Gimdymo procesas kiekvienai moteriai yra ypatingas ir nepakartojamas. Tai ne tik fizinis išbandymas, bet ir gili emocinė kelionė, kupina netikėtumų, džiaugsmo ir, žinoma, kartais - netikėtų, o kartais ir juokingų situacijų. Šiame straipsnyje gilinsimės į įvairius gimdymo aspektus, pradedant dulos vaidmeniu ir baigiant pačiomis linksmiausiomis istorijomis, kurios gali praskaidrinti šią intensyvią patirtį.
Dulos Vaidmuo Gimdyme: Emocinis ir Praktinis Palaikymas
Gimdymo metu moteris patiria daugybę pokyčių, tiek fizinių, tiek emocinių. Dėl šios priežasties daugelis moterų svarsto galimybę pasitelkti dulą - ne medicininės srities specialistę, kuri teikia emocinę ir fizinę paramą viso gimdymo proceso metu. Dula nėra medicinos personalo dalis, ji neturi medicininio išsilavinimo, tačiau yra baigusi oficialius Lietuvos dulų asociacijos mokymus, taigi yra kvalifikuota teikti pagalbą.
Viena iš pagrindinių dulos funkcijų yra suteikti moteriai saugumo ir ramybės jausmą. Dula gali padėti pasiruošti gimdymui, atsakyti į rūpimus klausimus ir palaikyti moterį viso proceso metu. Ji taip pat gali būti tarpininke tarp moters ir medicinos personalo, užtikrinant sklandų bendravimą ir informacijos apsikeitimą. Dauguma medikų į dulas žiūri neutraliai arba palankiai, suprasdami jų svarbą gimdyvės gerovei. Dulos tikslas - bendradarbiauti su personalu ir palaikyti sklandų gimdymo procesą.
Dulos atvyksta tada, kai moteriai to reikia, ir lydi ją viso proceso metu. Svarbu paminėti, kad dulos nepriima gimdymų namuose; gimdymus priima akušerės arba pribuvėjos, o dulos padeda išbūti patį gimdymo procesą. Dulos dalyvavimas gimdyme nėra privalomas, tačiau gali labai prisidėti prie to, kad gimdymas būtų ramesnis, saugesnis ir labiau atitiktų moters poreikius. Dula ne tik palaiko moterį fiziškai ir emociškai, bet ir padeda partneriui jaustis ramiai, aiškiai suvokti situaciją bei dalyvauti jūsų pasirinkimuose. Jei partneris nenori, kad moteris jaustųsi atstumta, dula ir vyras gimdyme papildo vienas kitą. Dula padeda partneriui suprasti, kaip jis gali geriausiai palaikyti moterį, todėl vyras jaučiasi svarbus ir įtrauktas, o ne atstumtas. Dulos dalyvavimas gimdyme vyrams padeda jaustis ramiau, nes žino, kad šalia viso gimdymo metu bus procesą suprantantis žmogus ir galės paaiškinti, kas vyksta, bei esant poreikiui patarti.
Dulos palaikymas gimdyme - ne tik partnerio papildymas. Dula padeda sukurti saugumo jausmą, sumažina nerimą ir suteikia realių įrankių spręsti gimdymo metu kylančias situacijas. Net jei planuojamas epidūras ar Cezario pjūvis, dulos palaikymas gali būti labai naudingas. Epidūras malšina skausmą, bet nepakeičia emocinio saugumo, informacijos ir sprendimų palaikymo. Dula padeda iki epidūro, jo metu ir po jo - paaiškina procesus, padeda rasti pozas, seka emocinę būseną ir palaiko ne tik moterį, bet ir partnerį. Planuojant Cezario pjūvį, dula gali padėti pasiruošti emociškai, išsiaiškinti, ko tikėtis operacijos dieną, aptarti galimus variantus (pvz., „gentle cesarean“), padrąsinti ir suteikti saugumo jausmą. Po gimdymo dula gali palaikyti žindymo pradžioje, padėti pirmaisiais prisirišimo momentais ir padėti suprasti, kas vyksta su kūnu atsistatymo laikotarpiu.
Kada geriausia pradėti ieškoti dulos? Bet kuriuo nėštumo metu. Anksčiau pradėjus, galima skirti daugiau ramesnio laiko pažinčiai. Rasti galima socialiniuose tinkluose, ieškant www.dula.lt esančiame Dulų asociacijos dulų kataloge bei Dulų asociacijos organizuojamuose pažintiniuose susitikimuose. Susitarti su dula dėl jos galimybių lydėti į gimdymą palankiausia būtų antrame trimestre, bet galima ir bet kada vėliau. Tiesiog kuo arčiau numatyta gimdymo data, tuo didesnė tikimybė, kad dula gali būti jau įsipareigojusi kitai klientei. Kaip žinoti, ar išsirinkta dula tiks? Visada rekomenduojama pasikliauti savo vidiniu jausmu. Rinktis dulą pagal tai, ar su ja jaučiamas jaukumas, ramybė, pasitikėjimas. Įsivaizduokite, gimdymo metu būsite nuoga tiek fiziškai, tiek emociškai. Taigi su dula turėtumėte jaustis taip, kad galėtumėte būti atvira ir pažeidžiama.
