Kūdikio verksmas - tai ne tik jo būtinybė bendrauti, bet ir svarbus signalas, rodantis jo fizinę ar emocinę būklę. Tėvams, ypač pradedantiems savo kelionę su mažyliu, suprasti verksmo priežastis gali būti iššūkis. Ypač nerimą gali kelti kūdikio verksmas maudymosi metu, kuris, atrodo, turėtų būti malonus ir raminantis procesas. Tačiau taip nutinka ne visada. Šiame straipsnyje gilinsimės į įvairias priežastis, kodėl kūdikiai verkia maudydamiesi, ir pateiksime praktiškus patarimus, kaip palengvinti šią situaciją.
Visiškas prisitaikymas prie naujo pasaulio
Grįžus iš gimdymo namų, pirmosiomis savaitėmis naujagimis stengiasi prisitaikyti prie naujos aplinkos ir apskritai prie naujo pasaulio. Juk jis atėjo iš tokios jaukios vietelės - pilvelio. Gali atrodyti, kad mažylis vis verkia ir verkia. Mokslininkai, stebėję vaikus, teigia, jog mažyliai per dieną vidutiniškai verkia 1-2 valandas dėl nepaaiškinamų priežasčių. Verksmas - tai vėlyvas alkio požymis. Intensyvus verksmas, trunkantis tris ir daugiau valandų per dieną, kai vaikelis auga normaliai ir jokių medicininių priežasčių nerandama, vadinamas pilvo diegliais. Diskomforto jausmą kūdikėliui padeda sumažinti sukamųjų judesių pilvuko masažas, šilti kompresai dedami ant pilvo ir kt.
Fiziniai pojūčiai ir diskomfortas
Visi šie simptomai rodo, jog vaikutis patiria stiprų diskomforto jausmą ir bando su tuo kovoti. Visa tai neleidžia pereiti į gilią miego fazę, o tai reiškia, jog mažylis negauna pilnaverčio poilsio. Pasitaiko atvejų, kuomet nusiraminti padeda mamos krūtis, tačiau toks sprendimas tik trumpam padeda vaikui pajusti komfortą. Tuomet, kai jo būsena tampa nepakeliama, jis atsisako krūties ir pradeda be paliovos verkti.
Skausmas dėl ligos ar pilvo dieglių
Kūdikis gali verkti dėl tam tikros ligos arba jį kamuojamų skausmų. Jeigu mažylis turi temperatūros, sloguoja ar pastebimi kitokie negalavimo simptomai - būtina kreiptis į gydytoją pediatrą, ir nustačius ligą imtis gydymo. Tačiau jeigu mažylį kamuoja dažnai pasitaikantys pilvuko diegliai, turėsite būti kantrūs ir išlaukti iki trijų - šešių mėnesių amžiaus, o tuo tarpu galite išbandyti šiuos būdus: pamasažuoti pilvuką pagal laikrodžio rodyklę, skatinti kūdikį dažniau atsirūgti, pašildyti pilvuką (galima tiesiog palaikyti pridėjus savo šiltą delną prie pilvelio), kaip galima dažniau kūdikį guldyti ant pilvuko.
Jei sveikas kūdikis nuolat verkia pamaitintas krūtimi arba nenumaldomo klyksmo sulaukiate vakarais, veikiausiai jį kamuoja vadinamieji „trijų mėnesių trukmės diegliai“. Kūdikis suglaudžia kojytes, riečiasi į priekį, suspaudžia kumščius, o jo veido spalva kaitaliojasi - nuo rausvos iki balkšvos. Viena iš svarbiausių pilvo dieglių priežasčių - nebrandi vaiko virškinimo sistema. Skirtingai nei suaugusiųjų, kūdikių žarnyno mikrobiota dar nėra išsivysčiusi. Taigi dėl to, kad iš pradžių žarnyno mikrobiotos nepakanka ir silpnai dirba vaiko virškinimo sistema, atsiranda kūdikių pilvo diegliai. Šie skausmai ypač kamuoja po Cezario pjūvio operacijos gimusius kūdikius.
