Kiaušialąstė, dar vadinama kiaušinėliu (lot. ovum, ootidium), yra esminė moteriškoji lytinė ląstelė, esanti kiaušidėse. Jos apvaisinimo atveju atsiranda galimybė vystytis naujam organizmui. Kiaušialąstės vystymosi procesas, žinomas kaip ovogenezė, apima pirminių folikulų - nesubrendusių kiaušialąsčių, apsuptų epiteliu ir jungiamuoju audiniu - augimą ir brendimą kiaušidžių žieviniame sluoksnyje. Kai kiaušialąstė susijungia su spermatozoidu, įvyksta apvaisinimas ir susiformuoja gemalas. Tačiau, jei apvaisinimas neįvyksta, kiaušialąstė žūva per 5-6 dienas po ovuliacijos. Gimusi mergaitė turi apie milijoną kiaušinėlių, tačiau sulaukus lytinės brandos jų likę apie 300 000. Kiaušialąstė yra rutulio arba šiek tiek pailgos formos, nejudri. Subrendusi kiaušialąstė, kaip ir spermatozoidas, turi haplodinį (pusinį) chromosomų rinkinį. Žmogaus subrendusios kiaušialąstės skersmuo siekia 150-200 mikrometrų. Jos citoplazmoje yra įvairaus kiekio sutirštėjusių lipidų lašelių bei organoidų. Branduolyje išsiskiria homogeniškas apskritas branduolėlis, šalia kurio neretai būna panašios struktūros pridėtinių branduolėlių. Be to, branduolyje kaupiamas pagrindinis ląstelės DNR kiekis. Kiaušialąstėje yra visi tipiški ląstelės organoidai, tačiau jų sandara kitokia nei kitų ląstelių, nes jos yra pritaikytos realizuoti organizmo paveldėtą informaciją. Kiaušialąstės yra gerokai didesnės už somatines ląsteles. Kiekvienos gyvūnų rūšies kiaušialąstės citoplazmos struktūra yra specifinė, o tai lemia rūšinius, dažnai ir individualius, vystymosi ypatumus. Stambiausia dabartinių gyvūnų kiaušialąstė yra silkinio ryklio (skersmuo 29 cm); stručio - 10,5 cm, vištos - 3,5 cm. Aukštesniųjų žinduolių kiaušialąstės yra nedidelės, kadangi besivystantis gemalas gauna maisto iš aplinkos.
Ovogenezė: Kiaušialąstės Vystymasis Moters Organizme
Ovogenezė (gr. ōon - kiaušinis + genesis - kilmė) vyksta moters kiaušidėse. Moteriškos lyties vaisiaus kiaušidėse visi užuomazginiai kiaušinėliai, arba ovogonijos (ovogonia), iki gimimo diferencijuojasi į pirminius ovocitus (ovociti primarii), kurie pradeda savo pirmąjį mejozės pasidalijimą. Šis pasidalijimas yra ypatingas, nes jis sustabdomas profazėje. Manoma, kad tai lemia mejozę slopinantis faktorius, kurį gamina pirminį ovocitą supantys folikuliniai epiteliocitai. Pirminiai ovocitai lieka „snausti“ šioje stabtelėjusioje profazėje net 13-50 ir daugiau metų (nors didžioji dalis jų, nesulaukę lytinės brandos, sunyksta). Lytiškai brandžios moters kiaušidėse kiekvieną mėnesį pradeda bręsti keliolika folikulų, kuriuose yra po vieną pirminį ovocitą. Bręstančiame folikule pirminis ovocitas didėja, jame gausėja organelių, atsiranda trynio intarpų, žievės granulių, storėja jį supanti skaidrioji sritis. Dauguma pradėjusių bręsti folikulų sunyksta. Prieš pat ovuliaciją baigiasi pirminio ovocito mejozės pirmasis pasidalijimas. Susidaro antrinis ovocitas (ovocitus secundarius), kuris yra beveik tokio pat dydžio kaip pirminis, ir nedidelis pirmasis redukcinis (poliarinis) kūnelis (corpus polare primum), kuris išstumiamas į aplinkinį trynio tarpą (spatium perivitellinum), susidariusį atšlijus ovocitui nuo skaidriosios srities. Po ovuliacijos antrinis ovocitas iš karto pradeda antrąjį mejozės pasidalijimą, kuris sustabdomas metafazėje ir baigiasi tik tuo atveju, jei per 12-24 valandas po ovuliacijos (ovocitas esti) jis apvaisinamas. Tada atsiskiria antrasis redukcinis (poliarinis) kūnelis (corpus polaris secundum), ir ovocitas tampa subrendęs (ovum maturum), turintis haploidinį chromosomų rinkinį. Neapvaisintas ovocitas žūva nebaigęs mejozės.