Pasiruošimas gimdymui su dula prasideda dar gerokai prieš gimdymo dieną. Susitikimų metu aptariami moters norai, baimės, lūkesčiai, sudaromas gimdymo planas, kalbamasi apie galimas situacijas ir pasirinkimus. Dula pasidalina kvėpavimo, atsipalaidavimo, pozų bei masažų technikomis, kurios padeda natūraliai palengvinti procesą. Dula bus su moterimi viso gimdymo metu, nesvarbu, kiek jis truktų. Tačiau jei norima gimdyti su kita dula, reikėtų jos klausti šio klausimo atskirai, nes kiekviena dula nustato savo dalyvavimo gimdyme sąlygas. Į gimdymą tiek viena, tiek kitos dulos vyksta bet kuriuo paros metu - ir naktį, ir savaitgaliais. Dula yra budėjimo režime nuo 38 savaitės.
Žindymo Iššūkiai ir Sprendimai: Patarimai Iš Specialistės
Žindymas - natūralus procesas, tačiau pirmosiomis dienomis po gimdymo jis gali kelti nemažai klausimų ir iššūkių. Žindymo konsultantė CLC, dula Monika Jovaišienė dalijasi savo žiniomis ir patarimais, kaip palengvinti šį etapą.
Gimus vaikeliui, ligoninėje dažniausiai užtrunkama apie tris dienas. Tai laikas, skirtas rutininėms vaikelio ir mamos patikroms, skiepams, trumpam instruktažui, kaip žindyti ir vaikelį prižiūrėti. Dažniausiai pasitaikančios žindymo situacijos - pakankamo mamos pieno kiekio klausimas, sekliai krūtį apžiojantis mažylis, kūdikėlis - miegalius arba kūdikėlis - sirena. Pirmosiomis dienomis žindymo klausimais pagalbos galima sulaukti iš ligoninės personalo - kai kurios akušerės specializuojasi žindymo temoje, kai kurie stacionarai turi sertifikuotas žindymo konsultantes. Kol moteris yra ligoninėje, būtina naudotis proga sužinoti apie žindymą kuo daugiau ir kviesti akušeres į pagalbą, nes daugumą situacijų tikrai lengviau suvaldyti pirmosiomis dienomis. Jei situacija sudėtinga, nesitaiso arba gaunami prieštaringi patarimai - verta kreiptis į sertifikuotas žindymo konsultantes (IBCLC, CLC). Kartais pakanka pokalbio telefonu, kad būtų suteikta pakankamai informacijos, ką daryti toliau.
Dažniausia problema grįžus namo - pieno priplūdimas ir skaudantys speneliai. Priežastis - priešpienis per pirmąsias 100 valandų po gimdymo ima virsti brandžiu pienu. Spalva iš gelsvos, auksinės virsta balta, kartais net melsvo atspalvio. Pieno kiekis gausėja, krūtys simetriškai pilnėja, kitą kart net per kelis dydžius išsipučia, dažnu atveju ima kaisti, kietėti, gali atsirasti tempimo jausmas ar net skausmas. Ir tas nutinka dažniausiai būtent 3-4 parą, t. y. kaip tik grįžus namo.
Pirmoji savipagalba - vėsinimas. Vėsus kompresas ant krūties nedengiant rudojo laukelio. Tai gali būti tiek šaldytų žirnelių maišelis, tiek sudrėkintas ir šaldytuve atvėsintas mažutis rankšluostėlis, tiek kopūsto lapas ant krūties nedengiant spenelio ir rudojo laukelio. Vėsinti tol, kol malonu, tada pusvalandžio pertrauka. Ir kartoti nors ir 24/7. Svarbu atsižvelgti į abiejų - tiek vaiko poreikį žįsti, tiek į mamos poreikį vaiką pažindinti. Jei vaikutis sunkiai žinda, negali giliai apžioti spenelio - tam, kad vaikeliui būtų lengviau, krūtį galima suminkštinti atsigulus ant nugaros ir švelniai glostant nuo spenelio link krūties pagrindo, barbenant pirštų galiukais.
Šiek tiek pieno galima nusitraukti. Tik tiek, kad vos atslūgtų tempimo jausmas. Traukiant daug - kyla rizika krūtį užstimuliuoti dar intensyvesnei pieno gamybai. Kartais tam atleidimo refleksui pastiprinti gerai suveikia šilto dušo srovės masažas. Pienas tada tiesiog nubėga ir be traukimo. Spenelių žaizdos gydomos labai panašiai, kaip nudegimų. Jas svarbu laikyti švariai, intensyviai drėkinti (kad nesusidarytų sausi šašai) ir labai atidžiai stebėti, ar tai dėl krūties padavimo technikos, krūties anatominių ypatybių ar dėl vaikiuko burnytės motorikos ir fiziologijos. Gal mažiausiai guodžia, kad žindyti, net ir su skaudamais speneliais, vis tiek reikėtų, kad krūtys būtų pakankamai reguliariai ištuštinamos ir nesutriktų pieno gamybos procesas.
