Fizinė ir emocinė darželinukų sveikata Lietuvoje pastaruoju metu kelia susirūpinimą. Viena pagrindinių to priežasčių - pernelyg nuvertinama ikimokyklinio ugdymo svarba. Dažnai klaidingai manoma, kad vaikų darželiai teikia tik vaiko priežiūros funkciją, tačiau tai toli gražu ne visa tiesa. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra gyvybiškai svarbios ne tik vaiko fizinei, bet ir emocinei, socialinei bei kognityvinei raidai.
Imuniteto formavimasis ir fizinė sveikata
Vienas dažniausiai girdimų argumentų, kodėl tėvai nevėdą vaikų į darželį, yra baimė dėl nuolatinio sirgimo. Nors tiesa, kad lankant darželį vaikai iš pradžių gali sirgti dažniau, tai yra natūralus ir būtinas procesas formuojantis imunitetui. Specialistai teigia, kad 3-8 kartus per metus sirgti sloga ikimokyklinio amžiaus vaikams yra normalu, nes jų imunitetas dar tik formuojasi ir visiškai susiformuoja tik apie 11-12 gyvenimo metus. Vaikams, kurie neturi sąlyčio su kitais vaikais, nesvarbu ar darželyje, ar namuose, imunitetas nesusiformuoja taip efektyviai. Taigi, ikimokyklinio ugdymo įstaigos, suteikdamos vaikams galimybę bendrauti ir plėsti socialinius kontaktus, yra labai svarbios stiprinant jų fizinę sveikatą.
Norint užtikrinti, kad vaiko imunitetas atliktų savo darbą, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas. Tai apima vaikų fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, veiklų ir poilsio higieną, buvimą lauke bet kokiu oru, grūdinimą bei saugią emocinę aplinką. Šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigos siekia užtikrinti vaikų priežiūros ir ugdymo vienovę, skiriant daug dėmesio šiems aspektams.
Kognityvinės ir socialinės kompetencijos ugdymas
Darželio veiklos yra struktūruotos taip, kad ugdytų pagrindines vaikų kompetencijas: kūno ir judėjimo, pojūčių ir suvokimo, kalbos, vertybių, fantazijos ir kūrybos, socialinę, motyvacijos ir koncentracijos. Taip pat skatinamas vaikų savarankiškumas ir bendruomeniškumas. Ugdomoji veikla vykdoma pagal ikimokyklinio ugdymo pedagogų sudarytą programą, kuri remiasi metų laikų ritmu ir apima gamtos bei pasaulio pažinimo pagrindus, pirmuosius matematikos ir lietuvių kalbos žingsnius.
Viena iš svarbių programų, įgyvendinamų darželiuose, yra emocinio intelekto ugdymo programa ''Kimochis'', kuri padeda vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti sudėtingas socialines-emocines situacijas. Šie įgūdžiai yra itin svarbūs formuojantis sveikai vaiko psichikai.
Ritmas, saugumas ir patirtinis ugdymas
Kiekviena diena ir savaitė darželyje turi savo ritmą, kuris suteikia vaikams saugumo jausmą. Dienos prasideda ryto ratu, kur aptariama dienos tema, vyksta pokalbiai, bendravimas, klausinėjimai, mokymasis ir atradimai. Po ryto rato sekasi įvairi veikla: muzika ir šokis, keramika, anglų kalba, mažųjų sportas, kuriuos veda savo sričių specialistai.
Didelis dėmesys skiriamas veikloms gamtoje ir lauke. Vaikai turi galimybę tyrinėti aplinką, atrasti, pažinti, judėti ir žaisti dideliame kieme su įvairiomis atrakcijomis. Tvartelyje gyvenantys gyvūnai (triušis, vištelė, gaidelis, putpelės) suteikia vaikams galimybę iš arti pažinti gyvūnų gyvenimą, jais rūpintis ir džiaugtis. Daržovių lysvės moko vaikus, kaip auga daržovės, jas sodinti, auginti ir skinti. Pušynas suteikia galimybę žaisti pavėsyje ir mėgautis gamtos teikiamais malonumais. Vaikai skatinami kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, ją tyrinėjant ir stebint, mokantis gamtoje ir iš gamtos. Buvimas lauke kasdien, nepriklausomai nuo oro sąlygų (išskyrus netinkamus drabužius), stiprina vaiko organizmą ir ugdo atsparumą.
Vaiko individualumas ir mokymasis per žaidimą
Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl darželio pedagogai stengiasi pastebėti ir priimti kiekvieno vaiko individualumą, jų skirtingumą, nebandydami jų keisti. Ugdymo metodai parenkami atsižvelgiant į vaiko prigimtį, patirtį, gebėjimus ir galimybes.
Žaidimas yra pagrindinė vaiko veikla ir gyvenimo būdas. Per žaidimą vaikas išreiškia savo socialinę patirtį, bendrauja, lavina intelektą, socialinius gebėjimus ir turtina dvasinį pasaulį. Žaidybinėje situacijoje pateiktos ugdomosios užduotys atliekamos su didesniu susidomėjimu ir ilgiau nenusibosta. Žaidimas skatina vaiką būti aktyviu, rimta protine veikla, plečia aplinkos pažinimą ir ugdo kalbą.
