Heterologinės vakcinacijos sukelti nepageidaujami poveikiai: išsamus tyrimas

Vakcinacija, ypač pandemijos metu, tapo gyvybiškai svarbia priemone siekiant kontroliuoti užkrečiamąsias ligas ir apsaugoti visuomenės sveikatą. Tačiau, kaip ir bet kuris medicininis intervencija, vakcinos gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Šis straipsnis skirtas analizuoti heterologinės vakcinacijos, kai skirtingos vakcinos naudojamos pradinėms dozėms ir sustiprinančioms dozėms, sąveiką ir galimus nepageidaujamus poveikius, ypatingą dėmesį skiriant COVID-19 vakcinoms.

Įvadas į heterologinę vakcinaciją

Heterologinė vakcinacija, arba "prime-boost" strategija, apima skirtingų tipų vakcinų naudojimą. Pavyzdžiui, pirmoji vakcinos dozė gali būti pagrįsta vienu technologiniu principu (pvz., adenoviruso vektoriumi), o sustiprinanti dozė - kitu (pvz., mRNA technologija). Toks metodas pasirinktas siekiant pagerinti imuninį atsaką, ypač prieš naujus viruso variantus, ir gali būti ypač naudingas, kai pradinė vakcinacija nesukelia pakankamai stiprios ar ilgalaikės apsaugos.

Lietuvos gyventojai, siekdami sustiprinti imunitetą nuo COVID-19, gali rinktis "Comirnaty" (gamintojas "Pfizer") arba "Spikevax" (gamintojas "Moderna") vakcinas, kurios yra pagrįstos mRNA technologija. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, šios vakcinos yra tinkamos revakcinacijai. Tuo tarpu modifikuotų adenovirusų pagrindu sukurtos vektorinės vakcinos, tokios kaip "Vaxzevria" (gamintojas "AstraZeneca") ir "Janssen", nėra laikomos tinkamomis apsaugai nuo naujų viruso variantų dėl galimo imuninio atsako prieš patį vektorių. Tai reiškia, kad asmenims, paskiepytiems šiomis vektorinėmis vakcinomis, revakcinacijai rekomenduojama rinktis mRNA vakcinas.

Imuninio atsako mechanizmai ir heterologinės vakcinacijos privalumai

Vakcinų pagrindinis tikslas yra stimuliuoti organizmo imuninę sistemą, kad ši atpažintų ir neutralizuotų patogeną. Imuninis atsakas apima dviejų pagrindinių komponentų - humoralinio (antikūnų gamyba) ir ląstelinio (T-ląstelių aktyvacija) - mobilizavimą.

Heterologinė imunizacija, palyginti su homologine (kai naudojamos tos pačios vakcinos visoms dozėms), gali skatinti stipresnį humoralinį ir ląstelinį imuninį atsaką. Tai reiškia, kad organizmas gali gaminti daugiau antikūnų ir efektyviau įsiminti patogeną, taip užtikrinant ilgalaikę ir platesnę apsaugą. Šis principas ypač svarbus kovojant su virusais, kurie greitai mutuoja, kaip SARS-CoV-2.

Nors "Moderna" vakcinoje yra didesnis aktyviosios medžiagos (mRNA) kiekis nei "Pfizer" vakcinoje (100 mikrogramų prieš 30 mikrogramų), abi vakcinos, remiantis turimais duomenimis, yra veiksmingos. Kai kurie tyrimai rodo, kad "Moderna" vakcina gali suformuoti ilgiau trunkantį imuninį atsaką. Tačiau, kalbant apie revakcinaciją, svarbu atsižvelgti į bendrą aktyviosios medžiagos kiekį ir galimas reakcijas. Ekspertai pažymi, kad jei gamintojas apsvarsto galimybę naudoti mažesnį kiekį aktyviosios medžiagos, nebūtų tikslinga savarankiškai naudoti didesnę dozę be oficialių rekomendacijų.

Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pabrėžia, kad nepageidaujami šalutiniai poveikiai yra normali organizmo reakcija į vakciną. Šie poveikiai paprastai būna lengvi arba vidutinio sunkumo ir praeina per kelias dienas.

