Ar galima pastoti po nutraukto lytinio akto? Viskas apie rizikas ir efektyvumą

Klausimas, ar galima pastoti po nutraukto lytinio akto, kelia daug diskusijų ir neaiškumų tiek paaugliams, tiek ilgalaikiams partneriams bei sutuoktiniams. Nors nutrauktas lytinis aktas (NLA) anksčiau buvo laikomas vienu iš apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo metodų, šiuolaikiniai tyrimai ir patirtis rodo, kad jo efektyvumas yra žymiai mažesnis nei įprastai manoma, o rizika pastoti - gana didelė. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime NLA veikimo principus, jo patikimumą, su tuo susijusias rizikas ir alternatyvius kontracepcijos metodus, siekiant išsklaidyti abejones ir suteikti išsamią informaciją.

Nutrauktas lytinis aktas

Kas yra nutrauktas lytinis aktas (NLA)?

Nutrauktas lytinis aktas, lotyniškai vadinamas Coitus interruptus, yra lytinio akto nutraukimo metodas, kai vyras visai prieš pat ejakuliaciją ištraukia varpą iš makšties. Taip siekiama užkirsti kelią neplanuotam nėštumui, nes tokiu būdu spermatozoidai negali patekti į makštį ir apvaisinti kiaušialąsčių. Šis metodas buvo plačiai propaguojamas ankstesnių kartų, tačiau pastaraisiais metais jis vis rečiau laikomas patikimu kontracepcijos metodu.

Iš pirmo žvilgsnio NLA gali atrodyti kaip paprastas ir prieinamas metodas. Jis yra visiškai nemokamas ir nereikalauja jokių specialių priemonių ar medicininės intervencijos. Dėl šių priežasčių kai kurie žmonės mieliau renkasi NLA, nes jis yra nemokamas ir neįpareigojantis, kaip kitos kontraceptinės priemonės, kurios yra brangios, kurioms reikia recepto ar medicininės intervencijos. Taip pat teigiama, kad šis metodas gali suteikti didesnį malonumą ir intensyvesnius pojūčius, nes kai kurie vyrai skundžiasi, kad naudojant net itin plonus prezervatyvus vis tiek sumažėja penio jautrumas, o moterys prisipažįsta, kad tokio lytinio akto metu neišsiskiria drėgmė ir greitai dingsta susijaudinimas. Kai kurios poros taip pat negali naudoti prezervatyvų dėl alergijos lateksui.

NLA efektyvumas ir rizika pastoti

Nepaisant NLA privalumų, jo efektyvumas saugantis nuo neplanuoto nėštumo yra gana žemas. Kaip minėta, NLA efektyvumas saugantis nuo neplanuoto nėštumo yra maždaug 70-80 proc. Kitais žodžiais tariant, viena iš maždaug keturių moterų, kai partneris propaguoja NLA, pastoja. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tinkamai naudojant NLA metodą, pastoja maždaug 4 proc. moterų, tačiau kitais duomenimis, maždaug 22 proc. (1 iš 5) moterų kasmet pastoja, naudojant šį metodą. Tokia statistika yra labai panaši į asmenų, naudojančių prezervatyvus, statistiką - juos naudojant pastoja maždaug 18 proc. moterų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tinkamai naudojant nutraukto lytinio akto metodą, pastoja maždaug 4 proc. moterų, o naudojant prezervatyvus - 2 proc. moterų.

Pagrindinė NLA nepatikimumo priežastis slypi biologijoje. Dar prieš įvykstant ejakuliacijai (orgazmo metu išsiliejant spermai) išsiskiria skystis, vadinamasis priešspermijus (arba priešsperma), kuriame gali būti spermatozoidų. Šis skystis išsiskiria prieš pat sėklos išsiveržimą. Esmė - jog prieš ejakuliaciją išsiskiriančiame skystyje yra nuo 10 iki 20 milijonų spermatozoidų, ir pačio lytinio akto metu neatmetama galimybė, kad bent vienas iš jų sugebės pasiekti kiaušinėlį ir jį apvaisinti. Net jei partneris yra patyręs ir puikiai kontroliuoja sėklos išsiveržimą, sulaikyti šio skysčio nesugeba nė vienas vyras. Atminkite, kad apvaisinimui užtenka vos vieno gyvybingo spermatozoido (viename mililitre spermos gali būti per 60 mln. spermatozoidų!). Tad nutrauktas lytinis aktas nėra laikomas patikimu kontracepcijos metodu. Jo patikimumas siekia vos 70 procentų, tad rizika pastoti yra pernelyg didelė.

