Auginti šuniukus - tai didelė atsakomybė ir kartu džiaugsmingas procesas, reikalaujantis kruopštumo, kantrybės ir meilės. Nuo pat pirmųjų akimirkų po gimimo iki kelionės į naujus namus, kiekvienas etapas yra svarbus formuojantis sveikus, laimingus ir gerai socializuotus gyvūnus. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visus šuniukų auginimo aspektus, remdamiesi patikima informacija ir praktiniais patarimais.
Pasirengimas gimdymui ir pirmoji priežiūra
Dar prieš kalės šuniavimąsi, būtina tinkamai pasiruošti. Svarbiausia - įrengti specialią vietą gimdymui ir šuniukų auginimui - specialią dėžę su borteliais. Ši vieta turi būti šilta, sausa, šviesi, lengvai valoma ir vėdinama patalpa. Artėjant šuniavimosi dienai, svarbu parinkti tokią vietą, kur nebūtų skersvėjo, ne per arti tiesioginio šilumos šaltinio - židinio, krosnelės, radiatoriaus, pakankamai šviesią, ramią, kur nebūtų nuolat daug žmonių. Ideali patalpos temperatūra turėtų būti ne mažesnė kaip 22 laipsniai šilumos. Jei įmanoma, atitverkite dalį kambario, tačiau jei tokios galimybės neturite, padarykite gardą maždaug 150×200 cm dydžio. Kuo didesnis bus maniežas, tuo lengviau bus prižiūrėti vadą. Aukštis turėtų būti bent metras, kad paaugę šuniukai jo neperšoktų. Būtinai įrenkite dureles, kad kalei nereikėtų šokinėti į ir iš gardo.
Klokeriant paklotą, parinkite tokį dydį, kad ant jo laisvai tilptų kalė su visa savo vada, o likusią dalį maniežo galėsite iškloti laikraščiais, pabarstyti pjuvenomis ar kokia kita medžiaga, gerai sugeriančia šlapimą. Tai padės mokyti mažylius neteršti savo vietoje. Beje, jei nuspręsite kloti laikraščius, makulatūrą pradėkite kaupti gerokai iki šuniavimosi, nes jų reikės tiesiog neįtikėtino kiekio.
Po gimdymo gali kilti įvairių iššūkių: kalė gali neturėti pieno (šuniukus teks maitinti mišinukais iš buteliuko kas 1-2 valandas kiaurą parą), šuniukams reikia masažuoti pilvukus (kad mažyliai išsituštintų, ko jie dar patys nesugeba padaryti). Kai kurios kalės būna nerūpestingos mamos (tuomet šuniukus teks jums prižiūrėti ištisą parą net kelias savaites), gali nugulti arba numinti šuniukus, arba gali nespėti visais pasirūpinti (kai didelė vada, tada padėsite rūpintis). Tai reiškia, kad pirmosios naktys yra miegojimas greta kalės ir šuniukų. Šuniukams pradėjus patiems tuštintis, teks juos valyti kiaurą dieną. O kai šuniukai pradeda dūkti savo „garde“, kakučius gali tekti gramdyti nuo sienos net 2 metrų aukštyje.
Išsamus šuniuko auginimo vadovas: nuo gimimo iki 8 savaičių
Šuniukų vystymasis ir priežiūra pirmaisiais mėnesiais
Visi šuniukai gimsta akli ir kurti. Girdėti jie pradeda apie 6-8 parą, o jų akytės pradeda vertis nuo 10 paros, ir iki 14 paros turėtų pilnai praregėti. Tuo pačiu metu po truputį jie pradeda ropinėti ir iš arčiau pažinti juos supantį pasaulį.
Idealu, jei kalei užtenka pieno. Papildomai duoti ėsti galite tik sulaukus 3 savaičių, kuomet jau tikriausiai rasite ir pirmuosius dantukus. Tuomet perėjimas prie kitokio maisto bus greitas ir „neskausmingas”. Geriausiai tam tinka įvairių firmų pašarai, skirti šuniukams. Jei tai sausas ėdalas - būtinai jį prieš tai išmirkykite. Visada prisiminkite, kad tik tinkama mityba užtikrins teisingą šuniuko vystymąsi, todėl negailėkite jų pašarui, kad ir tektų išleisti daugiau, nei gausite parduodami kartais net porą šuniukų.