Laboratorinis Kiaušialąsčių Vystymas: Naujas Žvilgsnis Į Nevaisingumo Gydymą
„Tai iš tiesų jaudina, - sako Michael Dahan iš McGill universiteto Sveikatos centro Montrealyje, Kanadoje. - Tai galėtų patobulinti gydymą.“ Siekdami geriau suprasti žmogaus kiaušialąsčių ir spermatozoidų sandarą bei pagerinti gausėjančių nevaisingų porų ir asmenų gydymą, šias ląsteles užauginti laboratorinėmis sąlygomis mokslininkai bando jau seniai. Bet lig šiol tai atlikti pavyko tik su tokiais gyvūnais kaip pelės. „Su pelių audiniais dirbti neįtikėtinai lengva,“ - sako naujajam darbui vadovavusi Evelyn Telfer iš Edinburgh universiteto. Žmogaus audinys gerokai skiriasi ir nėra toks paprastas. Taip iš dalies yra dėl daugybės kiaušinėlį supančių pagalbinių ląstelių, apsunkinančių priėjimą ir darbą su juo, paaiškino ji. Telfer komanda šią kliūtį įveikė ne vienus metus tobulindama savo techniką ir derindami tinkamas kiaušialąstės augimo sąlygas.
Procedūra pradedama nuo mažo kiaušidžių gabalėlio, paimto iš 10 savanorių moterų per Cezario operaciją. Tada komanda ieško vadinamųjų „pirminių folikulų“ - mažų struktūrų, kurios gali sukurti kiaušinėlį. Moterys gimsta, turėdamos visus folikulus. Dauguma jų lieka neaktyvūs per visą moters gyvenimą, bet kai kurie pradeda augti ir per ovuliaciją išskiria kiaušinėlį. „Žmonių kiaušinėliai prieš pradėdami augti, gali išbūti 40 metų,“ - sako Telfer.
Pirminiai folikulai sudedami į maisto medžiagų turtingą skystį, kur pradeda augti. Nėra kokio nors specialaus, augimą pradedančio ingrediento, tvirtina Telfer. Ji tikra, kad vystymosi aktyvavimui pakanka vien paties kiaušidžių dalies atskyrimo. Tai sutampa su japonų mokslininkų grupės atradimais, kurie iš esmės atskirdavo dalį moters kiaušidžių ir paskui ją įsodindavo atgal, taip padidindami jų vaisingumą.
Tada Telfer su kolegomis išskyrė atskirus kiaušinėlius iš kiekvieno folikulo, ir stengėsi įtikinti juos užaugti iki tinkamo dydžio, kokio jie būtų per ovuliaciją. Kai kuriems kiaušinėliams tai nepavyko, o dalis vystėsi iki visiškos brandos. Komanda matė, kad kiaušinėliai jau pasirengę būti apvaisinti, nes juose įvyko pagrindinis ląstelės pasidalijimas (mejozė) ir chromosomų skaičius sumažėjo per pusę. Galutinis rezultatas - didelė kiaušialąstė, turinti 23 nesuporuotas chromosomas - pasirengusi susijungti su spermos ląstele - ir daug mažesnis citoplazmos burbuliukas, kuriame kitos chromosomos, vadinamasis polinis (redukcinis) kūnelis. Jie paprastai suskaidomi moters kūne. Iš 310 pirminių folikulų, pradinę eksperimento stadiją išgyveno 87. Iš šių komandai pavyko gauti 32 visiškai subrendusius kiaušinėlius. Visas procesas truko 21-22 dienas.
Šie kiaušinėliai techniškai yra pasirengę būti apvaisinti sperma. Komandai kol kas to atlikti neleidžiama, bet prašymą ji jau pateikė. Jei tokiu būdu bus gauti sveiki embrionai, ši technika galėtų būti naudojama įvairiam nevaisingumo gydymui. Vėžiu susirgusioms jaunoms merginoms, prieš pradedant gydymą, dažnai dalis kiaušidžių pašalinama, tai apsaugant kiaušialastes nuo pažeidimo. Norima yra šiuos audinius reimplantuoti, kai jos bus vyresnės ir pasirengusios kurti šeimą. Bet kartais tai nėra idealus sprendimas - pavyzdžiui, audinyje gali būti likusių vėžio ląstelių. Geresnis in vitro apvaisinimas Telfer technika galėtų suteikti alternatyvą. Jei subrendę kiaušialastės iš kiaušidžių audinio galėtų išsivystyti laboratorijoje, tada jie galėtų būti apvaisinti kaip įprasta dirbtinio apvaisinimo būdu, ir implantuoti būtų galima tik embrioną.