Kada sunerimti? Jei krūtys parausta, jei ima kilti temperatūra (ir užkyla vėl, vos baigus veikti priešuždegiminiams ar vaistams nuo temperatūros), jei atsiranda apčiuopiamų guzų krūtyje, aplink spenelį, ima krėsti šaltis, jei stipriai skauda, jei žaizdos negyja. Jei situacija visiškai negerėja per porą dienų. Tam, kad kreiptumėtės pagalbos, nebūtina išpildyti visų išvardintų kriterijų. Jei patiriate kažkurį vieną jų - būtinai pasiskambinkite pasitarti.
Į žindymo konsultantes. Dauguma jų gali atvykti į namus. Atkreipkite dėmesį į raides prie žindymo konsultantės kvalifikacijos - tai gali būti CLC, IBCLC, ar kitokios - jos reiškia skirtingą sertifikaciją. Nemokamos profesionalios pagalbos galima sulaukti iš La Leche lyga Lietuva ar Mama-mamai savanorių. Pirmąjį mėnesį galima kreiptis nemokamos pagalbos į stacionarą, kuriame gimdėte. Taip pat galima pasiskambinti ir pasitarti su šeimos gydytoja.
"Baby Shower" Šventė: Tradicijos, Žaidimai ir Svarbios Žinutės
Kūdikio sutiktuvės, kitaip dar vadinamos "baby shower", - tai džiaugsminga šventė, laukiant ne už ilgo gimsiančio mažylio. Tai proga, kai draugės ir kitos artimos moterys dalinasi džiaugsmu ir meile su nėščiąja. Šią šventę dažniausiai organizuoja draugės, o ne pati nėščioji, taip padedant jai jaustis mylima, svarbia ir turinčia palaikančių moterų būrį.
"Baby shower" šventė skirta pabūti vaikelio laukimo temoje, pasidalinti savo patirtimi, mintimis, išgirsti linkėjimus bei kurti neišdildomus prisiminimus. Šventė tampa įsimintina dėl įvairių veiklų, kurios įtraukia visus svečius. Tai gali būti kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvės gali dekoruoti kūdikio rūbelius, piešti ant drobės ar kitais kūrybiniais būdais perteikti švelnias meilės žinutes, arba įvairūs žaidimai, varžybos, skirti spėlioti, koks bus vaikelis.
Ką galima veikti per "baby shower"? Rinkitės nėščiajai malonias veiklas. Tai gali būti pasilepinimas masažais SPA, maisto gaminimo ar degustacijos sesija, dubens dugno stiprinimo užsiėmimas, grožio procedūros namuose ir daug kitų veiklų. Vis dėlto labai rekomenduojama įtraukti veiklų, skirtų pažymėti būtent nėštumo, gimdymo, mamystės temoms.
Pateikiame pavyzdžius, ką galima nuveikti per "baby shower", kad tai taptų jaukia ir įsimintina švente:
- Kūrybinės dirbtuvės: Dekorokite kūdikio atsiminimų skrynutę, išsiuvinėkite merliukus ar pan. Vaikeliui gimus ir panaudojus šiuos daiktus, mama prisimins savo artimas moteris, jų palaikymą ir tai jai suteiks džiaugsmo.
- Žinutės kūdikiui: Paruoškite atvirutę ar užrašų knygą ir surašykite trumpas žinutes, linkėjimus ir patarimus būsimam kūdikiui.
- Meilės kortelės: Sukurkite unikalias korteles, kurios bus skirtos mamai. Surašykite į jas palinkėjimus, įkvepiančius žodžius ar afirmacijas (pozityvias mintis) su intencija, kad šias korteles būsimoji mama skaitys, kai užklups sunkesnės dienos gimus vaikeliui, ir šiose kortelėse ji ras stiprybės ir palaikymo.
- Žaidimai ir varžybos: Žaiskite žaidimus, kurie susiję su nėštumu, gimdymu ir vaikyste. Tai gali būti klausimų/atsakymų, mįslių, įdomių faktų ir kitų įdomybių kupinos veiklos. Čia riboja tik fantazija.
- Švelnūs masažai: Palepinkite būsimą mamą atsipalaiduojančiu, švelniu masažu. Nebūtina būti profesionaliai masažistei, kad pavyktų.
Juokingos Gimdymo Istorijos: Netikėti Momentai ir Gyvenimo Pamokos
Gimdymo kambarys - tai ne tik vieta, kurioje vyksta stebuklas, bet kartais ir netikėtų, o kartais ir be galo juokingų situacijų epicentras. Šios istorijos, nors ir kupinos iššūkių, dažnai atskleidžia žmogaus gebėjimą rasti humorą net ir sunkiausiuose momentuose.
Viena moteris pasakoja, kad pradėjus leisti skatinančius vaistus, bet dar nebuvus nubėgusiems vandenims, jai visai nieko neskaudėjo. Ji sėdėjo palatoje patenkinta, o seselė, kuri vis užeidavo, juokaudavo, kad turėtų jos prašyti gelbėti nuo skausmo, o ji čia įsipatoginusi.