Dažnai gimus kūdikiui mažylio juoką pakeičia ilgai užtrunkantis ir varginantis verkimas. Šeima susiduria su pirmaisiais sunkumais - kūdikio pilvuko skausmais. Daug streso sukelia tai, kad dažniausiai tėvai nežino, kodėl kūdikis verkia ir kaip jam padėti. Ko gero, daugeliui pažįstama situacija: 3 mėnesių vaikelis verkia be perstojo. Jo išsekusi, pavargusi mama veža mažąjį į vaikų skubios pagalbos skyrių, nes nebežino, ko griebtis. Visi mažyliai daug ir dažnai verkia pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Šiuo laikotarpiu vidutinė verkimo trukmė svyruoja nuo 42 min. iki 2 val. per dieną! Maždaug 6-8 savaičių amžiaus kūdikiai pasiekia verkimo piką. Dažniausia priežastis - pilvuko diegliai. Po 4 gyvenimo mėn. kūdikis verkia rečiau ir trumpiau (jau apie 72 min. Vaikelis, kuriam prasidėjo pilvo skausmai, atrodo, gali verkti valandų valandas.
Viena geriausių rekomendacijų, padedančių atskirti sveikatai nepavojingą verkimą nuo pavojingo, vadinama Tim’s cries. Kiekviena šio žodžių junginio raidė reiškia pavojingą būklę. T - trauma (sužalojimai, susižalojimai), įkandimai (pvz., vabzdžių), navikai; I - infekcija (vidurinės ausies uždegimas, šlapimo takų infekcija ir kt.); M - (angl. maternal), mamos, tėčio stresas, pyktis, depresija; S - stranguliacija (žarnyno nepraeinamumas); C - kardiorespiracinės (kvėpavimo ar širdies sistemos) ligos; R - refliuksas, alerginė reakcija į medikamentus; I - (angl. intolerance), laktozės, karvės pieno netoleravimas; E - (angl. eye) svetimkūnis akyje, įdrėskimai, kraujosruvos; S - (angl.
Ar mažyliui nešalta? Ar pakanka tėvų dėmesio? Ar yra emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvų, ar namuose netvyro įtampa? Ar vaikas švarus? Jeigu visos minėtos priežastys, galinčios sukelti verkimą, atmetamos, greičiausiai kūdikį kamuoja pilvo diegliai. Tai gerybinė, gyvybei nepavojinga būklė, priklausanti nuo laiko. Kūdikių pilvo diegliai neturi standartinio apibrėžimo. Dažniausiai sutinkamas apibrėžimas - verkimas be aiškios priežasties, trunkantis ilgiau nei 3 val. per dieną ir pasireiškiantis daugiau nei 3 dienas per savaitę sveikam kūdikiui iki 3 mėn. amžiaus - tai „Trijų taisyklė“. Wesselio kriterijai. ≥ 3 valandos/dieną; ≥ 3 dienos/savaitę; trunka ≥ 3 sav. Romos III kriterijai. Šiais kriterijais remiantis nustatoma, kad diegliai - tai funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis kūdikiams nuo gimimo iki 4 mėn. amžiaus.
Netinkama aplinkos temperatūra
Kita kūdikio verksmo priežastis gali būti netinkama jo apranga arba patalpos temperatūra. Jauniems tėveliams labai dažnai baisu, kad kūdikis nesušaltų, o ypač nakties metu. Jeigu mažylis yra daug prirengiamas, apklojamas keliomis antklodėmis ir dar kruopščiai apkamšomas - kūdikiui būna per šilta, plečiasi prakaitinių liaukų latakai ir gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Kūdikių termoreguliacija dar nėra susireguliavusi, o dėl labai plonos odelės jiems labai lengva perkaisti ir atvėsti. Kūdikiiai tarsi „kvėpuoja oda”, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą jų kūno temperatūrą. Kambario temperatūra, kuriame dažniausiai būna kūdikis, turėtų būti apie 18 - 20º, taip pat dažnai vėdinama, kad nuolat cirkuliuotų grynas oras.