Šerkite visus šuniukus iš vieno dubens. Tam geriausiai tinka specialus dubuo mažiems šuniukams su išgaubimu per vidurį, kad mažyliai neliptų su letenomis į vidų. Ėsdami iš vieno indo, šuniukai, natūralios konkurencijos principu, stimuliuoja viens kitą, taip gerėja jų apetitas. Žinoma, jūs turite stebėti, kad mažesnieji neliktų nuskriausti stipriųjų ir neliktų alkani. Pirmus kartus duokite šuniukui ėsti tiek, kiek jis norės, ir paėdus tuoj pat prineškite prie kalės, kad jis galėtų „atsigerti” kalės pieno. Palaipsniui, per savaitę, nuo vieno karto pereisite prie keturių kartų maitinimo, ir žindymas liks tik malonumas. Kalė pati, atėjus laikui, nebeprisileis šuniukų.
Kai tik pradėsite primaitinti šuniukus, būtinai duokite jiems švaraus vandens gerti. Nors pirmą dieną jie ir nemokės to daryti, palaipsniui išmoks. Šeriamą kalę būtinai atskirkite nuo šuniukų, kad jie, lįsdami į jos dubenį, neerzintų jos, lygiai taip pačiai, žiūrėkite, kad kalė neapėstų šeriamų šuniukų. Būkite pasiruošę tam, kad kai tik duosite papildomo maisto šuniukams - gardo švara guls ant jūsų pečių. Ir patikėkite - kakučių bus daug ir visur, taip, kad iš anksto apsiginkluokite popieriniais rankšluosčiais, bekvapėmis skalbimo priemonėmis ir kitu „geru” švarai palaikyti.
Pirmas tris savaites, jei vada nedidelė - iki 8 šuniukų, kalė puikiausiai tvarkysis pati, guolyje bus švaru, o šuniukai - sotūs ir ramūs. Jums atrodys, kad nėra kuo daugiau užsiimti, tik stebėti beaugančius mažylius ir juos fotografuoti. Neapsirikite. Pirmas paras būtina stebėti, kaip kalė gulasi, kad nenuspaustų mažylių, ypač jei tai pirmoji jos vada, ir ji dar nelabai moka apseiti su vaikučiais. Kiekvieną dieną sverkite mažylius, jie turi priaugti vidutiniškai po 30-50 gramų per dieną. Jei koks vienas ar keli silpnesni yra skriaudžiami stipresniųjų brolių ar sesučių, jūs turite padėti mažuosius prie lengviau žindiamų užpakalinių spenių, kad jie galėtų lengviau ir greičiau pasisotinti. Jei šuniukai nepriaugina svorio net pakeičiant spenius, gali būti, kad jiems tiesiog neužtenka kalės pieno. Tuomet jau jūs turėsite papildomai iš buteliuko maitinti šuniukus. Daugelis veisėjų pataria naudoti ožkos pieną, žinoma - visada šviežią. Jei nuspręsite naudoti parduodamus kalės pieno pakaitalus - tegu jums patars veterinaras, kokius ir kiek jų naudoti.
Sveikatos priežiūra ir socializacija
Nuo trijų savaičių šuniukams jau galima duoti vaistų nuo kirminų, pakartoti tai reikia po dviejų savaičių, vėliau duoti kas mėnesį, kol baigsis vakcinavimas. Skiepyti šuniukus galima nuo keturių arba šešių savaičių, praėjus ne mažiau kaip 10 - 15 dienų po vaistų nuo kirminų sudavimo. Yra įvairios skiepų programos, vienų atveju reikia trijų kartų skiepijimo, bet galima anksčiau vesti į lauką, kitų atveju užtenka vieno revakcinavimo. Bet kokiu atveju, prieš iškeliaujant šuniukui į naujus namus, jis turi būti bent kartą paskiepytas ir turėti skiepų knygelę. Apie skiepų schemas geriausia pasitarti su veterinarijos gydytoju.
