Vaisingumas, gebėjimas susilaukti palikuonių, yra vienas iš pagrindinių žmogaus instinktų ir visuomenės tęstinumo pagrindas. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau porų pasaulyje ir Lietuvoje susiduria su vaisingumo sutrikimais. Ši tendencija kelia susirūpinimą, skatina ieškoti priežasčių, suprasti rizikas ir taikyti pažangiausius gydymo metodus. Šiame straipsnyje gilinsimės į vaisingumo rodiklio pokyčius, analizuodami tiek vyrų, tiek moterų vaisingumo mažėjimo priežastis, amžiaus įtaką, gyvenimo būdo veiksnius, naujausias medicinos technologijas ir visuomenės požiūrio kaitą.
Nevaisingumo Augimas: Statistika ir Realybė
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kas šešta pora pasaulyje susiduria su vaisingumo problemomis. Lietuvoje tokių porų gali būti apie 50 tūkstančių, o tai sudaro apie 10-15% populiacijos. Urologai pastebi, kad kasmet šis skaičius didėja nuo 1 iki 2 tūkstančių. Nors statistika gali atrodyti grėsminga, gydytojai akušeriai-ginekologai, tokie kaip Daina Visockienė ir Rima Gražienė, atkreipia dėmesį, kad anksčiau dėl stigmatizuoto požiūrio į nevaisingumą, daugelis porų tiesiog nesikreipdavo į specialistus. „Buvo „gėda“ ir „nepatogu“ kreiptis į specialistus dėl šio sveikatos sutrikimo“, - teigia D. Visockienė. Šiandien visuomenė tampa laisvesnė, todėl žmonės drąsiau kalba apie šią problemą ir ieško pagalbos.
Tačiau, nepaisant didėjančio atvirumo, objektyvūs rodikliai taip pat rodo vaisingumo mažėjimą. Ypač ryški tendencija yra vyrų vaisingumo kritimas. Per pastaruosius du dešimtmečius vyrų lytinių ląstelių kiekis spermoje sumažėjo beveik perpus. Remiantis skelbiamais duomenimis, per pastaruosius 50 metų spermatozoidų skaičius sumažėjo perpus: nuo 120 mln./ml iki 60 mln./ml. Tai lemia gyvenimo būdas, berniukų vaikystėje persirgtos ligos, žalingi faktoriai - anksti pradėtas vartoti alkoholis, rūkymas, narkotinės medžiagos, užteršta aplinka, pesticidai.
Amžius: Nevaisingumo Rizikos Faktorius
Vienas iš neabejotinai didėjančių veiksnių, turinčių įtakos vaisingumo sutrikimams, yra pacientų amžius. Moterims, nepaisant reguliaraus mėnesinių ciklo ir lyg ir nesant jokių ginekologinės sveikatos sutrikimų, su amžiumi gali mažėti kiaušidžių rezervas. Daugėja subrendusių lytinių ląstelių su morfologijos, t. y., jų sandaros, sutrikimais. Dėl to tokios ląstelės negali būti apvaisintos arba apvaisinimo atveju daugėja genetinių klaidų, kas lemia daugiau savaiminių persileidimų ir nesivystančių nėštumų. Akušerė-ginekologė D. Visockienė perspėja, kad vyresnių nei 40 metų moterų vaisingumo galimybės sumažėja per pusę. Gydytoja akušerė-ginekologė Geda Holcmann pabrėžia, kad moters vaisingumo pikas pasiekiamas 20-24 metų amžiuje, o po 35 metų amžiaus galimybės pastoti drastiškai mažėja. Nuo 35 iki 39 metų kiaušidžių rezervas mažėja greičiau, didėja chromosomų anomalijas turinčių embrionų tikimybė. Nuo keturiasdešimties reprodukciniai pokyčiai tampa dar akivaizdesni: mėnesinių ciklai dažnai tampa nereguliarūs, trumpėja, ovuliacijos retėja.
Vyrų vaisingumui amžius turi mažiau įtakos, tačiau ir jiems laikui bėgant gali kilti sunkumų. Nuo 42 iki 50 metų spermos kokybė prastėja: didėja DNR fragmentacija, mažėja spermos kiekis ir judrumas. Vyresniems nei penkiasdešimt metų vyrams gali mažėti testosterono lygis, libido, kilti erekcijos sutrikimų.
Vyresnės poros per gyvenimą taip pat sukaupia „blogąjį“ gretutinių ligų „bagažą“: tai antsvoris, endokrininiai sutrikimai, širdies kraujagyslių ligos, operacijos mažajame dubenyje ir kt.