Spermatozoidų ir kiaušialąstės sąveika

Kada galima pastoti?

Neplanuotas nėštumas kartais gali apversti visą gyvenimą aukštyn kojom, todėl naudinga žinoti, kada pastojimo tikimybė yra didžiausia, o kada - minimali. Ši informacija padės ne tik vengiant nepageidaujamo nėštumo, bet taip pat ir planuojant šeimos pagausėjimą.

Klausimas, „ar galėjau pastoti?“, moterims gali iškilti įvairiose situacijose. Net ir tada, jei yra naudojamos apsaugos nuo nėštumo priemonės, tikimybė, kad galėjote pastoti, vis dar išlieka.

  • Po mėnesinių: Tikimybė pastoti iškart po mėnesinių tikrai egzistuoja, tačiau ji yra gana menka. Ar galima pastoti po mėnesinių, priklauso nuo to, koks yra jūsų menstruacijų ciklo ilgis ir kiek trunka mėnesinės. Dažnai teiraujamasi, ar galima pastoti po mėnesinių antrą dieną, tačiau tokia tikimybė yra gana maža.
  • Prieš mėnesines: Taip, tokia tikimybė tikrai egzistuoja, tačiau ji yra labai nedidelė. Ar įmanoma pastoti prieš mėnesines, priklauso nuo to, ar jūsų menstruacijų ciklas yra reguliarus. Nors tokia tikimybė yra nedidelė, tačiau ji visada išlieka.
  • Per mėnesines: Ar įmanoma pastoti per mėnesines, priklausys nuo jūsų ciklo ilgio ir reguliarumo.
  • Po ovuliacijos: Po ovuliacijos galima pastoti tik labai trumpą laiką. Kai kiaušinėlis palieka kiaušidę, spermatozoidas jį gali apvaisinti vos 12-48 valandas, taigi, tikimybė yra labai maža.
  • Per nevaisingas dienas: Ir taip, ir ne. Ar įmanoma pastoti nebaigus į vidų, priklausys nuo to, kokiomis ciklo dienomis mylėsitės.
  • Po gimdymo: Kai po gimdymo moterys nesulaukia mėnesinių, jos dažnai mano, kad šiuo laikotarpiu neįmanoma pastoti, tačiau tai nėra tiesa. Jei moteris nežindo kūdikio, mėnesinės jai sugrįš anksčiau nei žindančiai moteriai. Neaišku, kiek laiko praėjus nuo gimdymo kiaušinėlis vėl subręs, todėl jei nenorite dar vieno kūdikio, reikėtų tai turėti omenyje. Kaip rodo praktika, vėl pastoti galima po gimdymo praėjus net ir kelioms savaitėms. Įprastai rekomenduojama palaukti bent 4-6 savaites, ir tik tuomet lytiškai santykiauti. Laikotarpis, per kurį moteris atsigauna po gimdymo, yra labai individualus. Jei neplanuojate pastoti, kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos iš karto, kai tik pradedate aktyvų lytinį gyvenimą.
  • Po kontraceptikų nutraukimo: Jei nutrauksite kontraceptinių tablečių vartojimą, pastoti galėsite jau kito ciklo metu, ir visai nesvarbu, kaip ilgai buvo naudojama ši kontraceptinė priemonė. Tarp persileidimo iki kitų mėnesinių beveik visuomet įvyksta ovuliacija, todėl tikimybė pastoti netampa mažesnė.

Menstruacinio ciklo apžvalga: fazės ir hormonų reguliavimas

NLA ir jo pasekmės

Nors NLA iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip lengvas ir natūralus metodas, jis gali turėti neigiamų pasekmių ne tik dėl neplanuoto nėštumo rizikos, bet ir dėl galimo poveikio tiek vyrams, tiek moterims.