Dažniausiai užfiksuotos nepageidaujamos reakcijos į COVID-19 vakcinas apima:

• Skausmingumą, paraudimą ar patinimą injekcijos vietoje.
• Rankos skausmą.
• Šaltkrėtį.
• Karščiavimą.
• Nuovargį.
• Galvos skausmą.
• Raumenų skausmą.
• Bendrą negalavimą.

Šios reakcijos yra laikinos ir rodo, kad organizmas aktyviai reaguoja į vakciną ir formuoja imunitetą.

Specifiniai vakcinų nepageidaujami poveikiai ir jų vertinimas

Nors bendrosios reakcijos yra panašios visoms vakcinoms, kai kurios vakcinos gali turėti specifinių nepageidaujamų poveikių.

"Vaxzevria" (AstraZeneca) vakcina

"Vaxzevria" vakcina, sukurta "AstraZeneca" bendradarbiaujant su Oksfordo universiteto mokslininkais, yra adenoviruso vektorinė vakcina. Ši vakcina buvo viena iš pirmųjų, kuri gavo skubios pagalbos leidimą naudoti.

Svarbūs aspektai ir nepageidaujami poveikiai:

• Veiksmingumas: Klinikiniai tyrimai rodė skirtingą veiksmingumą, tačiau paprastai mažesnį nei mRNA vakcinų. Apsauga prasidėdavo maždaug po 3 savaičių nuo pirmosios dozės ir išlikdavo iki 12 savaičių, todėl reikalinga antroji dozė.
• Papildomas stebėjimas: Vakcina buvo žymima juodu apversto trikampio ženklu (▼), nurodant, kad ji papildomai stebima Europos Sąjungos institucijų.
• Sąlyginė registracija: Vakcina nebuvo pilnai registruota, o jai buvo suteiktas skubios pagalbos leidimas (EUA). Tai reiškia, kad jos registracija buvo sąlyginė, ir po pandemijos ji galėjo nebūti patvirtinta įprastu būdu.
• Reti, bet sunkūs poveikiai: Buvo nustatytas ryšys tarp "AstraZeneca" vakcinos ir labai retų, bet sunkių nepageidaujamų poveikių, tokių kaip trombozė (kraujo krešulių susidarymas) ir Gijeno-Barė sindromas. Šie atvejai paskatino kai kurias šalis, įskaitant Norvegiją ir Daniją, laikinai ar visam laikui nutraukti šios vakcinos naudojimą.
• Mirties atvejai: Nors ir labai reti, buvo pranešimų apie mirties atvejus po skiepijimo "AstraZeneca" vakcina, kuriems nustatytas galimas ryšys su vakcina.
• Vaikų bandymai: Jungtinėje Karalystėje buvo laikinai sustabdyti klinikiniai bandymai su vaikais ir paaugliais, siekiant įvertinti galimą ryšį su kraujo krešulių susidarymu.
• Vakcinos išėmimas iš prekybos: 2024 m. gegužės 16 d. gamintojas nusprendė nutraukti vaistinio preparato gamybą, teigdamas, kad rinkoje yra pakankamai kitų COVID-19 vakcinų, o viruso atmainos nuolat keičiasi.
• Heterologinė vakcinacija: Nors pirminė "AstraZeneca" vakcina buvo pagrįsta adenoviruso vektoriumi, revakcinacijai rekomenduojama rinktis kitokią technologiją, pvz., mRNA, siekiant geresnio imuninio atsako.

mRNA vakcinos ("Comirnaty" ir "Spikevax")

"Comirnaty" ir "Spikevax" vakcinos, pagrįstos mRNA technologija, yra laikomos saugiomis ir veiksmingomis. Jų veikimo principas yra suleisti informacinę RNR, kuri organizmo ląstelėms nurodo gaminti viruso spyglio baltymą. Šis baltymas stimuliuoja imuninį atsaką.