Nuo šešių savaičių iki trijų mėnesių šuniukams turi būti užsakomi dokumentai, jie turi būti tatuiruojami arba čipuojami, kad galėtų keliauti pas naujuosius šeimininkus. Įprastai tuo metu vadą apžiūri klubo, kuris išduoda dokumentus, atstovas. Jei šuniukai, sveiki, švarūs, judrūs - jiems išduodami kilmės liudijimai.
Chillerio Charmaro knygoje „Šunys ir jų veisimas” pateikiama išsami informacija apie naujagimių šuniukų priežiūrą. Joje aprašomas naujagimių apžiūrėjimas, rizikos prarasti šuniuką per pirmąsias tris savaites, apsigimimai - „kiškio lūpos” ir „vilko gomurio” defektai, kalės žindymas, pirmieji šuniukų judesiai, viduriavimo pavojus, nagučių priežiūra, uodegos trumpinimo specifiką, akių ir ausų priežiūrą, svorio augimą, dantų augimą ir keitimąsi, temperatūros rodiklius, kaip pradėti papildomą maitinimą, kirmėlių ypatumus, dehelmetizaciją.
Naujagimių apžiūrėjimas turėtų prasidėti iškart po gimimo. Reikėtų apžiūrėti galvą, nosį, snukutį, lūpas, gomurį, įsitikinti, ar nėra „kiškio lūpos” ar „vilko gomurio”. Taip pat apžiūrėkite priekines ir užpakalines kojas, suskaičiuokite pirštus ir patikrinkite, ar nėra suluošintų letenėlių. Po to apžiūrėkite pilvą, ar nėra patinusio žiedo aplink bambą ir trūkio, pagaliau apžiūrėkite uodegą - ar nėra kokios nors įgimtos deformacijos.
Pirmosios gyvenimo minutės yra kritinės. Motina energingai laižo šuniuką, stimuliuodama jo gyvybines jėgas, padėdama sureguliuoti kvėpavimą ir skatindama žarnyno veiklą. Šuniukas gimsta aklas ir kurčias, bet labai reaguoja į šaltį, skausmą ir prisilietimus. Jo termoreguliacijos procesai beveik neveikia, todėl jis gali greitai peršalti arba perkaisti. Kiekvienas kraštutinumas yra pavojingas.
Žindimas yra itin svarbus. Šuniukas turi stiprų žindimo instinktą. Jei žindydami šuniukai kelia triukšmą ir kramto spenelius, tai reiškia, kad jie gauna per mažai pieno. Silpnus šuniukus geriau prinešti prie užpakalinių spenelių - juose daugiau pieno ir iš jų žįsti lengviau. Pirmą savaitę šuniukus reikia laikyti 24°C temperatūroje, ir visą laiką jie žinda ir miega, o motina pastoviai juos švarina.
Judesiai vystosi palaipsniui. Dviejų trijų dienų šuniukai jau pakankamai stiprūs ir gali šliaužti į priekį. Šio amžiaus šuniukai greit sušąla. Likę ilgesnį laiką be motinos pradeda šliaužioti ratais, inkščia ir cypia, nes jiems šalta ir jie jaučiasi palikti. Mėgindamas surasti pieną, šuniukas apčiupinėja pilvą tol, kol suranda spenelį. Kai tik gerai prisitvirtina, pradeda stumdyti motinos pilvą, kaitaliodamas priekines kojas. Kai šuniukas įsisiurbia ir pradeda gauti pieno, jo mažytė uodega pasikelia tiesiai į viršų.