Kuriozai pasitaikė ir pogimdyvinėje palatoje. Australė seselė, kuriai gimtoji kalba anglų, naktį atnešdavo pientraukį ir klausė, kaip angliškai nusitraukti pieną. Moteris pasiūlė „pump“. Seselė susimąstė ir pasakė, kad negali būti, nes durnai skamba. Nuėjusi pas kitas seseles klausti, jos iki ryto aiškinosi, kaip ten tas pumpavimas angliškai.
Sapnai sąrėmių metu taip pat gali sukelti juoko. Kai jau nubėgo vandenys ir pradėjo skaudėti, moteris, mažai miegojusi, tarp sąrėmių pradėjo užsnūsti. Sapnavimas labai nervino - neduoda susikaupti, ruošiesi sąrėmiui, užmerki akis ir sapnuoji visokias pievas, su gimdymu visai nesusijusias.
Kitas juokas buvo su pūslės kateteriu. Kai jį dėjo, moteris bijojo, nes kažkur skaitė, kad skauda - nieko neskaudėjo, įdėjo ir po pusvalandžio suprato, kad į tualetą kas valandą nebereikia bėgioti. O jau kiek laimės nuo to atradimo buvo! Tačiau po cezario, praėjus porai dienų, sugalvojo, kad reikia ją iš lovos verst ir atjungti tą kateterį - o ji dar apspangusi, nenori, kad pačiai reikėtų į tualetą eiti, tai guli ir kurpia planus, kaip čia tą kateterį išsaugoti.
Vyro sesuo, atėjusi aplankyti į ligoninę, pasakojo, kad ruošdamasi ateiti pasižiūrėjo ligoninės puslapį, kada lankymo valandos, ir tarp daktarų pamatė pažįstamą veidą. Kai ji antrą savo berną gimdė, sako, jau pilnas atsidarymas, kaupiasi užsimerkusi stūmimui. Atsimerkia, o jai tarp kojų - kažkokio mažo ūsuoto vyro veidas. Sako, net pasimetė. Užeina sąrėmis, vėl užsimerkiama, atsimerkiama, nėra to vyro tarp kojų. Galvojo, kad pasivaideno nuo to stūmimo. O dabar pasižiūrėjusi suprato, kad mažas ūsuotas vyras buvo ginekologas.
Dar viena istorija pasakoja, kaip vyras visą dieną kentė sąrėmius, nes labai nenorėjo į ligoninę. Bet labiausiai įsiminė, kaip su vyru ruošėsi į ligoninę. Tašė tai jau seniai buvo paruošta, prasidėjo sąrėmiai, bet dar ne tokie dažni. Vyras buvo nusprendęs dalyvauti gimdyme, tai moteris, kad neliktų alkanas, jau su skausmais prikepė kotletų.
Viena moteris, kuriai buvo numatyta cezario pjūvio operacija po kelių dienų, šventė vyro gimtadienį. Ji po visas parduotuves lakstė, pažįstamų sutiko, paruošė puotą. Pilvą kažkiek skaudėjo, bet tikrai ne kaip sąrėmiai. Vakare atvažiavo vyras, pradėjo puotauti ir moteris nuėjo į tualetą su krauju. Vyras įkalbėjo nuvažiuoti į ligoninę, dėl viso pikto. Kai atvažiavo, seselė vos pamačiusi paklausė, kur ji buvo? 8 cm! Tuoj gimdysi. Moteris atsikėlė, paėmė rankinę, pasakė, kad šiandien vyro gimtadienis, ji nepasiruošusi ir negali gimdyti. Ir… išėjo. Ją pagavo seselė su vyru jau lauke, greitai žygiuojančią - matyt, šoko būsenoje buvo. Ko tos moterys tik nepadaro.
Kita istorija nutiko, kai moteris atvyko į gimdymo namus su sąrėmiais kas 3 minutes. Gydytoja apžiūrėjo ir sako, kad dar tik 2 cm kaklelis atsidares ir klausia, kiek laiko mama gimdė. „O, sakau, net tris paras“, - atsakė. „Tai aišku, sako gydytoja, einam į palatą pagulėti ar pasivaikščioti“. Atsistojo ir vanduo pradėjo bėgti per kojas, pajuto, kad vaikutis lenda ir šaukia, kad jau gimdo, o gydytoja - „nusiramink vaikeli, pagimdysi, kai laikas bus“. Moteris sako, aš jau dabar gimdau, o gydytoja - suprantu, kad greitai norisi, bet teks palaukti. Tada pradėjo šaukti, kad vaikas lenda lauk, tai vos ant stalo spėjo užkelti.
Padarius epidūrą, leido pamiegoti porą valandėlių priešgimdyvinėje palatoje. Vyras vienoje lovoje, ji kitoje. Ir kad ji užmigtų. Jai į WC prireikė 3 kartus, po to pradėjo jausti skausmus. Vyras pavargęs jos, tik užsnūsta ir vėl pabunda nuo jos. Užsimiegojęs ir taria: „Leisi man pamiegoti ar ne??“ Tada jau ji atsakė: „Tai aš gimdau gal jau?!“ Juokingai prisiminė tai, kad ne laiku ir ne vietoje pamiršo esamą situaciją.