  • Frigidiškumas ir impotencija: Daugelį metų vyravo nuomonė, kad NLA yra žalingas tik vyrams, kadangi jiems būtina kontroliuoti sėklos išsiveržimą ir tai neigiamai veikia vyrišką psichiką ir gali lemti tam tikras pasekmes. Teigiama, kad kai vyras pasiekia aistros piką, jam reikia sutelkti visas jėgas, kad sustotų. Būtent ši būsena gali lemti centrinės nervų sistemos pažeidimus, patologinius varpos pakitimus. Priežastis - kad dėl ilgalaikio tokio metodo naudojimo lytinio aparato kraujotakos organai netenka tonuso. Tai skatina priešlaikinę ejakuliaciją ir impotenciją. Pagal statistiką, pusė vyresnių nei 30 metų vyrų, kurie kreipėsi į gydytojus dėl prostatos ligų, reguliariai naudojo NLA. Tarp moterų, kurios nė karto nepatyrė orgazmo, apie 50 proc.

Vyro ir moters anatomija

Tobulinimo sudėtingumas ir alternatyvos

Tobulinti NLA metodiką iš tiesų yra sudėtinga, ir mažai tikėtina, kad praktika padarys jį daug veiksmingesnį. Kaip ir daugelį kitų kontracepcijos rūšių, žmogiškosios klaidos daro jį mažiau patikimu. Kad NLA metodas būtų veiksmingas, vyras turi tiksliai žinoti, kada įvyks ejakuliacija, ir nutraukti aktą prieš jai įvykstant. Tam gali prireikti praktikos. Tai taip pat gali būti sudėtinga, nes šis metodas gali sumažinti jaučiamą malonumą arba apsunkinti vieno ar abiejų partnerių pasitenkinimą. Kad šis metodas būtų veiksmingas, partneris turi užtikrinti, kad sperma neturėtų kontakto su makštimi lytinio akto metu ir po jo. Tokios medžiagos, kaip alkoholis ar narkotikai, taip pat gali sutrumpinti žmogaus reakcijos laiką, todėl sunkiau įvertinti, kada laiku nutraukti lytinį aktą.

Dėl šių priežasčių NLA nėra laikomas patikimu kontracepcijos metodu. Organizacijos „Planned Parenthood“ teigimu, šis metodas yra mažiau veiksmingas nei kitos kontracepcijos rūšys, tačiau geriau nutraukti lytinį aktą nei visai nesisaugoti. Jei kaskart lytinis aktas nutraukiamas laiku, šis metodas būna gana veiksmingas.

Kontraceptinių priemonių efektyvumas: palyginimas

Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų šaltinių teigimu, štai, koks yra visų kontraceptinių priemonių efektyvumas:

  • Kombinuoti oraliniai kontraceptikai - 92 proc.
  • Prezervatyvai vyrams - 82 proc.
  • Progesterono kontraceptinės tabletės - 90-97 proc.
  • Kontraceptinis implantas - 99 proc.
  • Varinė kontraceptinė spiralė - 99 proc.
  • Hormoninė kontraceptinė spiralė - 99 proc.
  • Prezervatyvai moterims - 79 proc.
  • Vazektomija - 97-99 proc.
  • Lytinio akto nutraukimas - 73 proc.

Kaip matyti iš šių duomenų, nutrauktas lytinis aktas yra vienas mažiausiai efektyvių kontracepcijos metodų.

Ką daryti, jei įtariate nėštumą?

Jei vis dėlto įvyko neapsaugotas lytinis aktas arba naudojamas metodas nepasiteisino, svarbu žinoti, ką daryti.

  • Skubioji kontracepcija: Skubioji kontracepcija (ekstrinė hormoninė kontracepcija) skirta naudoti po lytinio akto praėjus ne daugiau kaip 72 val., tačiau kuo greičiau piliulę išgersite, tuo mažesnė tikimybė, kad pastosite. Vis tik kartais ir ši kontracepcijos metodas nesuveikia ir moteris pastoja.
  • Nėštumo testas: Nėštumo testą galima atlikti likus kelioms dienoms iki numatomos mėnesinių datos. Jei ypač nekantraujate sužinoti, ar pastojote, galite atlikti HCG tyrimą, skirtą ankstyvam nėštumui diagnozuoti iš kraujo mėginio.

Galimybė pastoti po nutraukto lytinio akto visada išlieka, todėl jei nenorite tapti nėščia, rekomenduojama rinktis patikimesnius ir saugesnius kontracepcijos metodus.

tags: #si #puo #rimanere #incinta #con #una