Šeimos gydytoja Rasa Katkevičienė pataria visuomet tikrinti, ar kūdikiui ne per karšta, jei taip - jis bus neramus. Tuo tarpu, jei vėsu, jis jausis geriau, miegos, nes vaikai labiau mėgsta vėsą. „Mūsų klimato zonoje daug šaltų ir vėjuotų dienų, todėl kūdikis, įpratęs būti savo lovytėje, kur nuolat 24 laipsniai šilumos, sunkiai adaptuojasi vėliau. Juk pradėjus šliaužioti, jam bus vėsiau, nes apačioje ties grindimis žemesnė temperatūra. Virš mėnesio kūdikio namuose temperatūra gali būti 20 laipsnių, o kartais - ir 18.
Netinkamos sauskelnės ir iššutimai
Labai dažnai kūdikiai verkia dėl netinkamų sauskelnių ir jų sukeliamų alergininių reakcijų. Rinkdamiesi sauskelnes tėveliai turėtų būti labai atidūs ir dideliais kiekiais pirkti tik gerai įsitikinę, kad to gamintojo sauskelnes kūdikio odelė toleruoja. Dėl netinkamų sauskelnių atsirandantis bėrimas užpakaliuko srityje mažyliui sukelia diskomforto jausmą, todėl būtina iškart jas pakeisti kitomis, mažiau kvapniomis, ekologiškesnėmis sauskelnėmis.
Kita, taip pat labai dažnai pasitaikanti kūdikių verksmo priežastis - įvairių vietų iššutimai. Mažylio raukšlių priežiūra yra vienas svarbiausių ir atsakingiausių darbelių mamai. Ypač reikia atkreipti dėmesį į kirkšnis, kakliuką, kelius, aplink lytinius organus ir užpakaliuką. Kiekvieną kartą po maudynių tėveliai turėtų kruopščiai nusausinti problemines vietas, kurios yra linkusios iššusti ir jei reikia - pašutusias vieteles patepti specialiu kremu nuo pašutimų, kurio sudėtyje yra cinko oksido. Toks kremas apsaugo labai jautrią kūdikio odelę ir ramina. Po maudynių viso kūdikio kūnelio tepti jokiais kitais kremais nereikėtų, nes tai trukdo odelei „kvėpuoti”.
Gimdymo traumos ir jų pasekmės
Patsms nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta. Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą.
Emociniai ir psichologiniai poreikiai
Nori artumo ir meilės
Galiausiai kūdikis gali verkti tiesiog norėdamas meilės ir šilumos. Šiame dideliame ir dar nepažįstamame pasaulyje yra tiek daug naujovių ir įdomybių, kad joms suvokti gali prireikti dar ne vienos nakties ir dienos. Kūdikis nuolat tyrinėja aplinką, todėl jam labai svarbu šalia tėtis ar mama, kurie pažindintų su jį supančiu pasauliu. Atrodytų be jokios priežasties verkiantį kūdikį priglauskite prie savęs ir pamyluokite. Juk taip gera žinoti, kad kažkam esi labai labai reikalingas.
Mamos emocijos atsispindi vaike. Jei mama išsigąsta, vaikas irgi neramus. Turbūt, esate patyrusios, kad susijaudinusios negalite užmigdyti vaiko. Tik jums nurimus, ramus jaučiasi ir kūdikis - tada užmiega. „Patarčiau duoti sau minutę poilsio, tegul su vaiku pabus tėtis, močiutė, brolis, sesuo, kad mama nors trumpam atsipalaiduotų.
Kaip užmigdyti kūdikį? Veiksminga lopšinė miegui ir nuraminimui | Pagalba migdant mažylį
Nepaaiškinamas verksmas ir "raganų valanda"
Kartais pasitaiko, jog kūdikio verksmas yra stiprus ir nenuraminamas, tačiau neatitinka visų tradicinių paaiškinimų. Toks verksmas gali trukti trumpiau arba pasireikšti rečiau. Šiuo atveju, nekalbame apie vienkartinį ilgą verksmą, kuris tikrai gali būti susijęs su liga ar skausmu. Laikotarpis, kai kur literatūroje žinomas kaip „raganų valanda“ ar „purpurinis verksmas“, dažniausiai prasideda nuo antrosios gyvenimo savaitės, dažnai pasiekia piką apie 6-8 savaitę ir pamažu išnyksta trečiąjį ar ketvirtąjį gyvenimo mėnesį. Retais atvejais užsitęsia iki šeštojo mėnesio. Nenuraminamas verkimas būdingas 10-15 % visiškai sveikų vaikų, todėl nenuostabu, jog dalis tėvų, senelių, niekada nėra su juo susidūrę ir kartais gali sutrikdyti tėvus tokiais komentarais, kaip: „Kūdikiai taip neverkia.“, „Niekada nesu mačiusi taip verkiančio kūdikio“. Pats verksmas, jei jo metu kūdikiu yra švelniai rūpinamasis, kūdikiui yra visiškai nepavojingas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, kūdikiai vystosi įprastai ir nėra pastebėta jokio ryšio tarp jų sveikatos, elgesio ar gebėjimo valdyti emocijas vėlesniame amžiuje, lyginant su kūdikiais, kurie nepatyrė tokio verkimo.
