Nors daugelis tėvų susiduria su daugybe klausimų, susijusių su žindymo priežiūra, panašiai nutinka ir tada, kai dėl tam tikrų priežasčių reikia kūdikį maitinti dirbtiniu mišiniu. Kaip valdyti maitinimą? Kada duoti buteliuką? Ir kokį buteliuką bei žinduką pasirinkti? Visais atvejais, kai motina negali, nenori maitinti arba pereina prie mišraus maitinimo, pirmiausia reikėtų rinktis nusiurbtą motinos pieną arba paaukotą pieną, o jei tai neįmanoma, dirbtinį mišinį. Tačiau svarbu nepamiršti, kad net ir šiuo atveju galioja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacija apie papildomų maisto produktų įvedimą apie 6 mėnesių amžiaus kūdikio gyvenimo.
Šių pagalbos priemonių pasiūla yra tokia plati ir įvairi, kad tėvams pasirinkimas gali būti labai sudėtingas. Jei pabandysite apsilankyti parduotuvėje, kurioje parduodami šie daiktai, išeisite labiau sutrikę nei įsitikinę: stikliniai ir plastikiniai buteliukai (nuo refliukso ar užspringimo), skirtingų formų ir/ar dydžių, su dar įvairesniais žindukais iš skirtingų medžiagų (guma ar silikonas), skirtingų tipų ir savybių: minkšti ar kietesni, su žiedlapio forma, neprarandantys formos čiulpiant, su antikolinio poveikio vožtuvu, panašūs į motinos krūtį…
Iš tiesų, laimei, viskas yra paprasčiau, nei atrodo. Jei praktikuojate papildomą maitinimą (ty. žindymą su dirbtinio mišinio papildymu) arba jei reikia duoti tik retkarčiais nusiurbtą motinos pieną ar dirbtinį mišinį, tuomet buteliukų ir žindukų naudojimas nerekomenduojamas: žindukas „panašus į motinos krūtį“ yra tik komercinė ir nepagrįsta gudrybė. Bet koks buteliukas ir/ar žindukas gali trukdyti žindymui, nes čiulpimo mechanizmas yra visiškai kitoks nei natūralus čiulpimas, ir tai gali sukelti sumaištį bei krūties atstūmimą. Tokiais atvejais patartina naudoti kitas pagalbines priemones, pavyzdžiui, puodelį ar mažą stiklinę.
Jei kūdikio maitinimas vyksta tik dirbtiniu mišiniu, buteliuką naudoti galima, tačiau nėra jokio objektyvaus įrodymo, kad vienas modelis yra pranašesnis už kitą. Vienintelis patarimas galėtų būti pasirinkti buteliuką, kurį lengva valyti.
Pabandysime pamąstyti. Naujagimis, maitinamas iš buteliuko ar krūtimi, visada „veikia“ vienodai. Todėl, maitinant jį pagal griežtus ir fiksuotus schemas tiek pagal laiką, tiek pagal dozes, kurių reikia laikytis kaip terapinio recepto, gali kilti daugybė problemų. Visų pirma, rizikuojame sutrikdyti tą įgimtą alkio/sočiųjų pojūčių mechanizmą, kurio dėka kūdikis puikiai žino, kada jis alkanas, o kada sotus. Be to, toks būdas skatina tėvus priversti kūdikį suvalgyti visą nustatytą kiekį (taip pat, pavyzdžiui, kaip daroma su antibiotikų terapija), taip rizikuojant duoti per dideles maisto dozes. Todėl tėvai turėtų labai anksti pradėti stebėti kūdikį, kad ugdytų empatiją ir užmegztų abipusį ryšį, kad galėtų skaityti mažylio siunčiamus signalus, kai jis yra pasirengęs maitinimui, ir pasiūlyti maistą tada, kai jis rodo alkį, išlaikant lankstų grafiką ir kiekius.
Visada kūdikiai pasirenka „kiek“ valgyti: paprastai jie renkasi mažus kiekius kelis kartus per dieną, tačiau kiekvienas kūdikis yra skirtingas ir turi savo poreikius. Maitinimasis ne tik suteikia mažyliui maistinių medžiagų, bet ir yra puikios progos, kurias gamta mums suteikia, skatinti ryšio su vaiku vystymąsi - per abipusį pažinimą - ir vaiko psichomotorinį vystymąsi.