Akušerė, gimdymo metu, persirengė. Kai gimdymas įpusėjo, ji išėjo ir persirengė - užsidėjo kepurę, žiurkštą. Moteris tuo metu, kai ilsėjosi nuo stūmimo, klausė: „O kodėl Jūs persirengėte?“
Viena draugė pasakojo, kad gimdė balandį, gimdykla maža, radiatorius pliekia, karšta nežmoniškai. Sako, vaikščiojo, vaikščiojo, bloga pasidarė, ausyse spengti. Atsigulė ir paprašė akušerės: „suleiskit man ko nors, nes aš tuoj nugriusiu, na nualpsiu“. Greitai lašelinę prijungė ir palengvėjo. Ateina gydytoja, o sako: „o ką čia lašinat?“
Važiuodama gimdyti moteris prisipylė vandens į pirmą po ranka pasitaikiusį butelį - nuo giros. Gimdykloje visos akušerės ir daktarai, pamatę tą giros butelį, su siaubu balse klausdavo: "O ką jūs čia geriat?"
Nemanoma, kad tai kažkoks teisių pažeidimas, anketose lyg ir nebuvo to klausimo, ar sutinka. Na, bet tos praktikantės labai atsargios ir draugiškos buvo, galvoja: „tegu mokosi. Gal antrą vaiką pas kurią nors iš jų gimdysiu, visko gali būti. Jei visos prieštaraus, kad jos pažiūrėtų, tai kaip joms išmokti?“ Geras požiūris iš principo. Labai sveikintinas. Na, gal nereikia, kad keturiese apžiūrinėtų, bet jei dviese tai ne taip jau ir baisu. Galima rimtai savimi didžiuotis, kad prisidedi ugdant ateinančią gydytojų kartą. Tai toks pat pozityvus poelgis, kaip surinkti šiukšles gamtoje ar padėti skurstančiam, nes šis poelgis sukuria naudą bendruomenei ateityje.
Viena moteris, gimdydama, valgė salotų bliūdą ir atsigulusi žiūrėjo "Šok su manimi". Kitas juokingas momentas kilo, kai moteris, jau nešiodama vaikelį dvi savaites, susiruošė į ligoninę. Kai atvažiavo, seselė paklausė, ar ji juokauja. Sakė, kad negalėjo verkti.
Spyriau į ranką iš kojos ir sakau: "pyyyyp, tu iš manęs." Gimdymas ilgai truko ir baisiai skaudėjo.
Laukiantis pirmojo vaiko ir ruošiantis gimdymo patirčiai, moterį lydėjo dvi mintys: pirmoji - kad gali pagimdyti lengvai ir natūraliai, ir antroji - kad tai procesas, kuriame vis vien įvyks netikėtumų, dalykų, kurių nebus numatysi. O viskas prasidėjo vieną spalio antradienį. Vakare po darbo sugrįžus vyrui ir pavakarieniavus jai nubėgo vandenys. Buvo akivaizdu, kad jie nėra skaidrūs, stebėjo tekantį tamsiai žalią skystį. Kadangi gimdymas vyko karantino metu, žinojo ir buvo nusiteikusi, kad priimamajame bus viena, o jau perkėlus į gimdyklą, susitiks su vyru. Dėl to labai norėjo prasidėjus gimdymui kuo ilgiau būti namuose ar (jei būtų buvę neramu) sukti ratus šalia ligoninės kartu, į ligoninę vykti sąrėmiams intensyvėjant ir vėlgi kartu tiesiai į gimdyklą. Nors ruošdamiesi gimdymui lankė kursus ir ten sužinojo, kad žali vandenys nereiškia, kad kažkas vyksta labai blogai, rizikuoti laukdami nebenorėjo ir netrukus atsidūrė priimamajame su uždėtais vaisiaus tonų matuokliais.
Po kelių valandų patikrinus kaklelį paaiškėjo, kad jis atsivėręs jau 6 centimetrus, vaiko širdies tonai puikūs, tad skatinimo vargu ar prireiks ir jau galima lipti iš lovos pajudėti. Tuo momentu vyko toks gimdymas, kokio labiausiai norėjosi. Buvo labai gera judėti, su vyru pašokome, kol neįkritome į tą sunkiąją paskutinių centimetrų vėrimosi stadiją. Tada jau buvo kiek silpna, supykino, tad mėgino ieškoti įvairių patogių pozicijų sąrėmiams išbūti. Mintyse jau buvo kilusios mintys, kad jei skausmas labai intensyvės ar truks labai ilgai, gali ir neištempti be nuskausminimo. Kaip tyčia tuo metu gretimame palatoje vyko skubaus cezario pjūvio operacija, juos apie tai įspėjo atėjusi akušerė, pasakiusi, kad jei kas, kviestų. Ji taip pat pasiteiravo, kaip moteris nusiteikusi dėl nuskausminimo, išvardijo galimus variantus ir pirmiausia pasiūlė pasinaudoti šiltu dušu. Dušas tikrai padėjo! Nors pati nebūtų pagalvojusi, kad patiks ir tiks. Pastovėjo po juo, pabuvo su savimi, visą intensyvumą kiek nuėmė.