Kaip palengvinti nepaaiškinamo verksmo periodą
Kol kas trūksta mokslinių įrodymų, kokia gi tikroji tokio verksmo priežastis ir kokios priemonės galėtų jį palengvinti. Belaukdami, kol bus atrasta patikima priemonė nuraminanti šį nepaaiškinamą verksmą, galime pasidomėti, kas gi galėtų pagelbėti bent jau sušvelninti šiuos verkimo periodus.
- Aplinkos optimizavimas: Dienos būdravimo metu iki minimumo sumažinkite stimuliaciją, leiskite laiką su kūdikiu kuo ramiau. Venkite svetimų žmonių, sausakimšų erdvių, kuriose būtų daug garsų, kvapų, spalvų. Bendraujant su mažyliu niekur neskubėkite, sulėtinkite savo judesius ir visuomet perspėkite kūdikį prieš jį paimant ar stipriai pasikeičiant aplinkai. Tarkim, panardinant į vandenį. Vakarop priblankinkite namuose šviesas, pritildykite garsus, išjunkite televizorių.
- Fizinis kontaktas ir raminimas: Kuo daugiau laiko praleiskite nešiodami kūdikį, pagal galimybes, laikykite oda-oda kontakte. Išmėginkite įvairius raminimo būdus, tačiau neturėkite per didelių lūkesčių dėl jų efekto. Dažnai tai, kas nuramina vaiką vieną vakarą, gali nebeveikti kitą, tad tiesiog nusiteikite ramiems eksperimentams. Dažnai tėvai teigia, jog vaikus nuramina važiavimas mašina. Išeikite trumpam su kūdikiu į lauką.
- Pagalbos prašymas ir savikontrolė: Kvieskitės pagalbos. Šiuo periodu tai ne prabanga, o būtinybė. Išlikite kiek įmanoma ramesniais. Kelias valandas beklausant kūdikio verksmo, išlikti ramiems nėra paprasta, tačiau turite prisiminti, jog taip labiausiai padedate savo kūdikiui nurimti ir jaustis saugiu. Išmėginkite gilų kvėpavimą, laikydami priglaudę kūdikį, tai padės nurimti ir jums, ir kūdikiui. Žinokite, kad tai fenomenalus kūdikio raidos etapas, kuris visai neturi nieko bendro su tuo, kokie tėvai jūs esate ar kaip prižiūrite kūdikį. Jei jaučiate, kad sunku valdytis, kyla nerimas ar pyktis, perduokite kūdikį partneriui.
Nors verkimas užtrunka ilgai, dažniausiai jis tiesiog netikėtai baigiasi. Kūdikis nurimsta ir įprastai tiesiog ramiai užmiega. Tiesa, jo tėvams nurimti užtrunka kur kas ilgiau. Išgirdę, jog jūsų draugai išgyvena šį periodą - skubėkite į pagalbą. O jei vakare girdite kaimynystėje nepaliaujamą verksmą, jokiu būdu nebelskite į sienas, geriau pasiūlykite panešioti kūdikį ar išvirti raminančios žolelių arbatos.
Kūdikio guldymas ant pilvuko ir miego patarimai
Prieš keliolika metų, siekiant sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką, pediatrai pateikė naują rekomendaciją kūdikius guldyti ant nugaros. Tačiau didžiąją laiko dalį praleidžiant tokioje pozoje kūdikiui gali išsivystyti plagiocefalija (plokščios galvos sindromas) - kūdikio kaukolės skliauto deformacija, be to, gali sulėtėti kūdikių fizinė raida ir kt. Maždaug 4-ąjį gyvenimo mėnesį nuolat ant pilvo guldomas kūdikis turėtų sugebėti pakelti krūtinę nuo grindų, atsiremti alkūnėmis ir išlaikyti galvą vertikalioje padėtyje.