Teoriškai ši technika galėtų patobulinti ir patį IVF. Dabar moterys, kurioms taikoma IVF, dažnai turi iškęsti sekinančią hormonų terapiją, skatinančią iš karto kelių kiaušinėlių išsiskyrimą. Tada jie surenkami ir apvaisinami sperma laboratorijoje. Kartais kiaušinėliai būna pernelyg nesubrendę, kad juos būtų galima naudoti, pabrėžia Dahanas. Tokiais atvejais būtų galimybė naująja technika juos dar pabrandinti ir turėti daugiau pasirengusių apvaisinimui kiaušinėlių, kas padidintų moters pastojimo tikimybę. „Šiuo būdu galėtume padėti išsivystyti [kiaušinėliams], kurios anksčiau būtume atmetę,“ - sako jis.
Yra ir kitų potencialių pliusų IVF. Jei iš kiaušidžių audinio laboratorijoje galima gauti subrendusius kiaušialastes, tai gal galima būtų visiškai išvengti hormonų terapijos ir kiaušinėlių išskyrimo? Kiaušidžių gabalėlio paėmimo procedūra yra invazinė, ir jos keliama rizika daugeliu atvejų nebūtų pateisinama, sako Dahanas. Bet moterims, kurioms chirurginė operacija jau atliekama, tarkime, gydant endometriozę - paplitusią moterų nevaisingumo priežastį - tai ateityje galėtų būti viena iš galimybių, sako jis.
Bet lig tol komandai reikės įsitikinti, kad tie kiaušialastės sveiki. Nors atrodo visiškai subrendę, jie nėra identiškai tokie patys, kaip išskirti kiaušidžių. Būtent, taip sukuriami daug didesni nei įprasta poliniai kūneliai - mažiausiai dvigubai didesnis, sako Telfer. Tai gali būti visiškai nekenksminga - poliniai kūneliai šiaip ar taip nepanaudojami, - bet jeigu dėl to kiaušialastėms tenka mažiau vertingos citoplazmos - taip pat ir jos teikiamos energijos - jų rezultatai gali būti prastesni. O kol kas Telfer tikisi, kad ši technika padės jai ir kitiems daugiau sužinoti apie kiaušialąsčių vystymąsi ir kaip atsiranda vaisingumo sutrikimai, dėl kurių nesusidaro kiaušialastės - pirminis kiaušidžių nepakankamumas. „Yra keletas sutrikimų, dėl kurių kiaušialąsčių susidarymas moterims baigiasi daug anksčiau, arba jie neišauga visai, - sako ji. - Jei suprasime šiuos procesus… galėsime sukurti gydymo metodus.“
Pagalbinio Apvaisinimo Būdai: Nuo IUI Iki IVF
Šis straipsnis nagrinėja kiaušialąstės apvaisinimo procesą, apimantį tiek natūralų apvaisinimą, tiek įvairius pagalbinio apvaisinimo metodus, taikomus poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis. Apžvelgsime, kaip vyksta apvaisinimas natūraliai, kokie nevaisingumo gydymo būdai egzistuoja, ir detaliau panagrinėsime pagrindinius pagalbinio apvaisinimo metodus, įskaitant intrauterininę inseminaciją (IUI) ir apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF).
Natūralus Apvaisinimas: Kaip Užsimezga Nauja Gyvybė
Natūralus apvaisinimas įvyksta, kai lytinio akto metu spermatozoidas (-ai) apvaisina moters organizme esantį (-ius) kiaušinėlį (-ius) ir užsimezga nauja gyvybė. Šis procesas yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant abiejų partnerių sveikatos būklę ir tinkamą lytinių santykių laiką, atsižvelgiant į moters ovuliacijos ciklą.
Nevaisingumo Gydymo Būdai: Prieš Pagalbinį Apvaisinimą
Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija.
Pagalbinis Apvaisinimas: Kai Natūralus Būdas Nepavyksta
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininiai metodai, padedantys pastoti, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.