Na, ir prasidėjo intensyvioji dalis, kurioje keturiese - mudu su vyru, dedančiu kompresus ant galvos ir būnančiu šalia, akušerė, kuri padėjo nepasimesti ir vis primindavo, kaip reikėtų kvėpuoti, ir užgimstantis vaikelis - dirbo aštuoniolika minučių. Jiems praktiškai kiekvieno sąrėmio metu sakydavo, kaip viskas gerai sekasi, kokia šaunuolė, nejautė jokio spaudimo stumti per jėgą, gal kaip tik tuomet labiau gebėjo klausyti savo kūno ir stumti tiek, kiek norėjosi. Jai tik primindavo, kad jei dar gali ir nori, stumtų, jei ne, palauks kito sąrėmio.
Stūmimo metu buvo keli momentai, kai išsigando ir pasimetė, tarsi viską pamiršo, kaip čia reikia daryti. Bet vėlgi akušerė tuomet viską priminė, tarsi suėmė ją ir netrukus tęsė darbą. Šiuo etapu labiausiai įstrigo keli epizodai, kurie buvo tokie reikalingi motyvaciniai pliūpsniai šiame procese. Pirmasis - akušerė pasakė, kad jau čiuopia galvutę. Atrodė labai keista, nes nejautė, kad vaikas jau tiek pasistūmėjęs. Po kito sąrėmio ji sako - jei nori, pasižiūrėk. Ir susilenkus iš tiesų pamatė! Labai sunkiai paaiškinamas jausmas, tokio supratimo, kiek viskas tikra ir kaip netrukus įvyks susitikimas.
O antrasis - jau prieš pat užgimstant Pranciškui į palatą įėjo daktarų komanda, dariusi cezario pjūvį kitai gimdyvei, pasitikrinti, ar nereikia pagalbos. Pamatęs, kaip viskas vyksta, vienas gydytojų pasakė „tai čia parodinis gimdymas“. Dar keli sąrėmiai ir ištrauktas sūnus atsidūrė ant krūtinės. Visas balkšvai žalsvas ir toks labai naujas, dar nepažintas žmogus.
Gimdė su kauke, su ja labai sunku matyti tai, kas ant krūtinės, o dar apklotas keliais pledais. Tad kol pamatė veidą, galėjo pabučiuoti, praėjo gal ir valanda ar daugiau. Toks labai keistas karantino niuansas - kaukė gimdyti netrukdė, bet neleido tinkamai pasveikinti atkeliavusio žmogaus. Placenta gimė labai paprastai, smalsumo vedama paprašė ją parodyti, tad apžiūrėjo ją, jai viską papasakojo, kaip ją tikrina, kaip joje gyvena vaisius.
Kas išties džiugiai nustebino - tai tokie labai žmogiški paprasti dalykai kaip apšluostymas, kai vandenys bėgo nesustojamai, kiekvieno įėjusio pasisveikinimas ir prisistatymas, minėti gyrimai ir skatinimai, galiausiai jau viskam pasibaigus akušerė pamokė žindyti ir pasiūlė kavos/arbatos bei pasiteiravo, ar turi ko užkąsti. Kai dabar pagalvoja, po gimdymo atsistatė labai paprastai, net vyras juokavo po kelių savaičių, kad atrodo kaip negimdžiusi ir nebuvusi nėščia, tik vaikas iš kažkur ant rankų. O ir su žindymu iki šiol problemų neturi.
Sulaukus nėštumo ir gimdymo atostogų prasidėjo tikras rojus. Jautėsi nuostabiai! Jokių skausmų, jokių tinimų, gal šiek tiek rankų. Vienintelis blogumas - nepatogumas miegant. Be proto mėgo miegoti ant pilvo. Gimdymo data buvo nustatyta rugpjūčio 2 dieną. Tad nesiklausant visų prietarų, pradėjo ruošti vaikučiui kraitelį. Vyras po darbo grįždavo, važiuodavo prie ežero. Moteris pripučiamam rate, su giros skardine, vidury ežero. Retas vaizdelis, bet už tai kaip malonu. Klausė gydytojos, ar nieko baisaus, jei pasivažinėsianti dviračiu. Patikino, kad tikrai nieko baisaus, nes juk viskas GERAI! Tad su vyru važiuodavo dviračių takais, per parkus, miškus! O jai buvo aštuntas mėnuo.
Likus kelioms savaitėms iki gimdymo apsunkau, visgi kaip ir yra nėščia. Vaikučiui viskas gerai, kaip vyras juokaudavo vakarais, matydamas besikraipantį nuo jo judesių pilvą: „mažius baldus stumdo”. Prasidėjo ir parengiamieji sąrėmiai. Užeidavo jie naktimis. Galvojo, jei jie tokie, ištvers viską, juk moterys stiprios.
Kaip ir įprastai, naktį prasidėjo parengiamieji (bent jau jai taip atrodė) sąrėmiai. Vartojausi šiaip ne taip, su tuo milžinišku pilvuku, bet jie kažkodėl nepraeina. Žadino vyrą ir sakė, kad jei nepraeis, važiuos į ligoninę. Sąrėmiai pradėjo kartotis kas 15 minučių. Išvertė vyrą iš lovos ir liepė ruoštis. Pagaliau! Buvo liepos 26 naktis. Jie lėtai, nepanikuodami susiruošė, vyras ir kavos išgėrė, ji ir po dušu palindau, ir užkando. Susirinko visus reikiamus dokumentus ir išvažiavo besiklausydami muzikos.