Pradžioje naujagimius ant pilvo kasdien reikėtų guldyti 2-3 kartus, šioje padėtyje praleidžiant maždaug 3 min. Naujagimiui augant ir stiprėjant, laiką, praleidžiamą ant pilvuko, palaipsniui reikėtų ilginti. Iš viso ant pilvo 1-3 mėn. kūdikis turėtų gulėti apie 20 min. Jei mažylis verkia ir ant pilvo neišbūna nė tų 3 min., buvimo ant pilvo laiką galima sutrumpinti iki 1-2 min. Natūralu, kad naujagimis priešinsis tam, kas neįprasta, taip pat ne visiems mažyliams patinka padėtis, kai veidas nukreiptas žemyn. Tam, kad kūdikis kuo daugiau laiko praleistų ant pilvo, paverskite šį laiką įprastų žaidimų dalimi: rodykite mažyliui arba priešais jį padėkite ryškiaspalvius žaislus, vartykite knygeles, priešais pastatykite veidrodėlį ir kt. Jokiu būdu nepalikite vaikelio vieno: užmegzkite su juo akių kontaktą, kalbinkite jį, imituokite gyvūnų ar paukščių skleidžiamus garsus, dainuokite daineles. Geriausia kūdikį guldyti žemai, ant kieto paviršiaus.
Kūdikio miegas yra labai svarbus jo vystymuisi, tačiau dažnai tėvams kelia daug klausimų. Aptarkime kelias rekomendacijas, kurios gali padėti kūdikiui geriau miegoti:
- Japoniškas Metodas: Japonijos mokslininkai rekomenduoja taikyti „penkių - aštuonių taisyklę“. Prisiglaudę prie kūno kūdikį vaikščiokite mažiausiai penkias minutes vienodu tempu be staigių judesių ir posūkių. Po to atsisėskite ir išsėdėkite su kūdikiu 8 minutes.
- Amerikietiškas Metodas: Amerikos pediatrų akademijos (AAP) kūdikių miego ekspertai rekomenduoja: kai kūdikis sunkiai užmiega, (nuo 4 mėnesių) guldyti mieguistus, o ne laukti, kol visiškai užmigs. Jie taip pat pataria neskubėti raminti vyresnio nei 3 mėnesių kūdikio, kai jis atsibunda.
- Ferberizmas: Kai kūdikiui sukanka 6 mėnesiai, galite pradėti taikyti ferberizmą, pavadintą „laipsnišku išnykimu“: vis ilgiau neprieikite prie verkiančio kūdikio lovos, kol terminas bus 3 minutės. Tikslas - suteikti kūdikiui galimybę vėl užmigti jums nedalyvaujant.
Kasdien ir reguliariai kūdikis turi būti veikiamas natūralios dienos šviesos ir dienos aktyvumo. Kai kūdikis sunkiai užmiega, būtinai nustatykite kasdienius ritualus. Naktinis bendravimas turi būti ramus ir švelnus. Būkite atsakingi, bet nuobodūs. Nekelkite triukšmo, nejudinkite kūdikio ir venkite akių kontakto. Jei nerimaujate dėl galimos medicininės problemos arba kažkas tiesiog atrodo ne taip, pasitarkite su gydytoju.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių kūdikis greitai pabunda
Visgi taip norisi užmigdžius vaikus pagaliau atsipalaiduoti, tad aptarkime kelias pagrindines priežastis, dėl kurių atsiranda šis greitas pabudimas:
- Per ankstyvas miego laikas: Ankstyvaisiais mėnesiais (iki ~3-4 mėn.), tai GALI reikšti, kad mažyliui reikia vėlesnio miego laiko. Ypač tai aktualu, jei stengiatės kūdikį migdyti anksti 18-19 val. Kai kurių kūdikių dienos-nakties ritmas formuojasi gana ilgai, todėl toks migdymo laikas jų kūnui dar yra labiau dienos pogulis nei nakties miego laikas. Jei mažylis pabunda geros nuotaikos ir kupinas energijos - labai tikėtina, kad laikas būdravimui.