Pateikiamos įvairios rekomendacijos žaidimams, tiek lauke, tiek namuose. Lauko žaidimai gali apimti daiktų stebėjimą ir skaičiavimą (pvz., metalinius, medinius, plastikinius daiktus), debesų formų stebėjimą ir aptarimą, dangaus stebėjimą (paukščiai, lėktuvai, saulė, mėnulis, žvaigždės), architektūros elementų stebėjimą. Namų žaidimai gali apimti filmuko kūrimą, žaidimus mažose erdvėse, kurie padeda tėvams ir vaikams įdomiai ir aktyviai leisti laiką kartu.
Fizinis aktyvumas ir naujosios technologijos
Fizinis aktyvumas yra neatsiejama vaiko vystymosi dalis. Dalijamasi trenerio Mariaus Zozos patarimais, kaip praleisti laiką sveikiau ir smagiau sportuojant, tiek patalpoje, tiek lauke, piešiant kliūčių ruožą. Kauno lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ prioritetu pasirinko skatinti vaikų ir tėvų fizinį aktyvumą, sėkmingai įgyvendindamas projektą „Judame daugiau ir išradingiau“. Ankstyvojo amžiaus vaikų aktyvios veiklos pradedamos nuo žaidimo modeliavimo, aplinkos kūrimo, pereinant prie vaiko gebėjimų jausmo ir baigiant saugumo jausmu bei noru prisitaikyti kintančiose situacijose. Fizinio ugdymo pratybos stiprina raumenų grupes, lavina pusiausvyrą, gerina judesių koordinaciją ir ugdo drąsą. Vaikai ugdosi veikdami kartu su kitais, žaidimas aktyvina protinę veiklą, ugdo vikrumą, orientaciją erdvėje ir judesių koordinaciją. Tėvai taip pat įtraukiami į aktyvumo veiklas, kartodami jas namuose su šeima. Šis projektas yra bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis.
FIZINIAI MANKŠTAI VAIKAMS 🏃♂️ SPORTO NAUDOS VAIKAMS 🏋️ Kūno kultūra
Nors didelis dėmesys skiriamas fiziniam aktyvumui, nepamirštamos ir naujosios technologijos. Yra programėlių, kurios padeda vaikams pažinti lietuvių kalbos abėcėlę („Mokausi ABC“), klausytis pasakų („LRT Pasakos“), taip pat programėlių, skirtų istorijos pažinimui, tokių kaip „Tarpukario legendos“, „Tarpukario simboliai“, „Nuspalvink Lietuvos tarpukarį“. Šios priemonės gali būti naudojamos kaip papildoma ugdymo priemonė, skatinanti vaikų smalsumą ir žinių troškulį.
Adaptacija, vertinimas ir savarankiškumo ugdymas
Vienas pirmųjų reikšmingų pokyčių vaiko gyvenime įvyksta jam pradėjus lankyti darželį. Šis laikotarpis, trunkantis pirmas dvi savaites ar net mėnesį, vadinamas adaptacija. Tai laikas, kai vaikas ir jo tėvai turi prisitaikyti prie pasikeitimų ir naujų sąlygų. Kiekvieno vaiko adaptacijos trukmė yra individuali.
Tėvai, vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, susiduria su naujais dalykais. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais) pagal „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą”. Įvertinimas atliekamas bent du kartus per metus, o jo rezultatai padeda tėvams ir pedagogams suprasti, kuriai sričiai vaikui reikia daugiau pagalbos. Valstybinėse ugdymo įstaigose vertinimas yra privalomas, privačiuose darželiuose jis gali skirtis.
Savarankiškumo ir komandinio darbo gebėjimų balansas yra itin svarbus vaikų visapusiškam vystymuisi. Savarankiškumas skatina pasitikėjimą savimi ir problemų sprendimo įgūdžius, o komandinis darbas moko bendradarbiauti ir veikti kaip grupės dalis. Vitlio privatus darželis Vilniuje akcentuoja bendravimo svarbą, dialogus, kurie leidžia vaikams išreikšti savo mintis, jausmus ir poreikius. Ankstyvas bendravimo gebėjimų lavinimas padeda vaikams integruotis į visuomenę, suprasti ir priimti kitus, spręsti konfliktus.
Bendradarbiavimo ir savarankiškumo ugdymas yra ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės, pasitikėjimo ir nuoseklumo. Darželio pedagogai kuria saugią aplinką, kurioje vaikai gali tyrinėti, bandyti ir mokytis savarankiškai. Veiklos ir užduotys struktūruojamos taip, kad skatintų savarankiškumą, bet paliktų vietos vaikų sprendimams. Vitlio privatus darželis Vilniuje ugdo vaikų gebėjimą valdyti emocijas, laukti savo eilės, dalytis ir spręsti konfliktus. Tėvai ir darželis, veikdami išvien, gali sukurti stiprią ir stabilią ugdymo sistemą, kuri padeda vaikui formuotis ir augti.