Apie 11 valandą skambina vyrui jo mama, klausia, kaip jam sekasi. Jie niekam nesakė, kad gimdymas jau prasidėjo. Vyras rimtu balsu tvirtina, kad dirba. Tada jo mama skambina jai, tiesiogine ta žodžio prasme pasiuntė ją velniop, nes sąrėmiai - tai ne gėlytes skinti. O ji kad užtrimituos, kodėl jie neskambina ir nesako jai… Tada po kurio laiko skambina mano mama. Atsiliepiu vos ne vos… „Kas tavo balsui”, - klausia. „Tai gal gimdau, ką?!” - atsakė.
Paprašė vaistų, nes tikrai vargino sąrėmiai. Suleido smagių vaistukų, nuo kurių pailsėjo, turbūt net snūstelėjo. O visas smagumas prasidėjo pusė pirmos, kai jau rėkė, kad tuoj neišlaikys. Nes vaikučio galvytė slinko į gimdymo takus, kaip jai švelniai kartojo akušerė. Taigi, visas „super” veiksmas prasidėjo 12.45! Ir po 15 minučių mažas plaukuotas velniūkštis jau buvo…
Sveikos, mielosios, kai išvydo Giedrės dienoraštį apie jos nėštumą, labai apsidžiaugė ir nutarė aprašyti savo dar šviežius prisiminimus apie gimdymą. Na, o kitą dieną moteris buvo susitarusi su savo gydytoju iš ligoninės, pas kurį gimdė ir dukrytę Gabiją, Broniu Žaliūnu (nerealus gydytojas, turi labai daug praktikos, turi nepakartojamą humoro jausmą ir labai gražiai viską išdėsto ir paaiškino, ką ir kada daryti gimdymo metu). Taigi, nuvažiavo pas vyrą į darbą kartu su Gabyte ir jie kartu nuriedėjo iki ligoninės. Tiesą sakant, tądien nejautė jokių skausmų, jokių sąrėmių, gal apie 10.30 val. Na, nuojauta jai pakuždėjo, kad tai gali būti gimdymas, bet pagalvojo, kad dar per anksti, todėl ir daiktų jokių nepasiėmė. Atvyko į ligoninę, vyras su… Tęsiama šauni tema. Vyrai tik apsimeta, kad nesupranta moterų. Iš vakaro dukrytė labai norėjo papiesti ant kojų, na galvojo, tegu piešia. Nusiprausė ir atrodo gerai šveitė, bet tušinukas taip greit nenusiplauna. Net nežinojo, kad jau gimdys, nes buvo tik 36 savaitės, naktį nubėgus vandenims nuvažiavo į klinikas, galvoja, gerai, kad tas kojas taip stipriai plovė, tai gal atsiplovė.
Linksma tema. Kadangi gimdė su CP, tai nelabai kas juokingo įvyko, tik kelios smulkmenos.. Kai jau gėrė jų mažulė, anesteziologė priėjo ir sako: -Mergyte. Ar tiks? Atsako, o argi gali netikti? Tik vyras labai sunaus norėjo.. Anesteziologė: -Tai kad jis jau sakė, kad tinka.. Po visko vyras pasakoja savo įspūdžius. Sako, kad ji kažkokia moteriškė vis siuntinėjo, tai į vaistinę, tai dar kur, atnešti tai to, tai ano. Tai jis sako, galėjo ir anksčiau pradėti siuntinėti, o tai belaukdamas už durų ir taką pramyniau ir taip rukyt užsinorėjau!!!! Juokinga tai, kad ji niekada nerūkė ir nerūko.