Gyvenimo Būdas ir Aplinkos Veiksniai
Pastaruoju metu mokslininkai vis dažniau teigia, kad nevaisingumui įtakos turi ir gyvenimo būdas. Lėtinis stresas, nevisavertė mityba, didelis kiekis cheminių medžiagų (parabenai, bisfenolis A, ftalatai) naudojamų kasdieniniame gyvenime - visa tai gali neigiamai paveikti reprodukcinę sveikatą. Perdirbtas maistas, greiti angliavandeniai ir transriebalai kenkia visam organizmui, taip pat ir reprodukcinei sistemai, skatina uždegiminius procesus ir kiaušidžių veiklos sutrikimus.
Civilizacija daro neigiamą įtaką vaisingumui. Nors nereikia grįžti į mišką, laisvalaikiu reikėtų pasirinkti aplinką, kurioje mažiau šiuolaikinių patogumų, maistą ruošti namuose, o ne pirkti pusgaminius su sveikatai ne itin palankiais priedais. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į alkoholio vartojimą ir populiarius gazuotus gėrimus, kurie nėra palankūs sveikatai.
Nevaisingumo Priežastys: Moterys ir Vyrai
Lietuvos akušerių ginekologų nevaisingų porų tyrimo ir gydymo rekomendacijos, taip pat Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (ESHRE) ir Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos (ASRM) standartai numato, kad nevaisinga pora - vyras ir moteris - turi būti tiriama kartu. Apie 20-30% nevaisingumo lemia moterų sveikatos sutrikimai, maždaug tiek pat - vyrų, apie 10% abu partneriai turi vienokių ar kitokių problemų, o 20% porų nenustatomi jokie sveikatos sutrikimai, nulemiantys nevaisingumą - tai vadinama neaiškios kilmės nevaisingumu.
Pagrindinės moterų nevaisingumo priežastys išlieka tos pačios: mėnesinių ciklo sutrikimai sudaro ketvirtadalį atvejų, dar 35% priežasčių glūdi kiaušintakių būklėje ir sąauginiuose procesuose pilvo ertmėje. Kas šešta moteris nepastoja ar pastoja sunkiai dėl endometriozės sukeltų pakitimų gimdoje ir kiaušidėse bei mažajame dubenyje. 7% atvejų nustatomi dėl prolaktino apykaitos sutrikimų. Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat yra viena dažnesnių diagnozių, galinti reikšti ir pastojimo bėdas. Jei moteris buvo susidūrusi su uždegiminėmis mažojo dubens ligomis, turėjo pilvo ertmės operacijų, sunkaus laipsnio endometriozę - tai taip pat ženklai, kad pastoti gali būti sunkiau.
Dažniausia vyrų nevaisingumo priežastis - varikozelė, su kuria susiduria net 34% atvejų. Taip pat 9% atvejų nustatomi dėl infekcijos, net 18% - dėl lytinių organų vystymosi defektų. Apie trečdalis nevaisingumo priežasčių taip ir lieka neaiškios.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Viešojoje erdvėje dažnai pateikiama informacija, kad į specialistus reikėtų kreiptis, kuomet porai, svajojančiai apie šeimos pagausėjimą, pastoti nepavyksta per vienerius metus. Tačiau gydytojai pataria sunerimti ir anksčiau. Jei pora žino apie kokias nors savo problemas, kurios gali būti kliūtis pastojant - nereikėtų laukti vienerių metų. Ypač, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų, jai rekomenduojama kreiptis į specialistus jau po pusmečio reguliarių bandymų susilaukti atžalos. Taip pat, jei moteris buvo susidūrusi su onkologine liga, ypač jei buvo taikytas kompleksinis gydymas - chemoterapija ar radioterapija.
Gydytojai akušeriai-ginekologai Virginijus Diržauskas ir Rima Gražienė pastebi, kad tenka susidurti su dviem kraštutinumais: vienos poros kreipiasi labai anksti, jau po pusės metų nepavykus moteriai pastoti ieško problemos sprendimo, o kitos poros ilgai laukia ir nieko nedaro, tiesiog tikėdamos, kad savaime pavyks susilaukti vaiko. Toks delsimas gali būti žalingas, ypač vyresnio amžiaus moterims.
Naujausios Vaisingumo Gydymo Naujovės ir Teisinė Bazė
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sparčiai tobulėja nevaisingumo gydymo metodai. Nuo 2017 metų priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris leidžia poroms Privalomojo socialinio draudimo fondo (PSDF) lėšomis atlikti dvi pagalbinio apvaisinimo procedūras. D. Visockienės manymu, tai didžiulė pagalba vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms.
