Lietuvoje vykstančios diskusijos dėl dirbtinio apvaisinimo (DA) įstatyminio reglamentavimo atspindi visuomenės įtampą tarp moderniosios medicinos galimybių ir ilgalaikių etinių bei moralinių vertybių. Siekis užtikrinti šeimos planavimo laisvę ir suteikti galimybę susilaukti vaikų nevaisingoms poroms susiduria su religinių, tradicinių ir mokslinių požiūrių į žmogaus pradėjimą ir gyvybės vertę įvairove.
Pagrindiniai dirbtinio apvaisinimo procedūros principai ir apribojimai
Pagal rengiamą įstatymo projektą, dirbtinio apvaisinimo procedūra galėtų būti atliekama tik tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti ir nėra jokių medicininių kontraindikacijų, galinčių sukelti grėsmę moters sveikatai ar galimybei išnešioti kūdikį. Tai užtikrina, kad procedūra būtų taikoma tik iš tiesų reikalingais atvejais, siekiant apsaugoti tiek moters, tiek būsimo vaiko sveikatą. Svarbu pabrėžti, kad šis principas atspindi atsakingą požiūrį į reprodukcinę sveikatą ir gyvybės pradėjimą.
Įstatymo projekte taip pat numatoma, jog pagalbiniam apvaisinimui galėtų būti naudojamos tik vaiko susilaukti norinčios poros ar moters lytinės ląstelės. Tai reiškia, kad pirmenybė teikiama natūraliam šeimos pratęsimui, naudojant pačių partnerių genetinę medžiagą. Išimtis galėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai bent vieno iš partnerių ar poroje nesančios moters lytinės ląstelės yra pažeistos, netinkamos arba jų nepakanka pagalbiniam apvaisinimui atlikti. Tokiu būdu siekiama išvengti donorystės, kuri kelia sudėtingus etinius klausimus, susijusius su tapatybės nustatymu ir giminystės ryšiais.
Embrionų donorystė ir jos sąlygos
Tuo metu embriono donorystė leidžiama, tik jei embrionas laikomas lytinių ląstelių banke ne trumpiau nei dvejus metus nuo jo konservavimo dienos ir jei pora arba moteris, nesanti poroje, raštu sutinka dėl embriono donorystės. Ši nuostata siekia užtikrinti, kad embrionų donorystė būtų atliekama apgalvotai ir atsakingai, suteikiant pakankamai laiko apsvarstyti sprendimą. Taip pat nustatytas ir apribojimas, jog „visi poros arba moters, nesančios poroje, donuoti embrionai gali būti panaudojami tik vienos poros arba vienos moters, nesančios poroje, pagalbiniam apvaisinimui“. Tai užtikrina, kad vienas embrionas nebūtų panaudojamas daugelio skirtingų šeimų poreikiams patenkinti, išlaikant tam tikrą individualumą ir išvengiant galimų konfliktų ateityje.
Finansavimo aspektai ir visuomenės nuomonė
Numatyta, jog pagalbinio apvaisinimo paslaugos, išskyrus lytinių ląstelių, reprodukcinių audinių ir embrionų konservavimą ir laikymą, būtų apmokamos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Tai reiškia, kad valstybė siekia dalinai kompensuoti šias paslaugas, taip didindama jų prieinamumą gyventojams. Tai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti, kad medicininiai sprendimai nebūtų ribojami vien tik finansinių galimybių.
ELTA primena, kad praėjusių metų balandžio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms galimybę dirbtinio apvaisinimo paslaugomis pasinaudoti ir nesusituokusiems asmenims. Konstituciniam Teismui (KT) nustačius, kad pagalbinio apvaisinimo ribojimai prieštarauja Konstitucijai, tokią iniciatyvą Seimui pateikė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tai parodo, kad teisinė sistema reaguoja į Konstitucinio Teismo sprendimus ir siekia užtikrinti lygybę bei teisingumą visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų šeimyninės padėties.
Kas yra IVF ir ar tai etiška?
Kritika ir alternatyvūs požiūriai
Visgi, pasak ekspertų nuomonės, šis projektas jau dabar yra moksliškai ir moraliai pasenęs. Lietuvos Vyskupų Konferencija (LVK) mano, jog sektinu pavyzdžiu turėtų būti Italijoje pernai gruodį priimtas naujas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas, kuriame atsisakyta lytinių ląstelių donorystės, atliekamų embrionų kūrimo ir jų užšaldymo. Tai atspindi konservatyvesnį požiūrį, kuris akcentuoja gyvybės pradėjimą ir jos apsaugą nuo pat pradžių.
LVK išplatintame pranešime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 2003 m. gruodį Lietuvoje bendrovės "TNS Gallup" atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 28 proc. apklaustųjų pritartų atliekamų embrionų sukūrimui bei jų užšaldymui. 19,6 proc. respondentų pritartų lytinių ląstelių donorų anonimiškumui. Šie duomenys rodo, kad visuomenės nuomonė šiais klausimais yra gana pasiskirsčiusi, ir kad skirtingi požiūriai egzistuoja ne tik tarp ekspertų, bet ir tarp paprastų piliečių.