Pasipasakosiu ir aš, o buvo net keliatas tokių smagių epizodų: penktadienį užsakė bilietus į filmą apie banglentininkus ir… prasidėjo sąrėmiai, nutarė rizikuoti. Moteriai tai buvo visai faina, bet merginai, kuri sėdėjo šalia, nelabai, nes ji ne filmą žiūrėjo, o jos sąrėmių intervalus skaičiavo. Jau galvojo, kad ir kvėpuoti tuoj pradės už ją, bet tai buvo paruošiamieji sąrėmiai, tad jie baigėsi sulig šviesos užsidegimu. Sekmadienį nuvarė nuo kojų dvi savo drauges, o pati dar ir pėsčia namo grįžo, o va jau pirmadienį tai jau prasidėjo - dieną pajuto, kad laša vandenys, pusę dienos namuose viena praleido. Jau kai atsibodo būti viena, skambino MB į darbą, sakė: „grįžk namo, vandenys nubėgo“, tai po 20 min jis jau buvo namie, nors šiaip reikia valandos parsirast namo, ir dar sugebėjo užšokti į McDonald's, pavalgė, prikonstravom muzikine karuselę prie lovytės, na žinoma, ji diena ne tik nuobodžiavo, bet ir po parduotuves aplinkines blaskėsi, o tada jau ligoninė, prie registratūros mindžikavo ir kažką marijampolietiška tarme vaikinukas bandė suregzti (veiksmas vyksta Airijoje) apie norą, kad jį gydytojas apžiūrėtų. Registratorės jam visai aikino, kad čia gimdymo namai, o jis niekaip nesupranta, o jai sąrėmis. Tada jau ir prabilo gražia lietuvių kalba, na su pora rusiškų žodelių, bet jai skaudėjo… Po apžiūros grįžta namo, nes veiksmo jokio, o nakvoti nenori ligoninėje, rytą paskirti skatinamieji, tad nemato prasmės čia kankintis. Naktis. Namai. Kaimynai iš aplinkinių namų sužinojo, kokios spalvos pižama ir tapkės, nes jai vaikščioti geriau, mažiau skauda. Naktis. Ligoninė (visgi grįžta). Nieko įdomaus. Antradienis. Gydytojų apžiūra, šalia busimas tėtis, jai sąrėmis, MB įsikabina į jo ranką, po tokio įsikabinimo dar dvi savaites švietė mėlynė, vos MB bandė pasiskųsti, kad jam skauda, iš jo veido suprato, kad gali būti ir blogiau. Gimdykla. Skatinamieji ir epidūras. Veiksmo jokio, tad miega, na ji dar akušerės paprašė, kad MB pagalvę atneštų, nes nepatogu jam buvo miegoti, kietos tos palangės…. Po kokių 8 valandų pilnas atsidarymas, gimdo šalia brangusis (saugiu atstumu nuo jos). Akušerė ir dvi gydytojos (gimdymas buvo komplikuotas) ir jau matosi galvutė, dar pora stūmimų ir bus pabaiga, ir ji sumąsto, kad nestumsiu. Visi jai rėkia: „stumk“, o ji švelniu balseliu: „o galima šitą sąrėmis praleisti?“ Atsakymas: „NE“. O ji: „o kodėl? Man juk skauda…“ Visgi teko stumti…
Per jos antrąjį gimdymą juoko didelio nebuvo, viskas vyko greitai, be didelių problemų. Bet juoko buvo jau išrašant iš ligoninės. Pirmasis: ruošėsi namo, vyrui davė nurodymus, ką atvežti. Visą atvežė, išskyrus batus, o lauke tiesiog ne balos, o ežerai, nes kelias dienas žiauriai lijo. Tai eina iš ligoninės su juodai violetine tunika ir ryškiomis rožinėmis šlepetėmis. Graži nuotrauka prie ligoninės durų. Antrasis: sakė vyrui: „nupirk personalui šakotį, juk reikia atsidėkoti už gerą priežiūrą“. Taigi, jos vyrelis pakeliui į ligoninę sustojo mažoje parduotuvėlėje ir nupirko šakotį, bet šviežumo toookio, tinkamo nebent daktarams per sąrėmius galvas trankyti. Tai teko dar kartelį važiuoti brangiausiam į padorų prekybos centrą ieškoti šakočio.
Ji prisimena irgi vieną bajerį, dabar juokingai skamba, o tada akušerei išpirkti norėjosi. Žodžiu, guli ant gimdymo stalo, mato, kad kirpti reikės, pasiruošė žirkles ir jau kerpa.. Atvežė viską, išskyrus batus, o lauke tiesiog ne balos, o ežerai, nes kelias dienas žiauriai lijo. „O tai kaip jūs į gimdymo namus atvažiavot? Be batų? Be batų?“ Jai juokinga buvo, kai pradėjo epidūrinį lašinti ir pakvietė akušerė pas gydytoją ant "Lėktuvo". Sako: „nueik į tualetą ir ateik apžiūrai“. O jai viena koja užtirpusi, tai eina ji akušerei ir vyrui po parankę, ta koja taip kutentiškai dilgčioja, o ji juokiasi klupdama. Paskui, kai gydytoja nutarė nuleisti vandenis, buvo prisiskaičiusi, kad žiauriai skauda. Tai pradėjo protestuoti, abiem rankom akušerei į chalatą kibau, sako, gi neskauda. Ji iš tos baimės aiškino, kad jos tik meluoja. Nuleido vandenis, aišku, nieko nejautė. Akušerė sako: „tai gal jau paleisk mane“. Ir taip lyg ir prabudo, tiek buvo jai į atlapus įsikibusi (negalvokit, kad muštis norėjo, tik pabėgti norėjo). O geriausiai buvo tai, kad padarė CP ir naktį, praėjus kokioms 5 valandoms, užsimanė didelio į tualetą. Pasisaukė akušerę, sako: „man atjunkit biski laselines, labai didelio į tualetą noriu“. Ta sako, tai kad negalima eiti, o ji taip gerai gulėdama jautėsi… Atnešė sanitare basoną. Neįprastai jautėsi, bet labai jau reikalas užspaude. Atliko, ir tada sugužėjo į gimdyklą dvi akušerės ir sanitare žiūrėti, ar tikrai padarė (kaip supranta, tokie norai retai užklumpa po CP). O kai po maždaug paros vyras padėjo išlipti (tiksliau - iškėlė) iš lovos, tai akyse užtemo, galva ir kojos kaip iš cemento pasidarė…
tags: #donna #che #partorisce #immaggini #simpatiche