Didelis dėmesys skiriamas vaisingumo išsaugojimui, ypač onkologinėmis, imunologinėmis ligomis sergantiems jauniems žmonėms. Brandžių vyrų lytinių ląstelių šaldymas prieš skiriant gydymą žinomas jau seniai, tačiau sudėtingiau yra su jaunų moterų vaisingumo išsaugojimu. Taikomi chirurginiai būdai, kuomet lytinės liaukos bandoma išsaugoti keičiant jų anatominę vietą pilvo ertmėje arba taikomas lytinių liaukų - kiaušidžių audinio šaldymas.
Tobulėja ir embrionų stebėjimo bei tyrimo metodai. Prieš 8 metus „Vaisingumo klinika“ pirmoji įsigijo embrionų augimo stebėjimo įrangą - embrioskopą, kuriame galima auginti embrionus iki blastocistos stadijos, siekiant atrinkti geriausios kokybės embrioną perkėlimui į moters gimdą ir taip užtikrinti vieno embriono perkėlimą, siekiant išvengti daugiavaisio nėštumo. Pastaruoju metu genetinė patikra atliekama netrikdant embriono, tiriamos ląstelės iš embriono augimo aplinkos. Užsienio šalyse atliekama preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD), kurios metu atrenkamas tik genetiškai sveikas embrionas. Lietuvoje PGD atliekami tik universitetiniuose vaisingumo centruose ir tik esant patvirtintoms sutuoktinių genetinėms ligoms. Gydytoja D. Visockienė tikisi, kad bus priimtos įstatymo pataisos ir PGD bus galima atlikti ir privačiose klinikose, taip pat pagalbinį apvaisinimą taikyti ir nesusituokusioms pacientų poroms.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo įstatymo pataisa, kuri nurodo, kad po dvejų metų būtinojo saugojimo, nepanaudoti embrionai poros sprendimu gali būti naikinami ar perduodami saugoti lytinių ląstelių bankui embrionų donorystei. Taip pat pora gali savo lėšomis pratęsti jų saugojimą iki 10 m.
Psichologinis Aspektas ir Viltis
Nevaisingumo gydymas yra ilgas ir kartais varginantis procesas. Poros patiria visą spektrą emocijų, kai supranta, kad turi sunkumų pastoti. Ne visada pirmuosius bandymus vainikuoja sėkmė, todėl apima depresija ir neviltis. Džiugu, kad mūsų poros vis dažniau ir drąsiau kreipiasi pagalbos į psichologus, psichoterapeutus, gydytojus psichiatrus. Suvienijus paciento ir gydytojų komandos jėgas, taikant šiuolaikinius nevaisingumo gydymo būdus, daug vilties sulaukti sėkmės.
Gydytoja H. Holcmann pabrėžia, kad pozityvus požiūris į gydymą yra itin svarbus. „Visada sakau, kad yra vienas ir labai tikslus bei patikimas vaisingumo tyrimas. Tai - pastojimas. Tad poroms patarčiau niekada neprarasti vilties, nekaltinti savęs, tačiau ieškoti problemų sprendimo. Pozityvus požiūris - itin svarbus“, - įsitikinusi pašnekovė.
Vaisingumo Rodiklis Ir Demografinė Situacija Lietuvoje
Lietuvoje gimstamumas muša rekordines žemumas, o mirčių skaičius viršija gimimų skaičių. Regionuose situacija dar kritiškesnė. Tai turi ilgalaikių pasekmių - reikės išlaikyti švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigas, o ateityje gali trūkti darbo jėgos ir kariuomenės. Ekspertai įspėja, kad demografinė krizė paveiks ne tik regionų vystymąsi, bet ir visos šalies socialinę bei ekonominę raidą.
Viena iš pagrindinių gimstamumo mažėjimo priežasčių yra porų nevaisingumas ir tai, kad daug porų nėštumą planuoja per vėlai. Valstybės parama nevaisingumo gydymui Lietuvoje yra ribota - kompensuojamos tik dvi pagalbinio apvaisinimo procedūros, nors pažangiose Europos šalyse - iki šešių. Dėl to nemaža dalis porų vengia kreiptis į gydytojus arba ieško pagalbos užsienyje.
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje daugėja moterų ir vyrų, suprantančių, kad biologinis laikrodis tiksi. Jei šiuo metu nėra galimybės susilaukti vaikų dėl įvairių priežasčių - nėra partnerio, dėl karjeros, baiminasi dėl senkančio kiaušidžių rezervo, šeimos genetiškai determinuota ankstyva menopauzė - pageidauja užsišaldyti savo lytines ląsteles ir saugoti jas, kol atsiras noras ir galimybė jas panaudoti.
Suvienijus komandos pajėgas, gydymą vainikuoja sėkmė. Nors nevaisingumo gydymas gali būti ilgas ir reikalauti kantrybės, laiko bei finansinių resursų, tačiau pažangūs metodai, specialistų kompetencija ir poros ryžtas suteikia vilties susilaukti taip trokštamo vaiko.