Silpstantys šuniukai ir viduriavimo pavojus yra rimta problema. Jei šuniukai pradeda nerimauti, nuolat cypia ir šliaužioja, vadinasi, atsitiko kažkas negero. Pirmąją gyvenimo savaitę šuniukai dažnai užsikrečia streptokokais ar stafilokokais, dar dažniau jų negalavimų priežastis yra žarnyno bacilos. Susirgimo eiga labai greita. Šuniukai pradeda silpnai žįsti, praranda gebėjimą paimti spenelį ir be žmogaus pagalbos jį išlaikyti. Jei nebus užkirstas infekcijos plitimas, dauguma šuniukų nugaiš per pirmąją savaitę. Sergančius šuniukus reikia atskirti ir kas valandą šerti dirbtinai kefyru naujagimiams vaikams, įmaišius nedidelį kiekį gliukozės. Kai dideliuose veislynuose žūsta kelios vados arba vienas kitas šuniukas iš skirtingų vadų be jokių aiškių priežasčių, reikia pradėti visų šuniukų profilaktinį gydymą, nes infekcija gali išplisti. Visus šuniukus reikia apžiūrinėti kas tris keturias valandas. Kai tik pastebėsite viduriavimo pėdsakus, neatidėliodami pradėkite gydyti.
Sveikiausias mažų šuniukų maistas - kalės pienas. Kad jo užtektų, reikia pasirūpinti gera kalės mityba, kol ši laukiasi, taip pat ir po šuniavimosi. Laktacija reikalauja daug energijos ir maistingųjų medžiagų. Todėl šuninga kalė turi būti šeriama profesionaliu, lengvai virškinamu, bet kaloringu ėdalu. Kalės organizmui ypač reikia kalcio, magnio ir vitamino D, kad po šuniavimosi neištiktų eklampsija. Kiekvienas gimęs šuniukas kuo greičiau turėtų gauti krekenų, kurios labai reikalingos šuniukų imunitetui susiformuoti. Pirmomis valandomis po gimimo (ne ilgiau kaip 2 paras) šuniukai sugeba pasisavinti minėtus antikūnus. Jei kalė turi per mažai pieno, patogiausia mažylius žindyti kalės pieno pakaitalu. Ir dirbtinai maitinamus šuniukus reikia duoti kalei išlaižyti. Ji išmasažuos pilvelius, kad mažyliai lengvai šlapintųsi ir tuštintųsi. Trečią gyvenimo savaitę šuniukus galima pratinti prie specialaus „Puppy“ ėdalo.
Gimę šuniukai sveria nuo 70 iki 700 g, tai priklauso nuo šuns veislės. Per dieną jų svoris gali padidėti 5-10 procentų. Būtina nuolat stebėti, ar pakankamai šuniukai priauga svorio. Reikia susirūpinti, jeigu šuniukas per dvi paras nepriaugo svorio. Dar didesnį šeimininkų rūpestį turi kelti mažėjantis naujagimių svoris. Būtina sekti ir svorį, ir mažylių elgseną. Alkanų arba negaluojančių mažylių šonai būna įdubę, jie tampa vangūs.
Nuo keturių ar penkių savaičių šuniukai atjunkomi ir gali pradėti ėsti sausas granules. Bet kad labai mažo dydžio šuniukams būtų lengviau ėsti ir virškinti, geriau iš pradžių jas suminkštinti vandeniu. Daugelis maisto produktų, kurie yra sveiki ar mums patinka, gali būti nuodingi šunims ir šuniukams. Tai apima, bet neapsiriboja: virtus kaulus, riebų maistą, šokoladą, kavą, migdolus, makadamijos riešutus, svogūnus, kai kuriuos grybus, avokadus, žalias bulves, pomidorus, česnakus, špinatus, vynuoges, razinas ir rabarbarus. Naminis maistas gali būti ne pats geriausias jūsų šuniukui, nes sunku užtikrinti jam reikalingą mitybos balansą. Geros kokybės, pagamintas ėdalas šuniukams yra pritaikytas specifiniams jūsų šuniuko poreikiams.
Stebėti savo šuniuko svorį yra naudinga, norint įsitikinti, kad jis auga, tačiau kūno būklės įvertinimas suteikia aiškesnį vaizdą apie tai, ar yra antsvorio, ar svoris per mažas. Jūsų veterinaras gali parodyti, kaip įvertinti šuniuką. Jei pasirinksite tinkamą aukštos kokybės ėdalą, pagamintą specialiai pagal jūsų šuniuko poreikius, jis turėtų aprūpinti visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis ir papildų nereikia. Visada verta apie jūsų šuniuko individualius mitybos poreikius pasitarti su veterinaru.
tags: #svezzamento #cuccioli #bracco