Lietuvoje vykstantys debatai dėl Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto atskleidžia gilius visuomenės ir politikų susiskaldymus dėl nėštumo nutraukimo, kontracepcijos prieinamumo ir reprodukcinių teisių. Seimui svarstant šias iniciatyvas, kyla klausimai ne tik apie teisines ir medicinines procedūras, bet ir apie moralinius, etinius bei socialinius aspektus, susijusius su žmogaus gyvybės pradžia ir moters pasirinkimo laisve.
Teisinis reglamentavimas ir politiniai debatai
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto pateikimas Seime sukėlė karštas diskusijas. Už projektą balsavo 56 parlamentarai, prieš - 44, o 10 susilaikė. Nors įstatymo pataisas dar svarstys Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetai, jau dabar aiškėja skirtingos politinių jėgų pozicijos. Valdančiųjų socialdemokratų ir demokratų gretose nuomonės išsiskyrė, o kai kurie, kaip „aušriečiai“, projekto nepalaikė. Opozicijoje liberalai balsavo už, konservatorių gretose nuomonės pasidalijo, o Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai pataisoms nepritarė.
Viena iš pataisų iniciatorių, socialdemokratė Birutė Vėsaitė, pristatydama projektą, akcentavo, kad nėštumo nutraukimas yra kraštutinė priemonė, o nemokamos kontracepcijos užtikrinimas galėtų sumažinti jo skaičių. Ji paminėjo, kad daugelyje Vakarų šalių, tokių kaip Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, kontracepcija moterims yra nemokama ar dalinai kompensuojama, kaip ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje. „Manau, jog iš tikrųjų nėštumų nutraukimų sumažės, kai bus didesnis prieinamumas prie kontraceptinių priemonių“, - teigė B. Vėsaitė, pridurdama, kad kontraceptinės priemonės turėtų būti kompensuojamos iš sveikatos draudimo. Ji taip pat paminėjo, kad moterys per mėnesį kontraceptikams išleidžia nuo 30 iki 80 eurų, todėl dalinis kompensavimas finansiškai besiverčiančioms moterims turėtų būti įteisintas.
Tačiau ne visi politikai pritarė tokioms iniciatyvoms. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė kritikavo siūlymus nėštumo nutraukimą pristatyti kaip šeimos planavimo priemonę ir jaunimui palankią priemonę. Ji klausė, kodėl, atsižvelgiant į švietimą nuo pradinės mokyklos, žmonės neturėtų būti atsakingi už pasekmes ir patys už jas susimokėti, kai tuo tarpu valstybė planuoja skirti lėšas abortams, nors nevaisingos šeimos patiria daug išlaidų norėdamos susilaukti vaikų. Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica vertino, kad radikalu įpareigoti visus mokesčių mokėtojus apmokėti už nėštumo nutraukimą, nes tai yra moralinis klausimas apie žmogaus gyvybės nutraukimą.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas yra apie teisę į reprodukcinę sveikatą, kaip vieną iš žmogaus teisių, ypač svarbią jaunoms moterims. Demokratų atstovas Linas Kukuraitis kėlė klausimą dėl laiko, ar tinkamas metas judinti šiuos klausimus geopolitinio konteksto ir verdančių vertybinių diskusijų metu, ir ar tai nesukels neigiamos reakcijos iš dešiniųjų jėgų.
B. Vėsaitė atkirto, kad nereikėtų demonizuoti šio klausimo ir visų kalčių suversti Reprodukcinės sveikatos įstatymui, pateikdama Lenkijos pavyzdį, kur, nepaisant griežtų abortų draudimų ir neprieinamos kontracepcijos, vaikų gimstamumas gerokai sumažėjo. Ji teigė, kad gimstamumas galėtų augti, jei būtų daugiau vaikų priežiūros įstaigų ir tėvai lengviau derintų tėvystę su darbu.
Kas numatyta Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte?
Projekte reglamentuojamas šeimos planavimas, nėštumo nutraukimas, motinystė, lytinis švietimas ir lytiškumo ugdymas, taip pat pagalba lytinio smurto atvejais. Jei pataisos bus priimtos, nemokamos taps kontraceptinės priemonės (hormoninės ar barjerinės), nėštumo nutraukimo paslauga, skubios kontracepcijos priemonės bei lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir gydymo paslaugos lytinio smurto aukoms. Nors projekto aiškinamajame rašte konkrečios išlaidos nenurodomos, pripažįstama, kad įgyvendinimas pareikalaus valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų.
Įstatymo pataisose numatoma, kad nėštumas moters apsisprendimu galėtų būti nutrauktas:
- Nesant medicininių indikacijų - iki 12 nėštumo savaičių (11 sav.+ 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir (arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis.
- Esant medicininių indikacijų - iki 22 nėštumo savaičių (21 sav.+ 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir (arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis.
- Po išžaginimo - iki 22 nėštumo savaičių (21 sav.+ 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir (arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis.
- Esant kraujomaišai (incestui) - iki 22 nėštumo savaičių (21 sav.+ 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir (arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis.