Pasiūlykite maitinimą, kai kūdikis rodo ankstyvus alkio požymius (iškiša liežuvį, atidaro burną ir ieško maisto).Stenkitės sukurti ramią ir atpalaiduojančią atmosferą, laikydami savo kūdikį kuo arčiau savo kūno (dar geriau - oda prie odos), žiūrėdami jam į akis.Kūdikis turėtų būti laikomas kuo vertikalesnėje padėtyje, palaikant jo galvą atvira ranka ties kaklo pamatu.Švelniai patrinkite žinduką ant mažylio lūpų, leisdami jam aktyviai prisijungti.Buteliuką reikėtų laikyti beveik horizontalioje padėtyje, pakreipiant jį tiek, kiek reikia, kad minimalus kiekis pieno patektų į kūdikį. Nesvarbu, ar žindukas nėra pilnas.Maitinimo metu leiskite kūdikiui daryti trumpas pertraukas, kaip tai paprastai atsitinka žindant.Po pusės maitinimo (arba pamainomis) patartina pakeisti ranką, kuria laikote kūdikį: šis pakeitimas skatina psichomotorinį ir regėjimo vystymąsi.Karts nuo karto, maitinimo metu, pabandykite atitraukti buteliuką nuo kūdikio burnos, kad įvertintumėte jo sotumo jausmą.Neverskite kūdikio baigti viso pieno kiekio.Niekada nepalikite kūdikio vieno valgio metu, kad išvengtumėte užspringimo rizikos.
Antikolinis žindukas: ar jis tikrai reikalingas?
Nors daugelis gamintojų siūlo specialius antikolinius buteliukus ir žindukus, siekdami sumažinti oro nurijimą ir tokiu būdu palengvinti kūdikių pilvo skausmus, moksliniai tyrimai rodo, kad šių gaminių veiksmingumas dažnai yra ribotas. Tiesą sakant, problemos, susijusios su kolikomis, yra daugialypės ir susijusios ne tik su oro nurijimu.
Kūdikio kolikos: suprasti tikrąsias priežastis
Nuo seno manyta, kad kūdikio kolikos atsiranda dėl „žarnyno nebrandumo“ arba dėl to, kad naujagimis čiulpia orą maitinimo metu. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, 2018 m. atliktas Tu Mai ir kt. tyrimas, publikuotas žurnale „Gastroenterology Clinics of North America“, rodo, kad kolikos nėra tiesiogiai susijusios su nebrandžiu žarnynu. Vietoj to, jos kyla dėl tikrojo „žarnyno uždegimo“.
Šis uždegimas gali būti sukeltas įvairių veiksnių, susijusių su kūdikio mityba. Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, svarbu atkreipti dėmesį į motinos mitybą. Jei kūdikis maitinamas dirbtiniu mišiniu, svarbu įvertinti mišinio tipą, jo paruošimo būdą, buteliuko ir žinduko pasirinkimą, taip pat kūdikio padėtį maitinimo metu ir maitinimo ritmą.
Be to, svarbu atsižvelgti į galimas kūdikio virškinamojo trakto raumenų įtampos problemas, kurios gali sukelti skausmą ir sulėtinti maisto judėjimą. Šios įtampos gali atsirasti dar nėštumo metu dėl netinkamos motinos mitybos arba po gimimo dėl mitybos įtakos.
Simptomai ir sprendimai
Kūdikio kolikų simptomai gali būti įvairūs: kūdikis verkia, suspaudžia pilvuką, traukia kojytes link pilvo, jo pilvas tampa kietas ir įtemptas, jis dažnai leidžia dujas. Pagrindinis simptomas yra stiprus ir sunkiai nuraminamas verksmas, kuris gali pasireikšti maitinimo metu, iškart po jo ar net vėliau. Kūdikis gali atsisakyti krūties, sunkiai virškinti, garsiai atsirūgti ar skųstis pilvo skausmu.
Kiti simptomai gali apimti virškinimo trakto veiklos sutrikimus, tokius kaip vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Kai kurie kūdikiai, kenčiantys nuo kolikų, noriai čiulpia krūtį, bandydami nusiraminti, ar dažnai prašo krūties, tačiau vėliau atsisako jos, nes jaučia skausmą. Taip pat gali pasireikšti gastroezofaginis refliuksas, kai kūdikis atpila maistą ar jam sunku virškinti.
Svarbu atsiminti, kad daugelis šių simptomų gali būti palengvinti masažuojant pilvuką ir padedant kūdikiui išleisti dujas. Kai kurie kūdikiai geriau miega tik laikomi ant rankų arba prigludę prie krūtinės.
Buteliukai ir žindukai: ar antikoliniai yra geriausi?