Svarbūs aspektai ir nepageidaujami poveikiai:

• Saugumas ir veiksmingumas: Šios vakcinos pasižymi aukštu veiksmingumo lygiu, ypač apsaugant nuo sunkių COVID-19 formų, hospitalizacijos ir mirties.
• Imuninis atsakas: "Moderna" vakcinoje yra didesnis mRNA kiekis, o kai kurie duomenys rodo, kad ji gali suformuoti ilgiau trunkantį atsaką.
• Retos anafilaksinės reakcijos: Nors ir labai retai, po BNT162b2 ("Pfizer") vakcinos pavartojimo buvo pranešta apie anafilaksines reakcijas. Dėl šios priežasties po skiepijimo rekomenduojama trumpalaikė medicininė priežiūra.
• Heterologinė vakcinacija: Šios vakcinos yra tinkamos revakcinacijai, ypač asmenims, kurie anksčiau buvo skiepyti vektorinėmis vakcinomis.

Informacijos apie nepageidaujamus poveikius teikimas ir vertinimas

VVKT ragina gyventojus ir sveikatos priežiūros specialistus pranešti apie visas įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas. Kiekvienas pranešimas yra kruopščiai vertinamas ir perduodamas į Europos vaistų agentūros (EVA) saugumo duomenų bazę. Ši informacija padeda nustatyti vakcinų keliamą riziką, pavojingumą ir rizikos veiksnius, o prireikus - imtis reikiamų veiksmų rizikoms suvaldyti.

VVKT primena, kad kiekvienos registruotos vakcinos charakteristikų santraukoje ir pakuotės lapelyje yra nurodyta visa svarbi informacija apie saugų ir veiksmingą vartojimą, įskaitant žinomus nepageidaujamus poveikius.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad socialiniuose tinkluose plinta ir klaidinanti informacija apie vakcinų poveikį. Pavyzdžiui, buvo paneigti teiginiai, kad vokiečių mokslininkų tyrimas apie nanodalelių kelionę organizme įrodo COVID-19 vakcinų toksiškumą. Šis tyrimas, nors ir atliktas su pelėmis, neturi tiesioginio ryšio su COVID-19 vakcinų kenksmingumu žmonėms ir nebuvo atliktas siekiant įrodyti vakcinų toksiškumą.

Vakcinų saugumas ir visuomenės sveikata

Vakcinos, kaip ir visi kiti vaistai, prieš patenkant į rinką, yra kruopščiai tiriami ir vertinami dėl jų saugumo ir veiksmingumo. Nors nepageidaujamos reakcijos yra galimos, jos dažniausiai būna lengvos ir savaime praeinančios. Sunkios reakcijos pasitaiko itin retai, o rizika susirgti vakcina valdoma liga yra kur kas didesnė nei rizika patirti sunkų šalutinį poveikį.

Saugių ir veiksmingų vakcinų dėka buvo eliminuotos arba beveik eliminuotos kelios pavojingos ligos, tokios kaip poliomielitas, tymų ir raudonukė. Šiuo metu Lietuvoje galima pasiskiepyti nuo 28 ligų.

Nepaisant vakcinų naudos, klaidingos informacijos ir nepasitikėjimo skiepijimams augimas gali lemti užkrečiamųjų ligų protrūkius. Todėl svarbu remtis patikima informacija iš oficialių šaltinių ir suprasti vakcinacijos naudą ne tik asmeniui, bet ir visai visuomenei.

Išvados apie heterologinę vakcinaciją ir nepageidaujamus poveikius

Heterologinė vakcinacija, ypač naudojant skirtingas technologijas, tokias kaip mRNA ir adenoviruso vektoriai, gali pasiūlyti patobulintą apsaugą nuo COVID-19, ypač prieš besikeičiančius viruso variantus. Nors kiekviena vakcina turi potencialių nepageidaujamų poveikių, dauguma jų yra lengvi ir laikini. Sunkūs nepageidaujami poveikiai yra reti, o jų rizika paprastai yra žymiai mažesnė nei rizika susirgti pačia COVID-19 liga ir patirti jos komplikacijas.

Svarbu, kad gyventojai, siekdami priimti informuotus sprendimus dėl vakcinacijos, remtųsi patikima informacija, teikiama sveikatos priežiūros institucijų ir specialistų, bei praneštų apie bet kokias patirtas nepageidaujamas reakcijas. Tai padeda užtikrinti vakcinų saugumą ir efektyvumą ilgalaikėje perspektyvoje.

tags: #vaccinazione #eterologa #effetti #avversi