema nėra vien tik Italijos ar kitų šalių reikalas. Tai globali grėsmė, kuriai reikia bendrų pastangų. Tik veikdami kartu galime užtikrinti švaresnę ir sveikesnę ateitį sau ir ateinančioms kartoms.

tags: #bando #giustizia #calabria #maternita