Nėštumo nutraukimas (abortas) galėtų būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu. Šiuo metu tvarka reglamentuota 1994 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Projekte taip pat numatoma, kad nėščioji ir gimdyvė turėtų teisę į psichologo konsultacijas, prenatalinės diagnostikos paslaugas, galimybę laisvai pasirinkti gimdymo stacionarą ir lydintį asmenį per gimdymą. Siekiama reglamentuoti ir sterilizaciją. Tikimasi, kad priėmus įstatymą, mažės neplanuotų nėštumų, lytiškai plintančių infekcijų ir gimdos kaklelio vėžio atvejų, saugesni nėštumo nutraukimo būdai sumažins komplikacijų riziką, pagerės nėščiųjų priežiūra, o paslaugų prieinamumo didinimas padės mažinti sveikatos netolygumus.
Nuomonių įvairovė ir tarptautiniai aspektai
Lietuvos vyskupų konferencija išreiškė didelį nerimą dėl bandymų įteisinti „reproduktines teises“, kurios, anot jų, paneigtų žmogaus orumą ir prieštarautų prigimtinėms teisėms bei vaiko interesams. Jie teigia, kad valstybė neturėtų kurti įstatymų, kurie vieniems asmenims leidžia tenkinti interesus kitų asmenų sąskaita, ir kad abortas negali būti paverstas teise, sukuriančia pareigas valstybės institucijoms ar medikams.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis, susilaikęs per balsavimą, abejojo, ar Lietuvoje reikia nemokamo aborto, pažymėdamas, kad dabartinis teisinis reguliavimas jau yra pakankamas. Tuo metu išrinktasis Socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad didžioji dalis socialdemokratų palaikys pataisas ir kad tai yra „modernios visuomenės atributas“.
Europos Parlamentas taip pat ragino ES valstybes apsaugoti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei užtikrinti moterų prieigą prie saugių ir teisėtų abortų. EP nariai piktinosi, kad kai kuriose ES šalyse abortai vis dar draudžiami, o tai verčia moteris nėštumą nutraukti neteisėtai arba kūdikį išnešioti prieš savo valią. Europos vyskupų konferencijų komisija (COMECE) savo ruožtu pabrėžė pagarbą gyvybei nuo pat jos pradžios ir kritikavo aborto vertinimą kaip paprastą sveikatos paslaugą.
Ar kontraceptikai ir abortai turi būti nemokami?
JAV kontekste, cheminis abortas sudaro didelę dalį visų abortų, net ir valstijose, kuriose galioja gyvybės gynimo įstatymai. Politika dėl JAV biudžeto lėšų skyrimo abortų propagavimui užsienyje taip pat kelia diskusijas, o prezidentai demokratai paprastai panaikina, o respublikonai atkuria šią politiką.
Visuomenės nuomonė ir prieinamumo problemos
Gyventojų nuomonės tyrimai rodo, kad visuomenė šiuo klausimu yra pasiskirstiusi. Maždaug po 30% respondentų mano, kad abortai turėtų būti finansuojami visais atvejais arba kad neturėtų būti finansuojami. Dalis apklaustųjų neturi nuomonės, kas gali būti susiję su religingumu ar nenoru atskleisti savo požiūrio. Tyrimai taip pat rodo, kad didesnis palaikymas abortų kompensavimui yra tarp jaunesnių žmonių ir didžiųjų miestų gyventojų, kurie dažniau yra labiau išsilavinę ir mažiau paveikti Bažnyčios įtakos.
Nepaisant teisės aktais reglamentuoto nėštumo nutraukimo, moterys Lietuvoje susiduria su prieinamumo problemomis. Nėra lengva rasti informacijos apie paslaugas, ypač medikamentinį abortą, o kai kurios klinikos negali priimti ar nukreipti pacientės. Tai skatina nelegalią vaistų prekybą ir kelia riziką moterų sveikatai.
Bendra.lt atliktas tyrimas atskleidė, kad ne visos gydymo įstaigos viešai skelbia teikiančios nėštumo nutraukimo paslaugas, o dalis jų atsisako tai daryti dėl gydytojų teisės atsisakyti atlikti procedūrą. Jei įstaiga negali suteikti paslaugos, pacientė turi būti nukreipta kitur, tačiau tai ne visada įvyksta.
Vaistų įsigijimas ir savivaldybių atsakomybė
Nors privačiose gydymo įstaigose vaistinio nėštumo nutraukimo kaina gali skirtis, viešosiose įstaigose, jei pacientė drausta PSDF lėšomis, vizitas, apžiūra ir echoskopija yra nemokami. Vaistus pacientės įsigyja pačios. Vaistinės privalo užsakyti trūkstamus receptinius vaistus, o jei vaistinė atsisako tai daryti, gyventojai gali kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Savivaldybių administracijos taip pat yra įpareigotos padėti pacientėms, jei jos negali rasti paslaugos savo gyvenamojoje vietoje.
Išvados ir ateities perspektyvos
Nėštumo nutraukimo kampanija Lietuvoje atskleidžia sudėtingą teisės, etikos ir visuomenės nuomonių sankirtą. Nors Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas siekia pagerinti reprodukcinių paslaugų prieinamumą ir užtikrinti moterų teises, jam priešinasi dalis politikų ir visuomenės grupių, akcentuojančių gyvybės apsaugą ir tradicines vertybes. Diskusijos tęsiasi, o galutinį sprendimą dėl įstatymo priėmimo lems Seimo narių balsavimas ir gebėjimas rasti kompromisą tarp skirtingų požiūrių. Svarbu užtikrinti, kad visos moterys turėtų galimybę gauti saugias ir informuotas reprodukcines sveikatos paslaugas, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso ar gyvenamosios vietos.
tags: #aborto #campagna #elettorale