Kiaušidžių torsija, mediciniškai vadinama adneksų torsija, yra ūminė ginekologinė būklė, kuriai būdingas kiaušidės ir/arba kiaušintakio apsisukimas aplink savo ašį. Šis apsisukimas sutrikdo kraujotaką į paveiktą organą, sukeldamas skausmą, audinių pažeidimą ir, jei negydoma laiku, gali lemti organo praradimą. Nors ši būklė gali pasireikšti bet kokio amžiaus moterims, ji ypač dažna reprodukcinio amžiaus moterims ir paauglėms. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra itin svarbūs siekiant išsaugoti kiaušidės funkciją ir užkirsti kelią ilgalaikėms pasekmėms.
Kiaušidžių Torsijos Patofiziologija ir Rizikos Veiksniai
Pagrindinis kiaušidžių torsijos mechanizmas yra kiaušidės ar jos priedų apsisukimas, kuris sukelia kraujagyslių suspaudimą. Tai lemia veninę ir limfinę drenažo obstrukciją, o vėliau ir arterinės kraujotakos sutrikimą. Kai kraujotaka visiškai nutrūksta, prasideda audinių nekrozė. Dažniausiai torsija susijusi su kiaušidės cistomis, ypač didelėmis ar turinčiomis storą kotą, kurios gali lengviau apsisukti. Tačiau torsija gali įvykti ir esant normalaus dydžio kiaušidėms, ypač pasikartojančiais atvejais.
Tarp rizikos veiksnių, galinčių skatinti kiaušidžių torsiją, yra:
- Kiaušidžių masės: Didelės kiaušidžių cistos, navikai ar funkcionalios cistos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių. (Bouguizane et al., 2003; Oltmann et al., 2009).
- Ankstesnės pilvo operacijos: Adhezijos (sąaugos) po operacijų gali paveikti kiaušidžių judrumą ir padidinti torsijos riziką. (Lundorff et al., 1991).
- Nėštumas: Nėštumo metu kiaušidės gali būti didesnės, o hormonų pokyčiai gali didinti jautrumą torsijai. (Heling et al., 2002).
- Ankstesnė kiaušidžių torsija: Pacientės, patyrusios torsiją, turi didesnę riziką patirti ją pakartotinai. (Smorgick et al., 2016; Raicevic & Saxena, 2017).
- Vaikystė ir paauglystė: Nors torsija gali pasireikšti bet kokiame amžiuje, ji yra dažnesnė paauglėms ir mergaitėms iki menarchės. (Anders & Powell, 2005; Breech & Hillard, 2005; Wang et al., 2010).
- Ilgas kiaušidėsbigcupimas: Ilgas jungiamasis audinys tarp kiaušidės ir gimdos gali palengvinti apsisukimą.
Klinikiniai Simptomai ir Diagnostika
Pagrindinis kiaušidžių torsijos simptomas yra staigus, stiprus pilvo skausmas, dažniausiai vienoje pilvo pusėje. Skausmas gali būti nuolatinis arba priepuolinis, kartais spinduliuojantis į kirkšnį ar šoną. Kiti dažni simptomai apima:
- Pykinimas ir vėmimas
- Karščiavimas (ypač jei įvyksta audinių nekrozė)
- Menstruacijų ciklo sutrikimai
- Makšties kraujavimas (rečiau)
Diagnozė grindžiama klinikiniais simptomais, fizine apžiūra ir vaizdiniais tyrimais. Svarbu atskirti torsiją nuo kitų ūminio pilvo skausmo priežasčių, tokių kaip apendicitas, inkstų akmenys ar negimdinis nėštumas.
Vaizdiniai tyrimai:
- Ultragarsas (USG): Tai yra pirmo pasirinkimo tyrimas. Jis gali parodyti padidėjusią kiaušidę, cistas, skysčio kaupimąsi dubenyje ir svarbiausia - sumažėjusį ar visiškai neegzistuojantį kraujo tekėjimą kiaušidėje (Doppler tyrimas). (Cicchiello et al., 2011; Moro et al., 2020). Tačiau svarbu suprasti, kad normalūs Dopplerio radiniai nereiškia, jog torsijos nėra, ypač ankstyvose stadijose ar esant intermituojančiai (pertrūkiančiai) torsijai.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudinga, kai ultragarsas neaiškus, ypač esant didelėms masėms ar sudėtingiems atvejams.
- Kompiuterinė tomografija (KT): Nors KT gali parodyti kiaušidžių masę ir patinusią kiaušidę, ji mažiau specifinė kraujotakos sutrikimui nustatyti nei ultragarsas ar MRT. (Schlaff et al., 1998; Dhanda et al., 2017).
Nors laboratoriniai tyrimai, tokie kaip baltųjų kraujo kūnelių kiekio padidėjimas ar uždegiminių žymenų (pvz., C-reaktyviojo baltymo, interleukino-6, naviko nekrozės faktoriaus) padidėjimas, gali būti stebimi, jie nėra specifiniai kiaušidžių torsijai. (Pepys & Hirschfield, 2003; Cohen et al., 2001; Daponte et al., 2006).