Intrauterininė Inseminacija (IUI): Paprasčiausias Pagalbos Būdas
Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. IUI metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma.
Apvaisinimas Mėgintuvėlyje (IVF): Veiksmingas, Tačiau Sudėtingas Metodas
Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF (angl: in vitro fertilization) - apvaisinimas (moters kiaušialąsčių ir vyros spermos sujungimas) ne moters kūne. IVF efektyvumas yra 35-40 proc. Rezultatai priklauso nuo partnerių amžiaus ir IVF indikacijų. Optimalus moters amžius 23-40 m. IVF yra vienas iš pagalbinių apvaisinimo metodų, kuomet kiaušialąstės, punkcijos metu, taikant narkozę, yra paimamos iš kiaušidžių ir apvaisinamos laboratorijoje. Apvaisinti kiaušinėliai yra auginami laboratorijoje nuo dviejų iki penkių parų ir po to perkeliami į moters gimdą tolimesniam augimui ir vystymuisi.
IVF Procedūros Etapai:
- Konsultacija ir tyrimai: Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Prieš pradedant IVF, gydytojas ne tik paskirs visą tyrimų paketą, bet ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir / arba estrogeną.
- Kiaušidžių stimuliacija: Ruošiantis IVF procedūrai, moters kiaušidės yra stimuliuojamos vaistais, siekiant subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąstes nei natūralaus ciklo metu. Dėl šios priežasties paprastai yra gaunama daugiau nei viena kiaušialąstė, nes normalaus ciklo metu moters organizme bręsta dažniausiai viena kiaušialąstė. Ruošiantis IVF procedūrai yra didelė medikamentų bei stimuliacijos schemų įvairovė. Hormoninė stimuliacija. Atsižvelgiant į paciento būklę, pritaikoma stimuliacijos schema. Kiekvieno natūralaus ciklo metu kiekvieną mėnesį pradeda bręsti grupė kiaušialąsčių. Įprastai tik viena jų pakankamai subręsta būsimajai ovuliacijai, o kitos suyra. IVF ciklo metu suleidžiama hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Vėliau labai svarbus stebėjimas: kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais. Artėjant kiaušialąsčių paėmimo momentui, jos brandinamos specialia hormonų injekcija: vaistų suleidžiama likus 36 val.
- Folikulų punkcija ir kiaušialąsčių paėmimas: Folikului užaugus iki 18 mm skiriamas chorioninis gonadotropinas ovuliacijai sukelti. Folikulų punkcija (kiaušialąsčių paėmimas) atliekama praėjus 34-36 val. po šio vaisto suleidimo. Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Procedūra atliekama su narkoze. Medicija klinikoje moteris praleidžia apie 2 valandas. Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Procedūra įprastai trunka iki 15 min. Po to kiaušialąstės dedamos į talpą su specialiu tirpalu, o talpa - į inkubatorių. Po kiaušinėlių paėmimo (punkcijos) pasireiškiantys nemalonūs simptomai: lengvas pilvo pūtimas, maudimas; dėl didesnio estrogenų kiekio atsiradęs krūtų jautrumas; nedidelis tepliojimas; vidurių užkietėjimas.
- Spermos surinkimas ir paruošimas: Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Partneris gali pateikti spermos mėginį punkcijos (kiaušialąsčių surinkimo) dieną.
- Apvaisinimas laboratorijoje: Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos). Kiaušialąstės patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, kontroliuojant drėgmę ir temperatūrą. Įvyksta toks apvaisinimas, koks vyksta ir moters kūne, tačiau procesas vyksta mėgintuvėlyje. Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas pasitarnauja, jeigu partnerio spermos kokybė yra prasta, apvaisinimui tinkamų spermatozoidų yra mažai ir kt. Sėkmės atveju apvaisintos kiaušialąstės ims dalintis ir paaugusios galės būti perkeltos į moters gimdą. Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę, tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas. SPERMOS INJEKCIJA Į KIAUŠIALASTĖS CITOPLAZMĄ (ICSI) - mikromanipuliacinis apvaisinimo ne moters kūne metodas, kai atrinktas spermijas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstės citoplazmą specialiu mikromanipuliatoriumi.
- Embrionų auginimas: Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas, taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje, kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą.