Pats antikolinis buteliukas ar žindukas nėra stebuklingas sprendimas. Jų veiksmingumas priklauso nuo daugelio veiksnių:
- Mišinio tipas: Nors visi dirbtiniai mišiniai turi panašią maistinę sudėtį, ne visi jie yra lengvai virškinami. Kai kurie kūdikiai gali geriau reaguoti į vieno ar kito gamintojo mišinį. Dažnai „antikolinis“ mišinys nėra tinkamiausias sprendimas.
- Žinduko dydis ir forma: Svarbiausia yra tinkamo dydžio skylutė žinduke. Jei skylutė per didelė, pienas teka per greitai, ir kūdikis gali nuryti per daug oro. Jei skylutė per maža, kūdikiui gali tekti pernelyg stipriai stengtis, kad gautų pieną, o tai taip pat gali sukelti diskomfortą. Fiziologinė, apvali žinduko forma, imituojanti krūties spenelį, yra priimtinesnė nei anatominių formų.
- Kūdikio padėtis maitinimo metu: Kūdikis turėtų būti laikomas kuo vertikalesnėje padėtyje, kad būtų sumažintas oro nurijimas.
- Maitinimo ritmas: Svarbu kontroliuoti pieno tekėjimo greitį. Tėvai turėtų daryti pertraukas maitinimo metu, leisdami kūdikiui atsirūgti ir nusiraminti. Tai ypač svarbu maitinimo pradžioje, kai pienas teka greičiau.
Idealiu atveju, buteliukas su žinduku turėtų užtikrinti lėtą ir kontroliuojamą pieno tekėjimą. Tai reiškia, kad kūdikis turi aktyviai čiulpti, kad gautų pieną. Galite atlikti paprastą testą: apvertę buteliuką su pienu, iš žinduko neturėtų lašėti pienas. Jei pienas teka greitai ar net pursluoja, žindukas netinka arba skylutė yra per didelė.
Medžiagos ir priežiūra
Renkantis buteliuką, svarbu atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių jis pagamintas. Silikonas yra populiari ir saugi medžiaga, atspari karščiui ir neskleidžianti kvapo. Jis tinkamas kūdikiams, kurie dar neturi dantukų. Kaučiukas, natūrali, minkšta ir elastinga medžiaga, suteikia artimesnį pojūtį krūčiai ir tinka kūdikiams su švelniu čiulpimu. Svarbu, kad buteliukai ir žindukai būtų be BPA (bisfenolio A), kuris nuo 2011 m. yra uždraustas ES ir JAV normose.
Žindukai turėtų būti reguliariai keičiami. Kaučiuko žindukai, būdami minkštesni, turėtų būti keičiami kas 1-2 mėnesius arba pastebėjus pirmuosius susidėvėjimo požymius. Silikoniniai žindukai gali tarnauti iki 3 mėnesių, tačiau visada reikia tikrinti, ar nėra pažeidimų ar deformacijų.
Mišrus maitinimas ir buteliukai
Jei taikomas mišrus maitinimas, svarbu tinkamai pasirinkti buteliuką ir žinduką. Rekomenduojama rinktis žinduką, kuris užtikrina kuo lėtesnį pieno tekėjimą, kad pienas nebėgtų per greitai. Tai padeda išvengti per didelio oro nurijimo ir palengvina kūdikio virškinimą.
Kai kurie gamintojai siūlo specialius „panašius į krūtį“ žindukus, kurie bando imituoti krūties spenelio formą ir konsistenciją. Nors tai gali padėti kūdikiui lengviau pereiti nuo krūties prie buteliuko, svarbu atsiminti, kad čiulpimo mechanizmas iš buteliuko ir krūties vis tiek skiriasi.
Teisingo krūties apžiojimo požymiai
Būtinai atkreipkite dėmesį į žinduko dydį ir formą, kad jie atitiktų kūdikio amžių ir čiulpimo įgūdžius. Konsultacija su pediatru gali padėti pasirinkti tinkamiausią variantą, ypač jei kūdikis turi kolikų ar refliukso problemų.
Kiek buteliukų reikia?
Paprastai rekomenduojama turėti 4-6 buteliukus. Tačiau tai priklauso nuo individualių poreikių ir maitinimo būdo. Svarbu, kad buteliukai būtų lengvai valomi ir sterilizuojami, siekiant užtikrinti tinkamą higieną.
Galiausiai, svarbiausia yra stebėti savo kūdikį, suprasti jo poreikius ir reaguoti į jo siunčiamus signalus. Nors tinkamai parinktas buteliukas ir žindukas gali palengvinti maitinimą, svarbiausia yra meilė, kantrybė ir dėmesys, kuriuos tėvai skiria savo mažyliui.
tags: #tettarella #quindi #seno