Gydymas ir Prognozė
Kiaušidžių torsijos gydymas yra chirurginis ir turi būti atliktas kuo greičiau po diagnozės nustatymo. Kuo ilgesnis kraujotakos sutrikimas, tuo didesnė tikimybė, kad kiaušidė bus negrįžtamai pažeista.
- Laparoskopija: Tai yra minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kuri leidžia gydytojams per mažus pjūvius apžiūrėti dubens ertmę, atlikti torsijos atsukimą (detorsiją) ir įvertinti kiaušidės gyvybingumą. Jei kiaušidė yra gyvybinga po atsukimo, ji gali būti išsaugota. (Cohen et al., 1999; Shalev et al., 1989). Laparoskopija taip pat leidžia pašalinti cistas ar kitas galimas torsijos priežastis.
- Laparotomija: Atviras pilvo operacijos metodas, naudojamas rečiau, paprastai esant labai didelėms masėms, komplikacijoms ar kai laparoskopija neįmanoma.
- Kiaušidės šalinimas (ooforektomija) arba kiaušidės ir kiaušintakio šalinimas (salpingo-ooforektomija): Ši radikali procedūra atliekama tik tada, kai kiaušidė yra negyvybinga ir nebegali būti išsaugota.
Po torsijos atsukimo, siekiant sumažinti pasikartojimo riziką, gali būti atliekamos tokios procedūros kaip kiaušidės fiksacija (oophoropexy) ar kiaušidės cistektomija (cistos pašalinimas). (Tsafrir et al., 2012). Tačiau kai kuriais atvejais, ypač pasikartojančios torsijos ar esant normaliai kiaušidžių anatomijai, pasikartojimo rizika išlieka. (Smorgick et al., 2016).
Prognozė priklauso nuo torsijos trukmės ir laiku pradėto gydymo. Kai torsija diagnozuojama ir gydoma greitai, didžioji dalis kiaušidžių gali būti išsaugotos, o vaisingumas ir hormonų gamyba išlieka nepakitę. (Oelsner et al., 1993; Burt et al., 1993). Ilgai trūkusi ishemija gali sukelti negrįžtamus kiaušidės pažeidimus, sumažinti jos funkciją ir ateityje galimai paveikti vaisingumą. (Ying et al., 2019).
Ypatingi Atvejai ir Naujausi Tyrimai
Asinchroninė dvipusė kiaušidžių torsija: Tai reta būklė, kai viena kiaušidė apsisuka, o vėliau, po tam tikro laiko, apsisuka ir kita. (Beaunoyer et al., 2004; Raicevic & Saxena, 2017). Tokiais atvejais svarbu atidžiai stebėti pacietes po pirmosios torsijos ir atlikti tinkamus tyrimus, siekiant anksti nustatyti antrąjį įvykį.
Torsija naujagimystėje ir vaisiui: Nors ir retai, kiaušidžių torsija gali pasireikšti vaisiams ir naujagimiams. Prenatalinė diagnostika ir tinkamas postnatalinis valdymas yra svarbūs šiais atvejais. (Heling et al., 2002).
Intermituojanti (pertrūkio) torsija: Ši būklė pasireiškia trumpalaikiais, pasikartojančiais skausmo epizodais, kurie praeina savaime. Diagnozuoti ją gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti neryškūs, o vaizdiniai tyrimai gali būti normalūs tarp epizodų. (Sasso, 1996; Takeda et al., 2017).
Naujausi tyrimai daugiausia dėmesio skiria ankstyvos diagnostikos metodų tobulinimui, rizikos veiksnių nustatymui ir geresnių prevencinių priemonių kūrimui. Kuriami prognoziniai balai, kurie padėtų gydytojams greičiau atpažinti didelės rizikos pacientus. (Bolli et al., 2017). Taip pat tiriami nauji kraujo žymenys, galintys padėti atskirti torsiją nuo kitų būklių. (Cohen et al., 2001; Daponte et al., 2006). Siekiama suprasti ilgalaikes kiaušidės išsaugojimo po torsijos pasekmes ir tobulinti chirurgines technikas, siekiant sumažinti pasikartojimo riziką. (Styer & Laufer, 2002; Oelsner et al., 1993).
Kiaušidžių torsija yra rimta medicininė būklė, reikalaujanti greitos diagnostikos ir skubaus gydymo. Ankstyvas simptomų atpažinimas, tinkamų vaizdinių tyrimų atlikimas ir greita chirurginė intervencija yra esminiai veiksniai, siekiant išsaugoti kiaušidės funkciją ir užtikrinti gerą ilgalaikę prognozę pacientėms. (ACOG Committee Opinion No, 2019; Bridwell et al., 2022; Dasgupta et al., 2018; Ding et al., 2017; Franco et al., 2023; Gibson & Mahdy, 2019; Hibbard, 1985; Houry & Abbott, 2001; Huchon & Fauconnier, 2010; Janković et al., 2025; Moro et al., 2020; Pansky et al., 2000; Pignataro & Schindler, 2023; Rey-Bellet et al., 2016; Robertson et al., 2017; Sanfilippo & Rock, 2015; Sasaki & Miller, 2014; Spinelli & Piscioneri, 2015; Ssi-Yan-kai et al., 2018; White & Stella, 2005).