LVK taip pat piktinasi spaudoje pasirodžiusiais straipsniais apie ligonių gydymą embrionų kamieninėmis ląstelėmis. „Embrionų kamieninių ląstelių terapija suinteresuoti asmenys, pasitelkdami žiniasklaidą, akivaizdžiai manipuliuoja neva efektyviu ligonių gydymu embrionų kamieninėmis ląstelėmis“, - rašoma kreipimesi. Vyskupų teigimu, embrionų kamieninių ląstelių paėmimas yra susijęs su embriono nužudymu, todėl daugelyje pasaulio valstybių tokie tyrimai yra draudžiami. Nerimaujama, kad „žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie norą kurti Lietuvos ir užsienio valstybių bendras įmones embrionų kamieninių ląstelių gavimui“. „O tai leidžia daryti prielaidas, kad tam tikslui bus naudojami dirbtinio apvaisinimo klinikose sukurti embrionai, nes pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus embrionų kūrimas eksperimentiniams tikslams yra draudžiamas“, - dėstoma Lietuvos Vyskupų konferencijos kreipimesi. Šie argumentai pabrėžia etinius ir moralinius iššūkius, susijusius su embrionų naudojimu moksliniams tyrimams.
Statistikos ir teisės aktų raida
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo 2 iki 10 proc. porų pasaulyje negali turėti vaiko. Tai rodo, kad nevaisingumas yra aktuali problema, su kuria susiduria nemaža dalis visuomenės, todėl DA paslaugų prieinamumas yra svarbus socialinis klausimas.
Pernai gruodžio pradžioje Vyriausybė patvirtino pakoreguotą Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą ir antrą kartą pateikė Seimui svarstyti. Naujajame įstatymo projekte atsisakyta leisti moterį apvaisinti donorų embrionais. Embrionas - tai ankstyva žmogaus organizmo vystymosi stadija nuo apvaisinimo iki 8 moters nėštumo savaitės. Numatoma, jog likę embrionai bus saugomi iki kito tos pačios moters dirbtinio apvaisinimo. Tai yra reikšmingas pakeitimas, kuris atspindi siekį riboti embrionų skaičių ir jų panaudojimą.
Projekte numatyta, jog dirbtinis apvaisinimas leidžiamas ir tais atvejais, kai yra grėsmė būsimam vaikui perduoti genetinę ligą. Ankstesniame projekte tokius atvejus siūlyta nustatyti gydytojų konsiliumui, o dabar genetinių ligų sąrašą tvirtins sveikatos apsaugos ministras. Projekte numatyta, jog dirbtinis apvaisinimas draudžiamas, jeigu yra medicininių kontraindikacijų, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Projekte taip pat akcentuojama, jog embrionai negali būti civilinių sandorių objektas. Civiliniai sandoriai, pagal kuriuos viena moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti kūdikį ir jį pagimdžiusi perduoti kitai moteriai, atsisakydama teisių į pagimdytą vaiką, yra niekiniai ir negalioja. Tai yra svarbi nuostata, ginanti moterų ir vaikų teises, bei siekianti išvengti komercializacijos reprodukcijos srityje.
Kaip ir ankstesniame projekte, numatoma, jog susituokusios ar įstatymų nustatyta tvarka įregistravusios partnerystę moters dirbtinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik tada, kai moteris ar jos sutuoktinis (sugyventinis) yra nevaisingi ir šios ligos negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais. Prieš atliekant dirbtinį apvaisinimą, moteris, taip pat jos sutuoktinis ar sugyventinis turi būti raštu informuoti apie dirbtinio apvaisinimo galimybes, alternatyvius būdus, riziką, dirbtinio apvaisinimo medicinines ir teisines pasekmes. Dirbtinio apvaisinimo procedūrai visais atvejais būtinas moters sutuoktinio ar sugyventinio rašytinis sutikimas. Moteris ir jos sutuoktinis ar sugyventinis taip pat turi raštu pareikšti sutikimą ar nesutikimą, kad dirbtinio apvaisinimo metu likusios kiaušialąstės būtų panaudotos kitų moterų dirbtiniam apvaisinimui. Šios nuostatos užtikrina informuotumo principą ir sutikimo svarbą visuose DA procedūros etapuose.
Seimas vienąsyk nepritarė Vyriausybės pateiktam Dirbtinio apvaisinimo įstatymui ir grąžino jį iniciatoriams tobulinti. Vienas jo rėmėjų valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos frakcijos narys Jonas Korenka pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė, jog bus siekiama priimti tiek šį, tiek Reprodukcinės sveikatos įstatymus. "Svarbiausia, jog mūsų žmogus, Lietuvos pilietis, turėtų galimybę pasirinkti - planuoti šeimą, kada planuoti ir kokią, o ne kad kažkas iš viršaus, kaip sovietiniais laikas, nurodytų kaip gyventi", - pažymėjo jis. Šie žodžiai atspindi siekį suteikti piliečiams autonomiją šeimos planavimo klausimais ir atsisakyti praeities totalitarinio mąstymo.
Iki šiol Lietuvoje galioja 1999 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo" nustatyti dirbtinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir principai. Lietuvoje neleidžiama su dirbtiniu apvaisinimu susijusi spermos, kiaušialąsčių ir embrionų donorystė. Lietuvos katalikų bažnyčia ir kitų religijų atstovai ne kartą išsakė savo neigiamą požiūrį į dirbtinį apvaisinimą, ypač netekėjusių moterų, motyvuodami tuo, kad žmogus turi žinoti savo tėvus. Tai parodo, kad teisinis reglamentavimas ir visuomenės požiūriai yra dinamiški, nuolat kintantys ir atspindintys skirtingas vertybines sistemas.
tags: #riccione #congresso #inseminazione