- Embriono perkėlimas į gimdą: Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai. Šaldytų embrionų perkėlimas - dažnesnė praktika, nes jie į gimdą gali būti perkeliami net ir po metų ar vėliau. Be to, moteris prieš tai dar turi vartoti hormoninius preparatus, paruošiančius gimdą embriono implantacijai. Įprastai 14-21 d. skiriama geriamųjų preparatų ir dar 6 d. leidžiamos injekcijos (nors terminai gali skirtis). Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą. Per makštį į gimdos kaklelį įvedamas plonas kateteris, o prie jo pritvirtintame švirkšte būna vienas ar keli embrionai. Embrionai per kateterį įšvirkščiami į gimdą.
- Nėštumo testas: Moteris pastoja, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 d.
Zigota ir Embriono Vystymasis
Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.
Kiti Pagalbinio Apvaisinimo Būdai
- Mikrochirurginė spermijų aspiracija iš antsėklidžio (MESA): Jei spermatogenezė vyksta, bet ejakuliate spermijų nėra, šiuo būdu spermijų paimama tiesiai iš antsėklidžio.
- Poodinė spermijų aspiracija iš antsėklidžio (PESA): Specialia adata per antsėklidžio odą išsiurbiama spermijų.
- Sėklidžių biopsija (TESA): Mikrochirurginė procedūra, atliekama esant įvairios kilmės azoospermijai.
IVF ciklas - kas tai? Pagalbinio apvaisinimo procedūros ir naujovės | Vaisingumo šaknys #34
Pagalbinio Apvaisinimo Teisiniai Aspektai ir Donorystės Programos
Pagalbinio Apvaisinimo Įstatymai ir Kompensavimas Lietuvoje
Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti. Gydytojų specialistų konsultacijos kompensuojamos tik pateikus gydytojo, kurio paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą, taip pat pacientams yra visiškai nemokamos.
Sėkmės Veiksniai ir Rizikos
Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą. Lemtingas faktorius - poros, ypač moters, amžius, sveikatos būklė. Tikimybė pastoti yra didesnė, jei moteris - jaunesnė nei 35 m., o jei vyresnė nei 40 m. IVF gali būti nesėkmingas dėl daugelio priežasčių bet kuriame etape. Tarp IVF ciklų medikai rekomenduoja padaryti bent 1 mėn. pertrauką.
Komplikacijos kiaušialąsčių paėmimo metu: kraujavimas, infekcija, šlapimo pūslės, žarnyno ar reprodukcinių organų pažeidimas. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas.
Donorystės Programos
Mums rūpi kiekvienas pacientas, tad „Northway“ vaisingumo centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje yra vykdomos kiaušialąsčių, spermos bei embrionų donorystės programos su kiekvienai porai individualiai parinktais donorais. Pagalbinis apvaisinimas naudojant donorų lytines ląsteles yra vienas iš sėkmingiausių metodų gydant nevaisingumą, kadangi jį taikant yra naudojamos sveikų ir jaunų donorių lytinės ląstelės. Lytinių ląstelių donorės/-ai yra atrenkami taikant griežtus atrankos kriterijus. Joms/-iems atliekama daugybė tyrimų dėl ligų ar būklių. Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai. Pagalbinio apvaisinimo procedūra (IVF) naudojantis donorinėmis lytinėmis ląstelėmis nesiskiria nuo įprastų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, t.y. surinktos lytinės ląstelės yra apvaisinamos mėgintuvėlyje laboratorijoje. Naudojant donorinį embrioną, sukurtas embrionas gali būti iškart perkeliamas į gimdą.
Kiaušialąsčių Donorystė
Kiaušialąsčių donorystė - tai anoniminė ir altruistinė programa, kurioje viena moteris nesavanaudiškai atiduoda dalį savo kiaušialąsčių kitai moteriai, susidūrusiai su nevaisingumo problema ir svajojančiai susilaukti vaikų. Pagalbinis apvaisinimas (in vitro) naudojant donorės kiaušialąstes yra vienas iš sėkmingiausių nevaisingumo gydymo metodų, nes jį taikant yra naudojamos sveikų ir jaunų donorių lytinės ląstelės. Nors kiaušialąsčių rezervas su amžiumi senka, moters gimda ir jos gebėjimas išnešioti bei pagimdyti vaiką dar kurį laiką išlieka. Donorės yra atrenkamos atsižvelgiant į griežtus atrankos kriterijus. Joms yra atliekami išsamūs tyrimai dėl ligų ar būklių, kurios galėtų turėti įtakos kūdikio sveikatai. Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai.
Spermos Donorystė
Spermos donorystė (spermos bankas) - tai anoniminė ir altruistinė programa, kurioje donoras nesavanaudiškai atiduoda savo spermą porai, susidūrusiai su vyro nevaisingumo problema ir svajojančiai turėti vaikų. Pagalbinis apvaisinimas (in vitro) naudojant donoro spermą yra vienas iš sėkmingiausių nevaisingumo gydymo metodų, kadangi jį taikant naudojamos sveikų ir jaunų donorų lytinės ląstelės. Donorai yra atrenkami taikant griežtus atrankos kriterijus: patikrinimas dėl užkrečiamų ligų (hepatito B viruso paviršinio antigeno, hepatito B viruso anti-HBc antikūnių, hepatito B viruso amplifikacijos etodu, hepatito C viruso antikūnių, hepatito C viruso amplifikacijos metodu, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) I ir II tipo antikūnių, žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) amplifikacijos metodu, sifilio TPHA ir RPR metodais). Rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai.
Embrionų Donorystė
Embrionų donorystės programa taikoma, kai yra bet kuri anksčiau paminėta nevaisingumo priežastis (ar priežastys). Embriono donorystė reiškia, jog pagalbinio apvaisinimo procedūrai naudosite donorines lytines ląsteles (donorių kiaušialąstės ir donoro spermą). Latvijos pagalbinio apvaisinimo įstatymas embrionų donorystę leidžia taikyti nevaisingų porų, nesusituokusių porų ar vienišų moterų pagalbiniam apvaisinimui. Kiaušialąsčių ir spermos donorystės yra visiškai anoniminės. Recipientai negali susitikti su donore/-u, pamatyti jos/jo nuotraukos ar gauti apie ją/jį asmeninės informacijos.
Išvados
Apvaisinimas yra sudėtingas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo daugelio veiksnių. Poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis, šiuolaikinė medicina siūlo įvairius pagalbinio apvaisinimo metodus, kurie padidina tikimybę susilaukti vaikų. Pirmosios iš žmogaus kamieninių ląstelių išaugintos kiaušialąstės dar šiemet gali būti apvaisintos žmogaus spermos ląstelėmis. Šis pasiekimas gali virsti proveržiu ieškant būdų išgydyti moterų nevaisingumą. Be kita ko, tai gali būti ir dar vienas žingsnis link kontraversiškai vertinamos alternatyvos - žmonių reprodukcijos be lytinės sueities. Tokiu atveju potencialiems tėvams nereikės būti net lytinių ląstelių donorais. Apie tyrimą, kuriame lyties keitimo operacijai besiruošiančios moterys iš Japonijos paaukojo reprodukcinių kamieninių ląstelių, žiniasklaidoje buvo informuojama dar šių metų vasarį. Masačiusetso Centrinės ligoninės tyrėjams pavyko kiaušidžių kamienines ląsteles paversti nesubrendusiomis kiaušialąstėmis. Su Edinburgo universiteto mokslininkais jėgas suvienijęs tyrėjų kolektyvas planuoja išaugintas lytines ląsteles apvaisinti. Implantavę spermatozoidus, tyrėjai dvi savaites (toks yra leistinas terminas) stebėtų, kaip iš blastocistų formuojasi embrionas ir mėgintų įvertinti, ar jis yra gyvybingas. Vėliau šie embrionai būtų užšaldyti arba „jiems būtų leista sunykti“, informuoja „The Independent“. Eksperimentas leistų įvertinti iš kamieninių ląstelių išaugintų kiaušialąsčių (oocitų) metodo perspektyvas ieškant būdų, kaip įveikti moterų nevaisingumo problemą. Dirbtinai išaugintos kiaušialąstės padėtų išspręsti moterų nevaisingumo problemas, kylančias dėl menopauzės ar kokių nors lytinės organizmo sistemos patologijų. „The Independent“ drąsiai mini ir „gyvybės eliksyro“ perspektyvas, kai bet kokio amžiaus moterys nestokotų kamieninių ląstelių kilmės kiaušialąsčių ir iš principo liktų vaisingos visą gyvenimą. Tiesa, tyrimams iškyla ir tam tikrų kliūčių. Reprodukcijos biologai dar tik siekia gauti licenciją iš Žmonių vaisingumo ir embriologijos komiteto (Human Fertilisation and Embryology Authority). Jei licencija tyrimams bus gauta, dirbtinai išaugintos kiaušialąstės galėtų būti apvaisintos dar šiemet.