- Pervargęs/Nepakankamai pavargęs: Pervargusiam mažyliui labai sunku sujungti miego ciklus, nes veikia hormonas kortizolis, kuris visai nesutaria su miego draugu melatoninu. Pervargę kūdikiai dažnai užmiega greitai (iki 5-10 min.), tačiau miega neramiai ir neretai greitai pabunda. Dažnai blogos nuotaikos ir verkdami. Nepakankamai pavargusiems kūdikiams trūksta miego spaudimo, kas taip pat baigiasi greitu nubudimu. Tik dažniau jie bus geros nuotaikos, nusiteikę bendrauti ir kartais netgi sunkiai vėl užmigdomi.
- Skausmas ar nepatogumas: Baigiantis miego ciklui, mažyliai keliauja į labai paviršinio miego fazę, panašią į prabudimą. Todėl jei jų kūne yra kažkoks nepatogumas, labai tikėtina, kad jis erzins ir gali daryti įtaką nubudimui. Tarkim, mažyliui reikia atsirūgti, skauda pilvelį ar dygstantį dantuką - tikėtina, kad sulauksime niurzgėjimo ar net visiško pabudimo.
- Nusnaudimas: Jei mažylis žinda ar valgo iš buteliuko prieš pat miegą, būdamas jau gana pavargęs, didelė tikimybė, kad net jei ir neužmigs, tai bent sekundei kitai snūstels bevalgydamas. Tokie nusnaudimai dažnai labai apsunkina užmigimą ir sukuria pabudimus vos užmigus.
- Alkis: Neretai pavargę mažyliai tiesiog užmiega prie krūties nepakankamai pasisotinę. Praėjus pirmam miego ciklui, juos pabudina ne kas kitas, o alkis.
- Užmigimo būdas: Pirmas miego ciklas nėra lengvai sujungiamas, todėl mažyliams gali prireikti mūsų pagalbos. Ypač tiems, kurie yra aktyviai migdomi: supami, nešiojami, žindomi. Visi šie migdymo būdai yra nuostabūs, jei jie patinka jums ir jūsų kūdikiui, tiesiog kartais jie gali tapti greito pabudimo priežastimi, nes ciklui sujungti mažylis tikisi tokios pat pagalbos, kaip ir buvo užmigdytas. Tai vadinamoji miego asociacija.
- Artumo poreikis: Neretai vaikams tiesiog būtinas fizinis kontaktas, kad jaustųsi saugūs. Kadangi pirmas miego ciklas kiek jautresnis, vaikai neretai prabunda pajutę, kad pasikeitė jų miego vieta - nuo jaukių rankų buvo perkelti į lovelę; kad mamos/tėčio nebėra šalia.
Keista, bet kartkartėmis pasiteisina ir tarsi visai nesusiję dalykai, tad visuomet verta paeksperimentuoti išbandant:
- Pasikeitimą, kas migdo vaiką: Ypač, jei migdo žindanti mama, kartais miegelis bus ramesnis, jei migdys nežindantis partneris.
- Vakarienės inventorizaciją: Labai rekomenduotina atsisakyti cukraus, kofeino, maisto priedų turinčių produktų. Taip pat atkreipti dėmesį į galimus maisto netoleravimus, atkreipti dėmesį, ar pavalgius tam tikro maisto nesikaupia dujos.
- Miego aplinkos patikrinimą: Gal mažyliui karšta/šalta? Tyla ar baltas triukšmas? Šviesiau ar visiškoje tamsoje? O gal prieš miegą mato ekranus?
Kūdikio baimės
Baimė yra natūrali raidos dalis, padedanti atsargiau vertinti aplinką ir apsisaugoti nuo pavojų. Pirmosios baimės išraiškos yra siejamos su refleksais, o sąmoningiau bijoti pradeda maždaug 6 mėn. Naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėn. Naujagimiai ir maži kūdikiai dažnai verkia dėl staigių garsų, netikėtų judesių, šviesos pokyčių ar atsiskyrimo nuo tėvų. Svarbu užtikrinti saugią ir ramią aplinką, vengti per didelio aplinkos stimuliavimo ir palaipsniui pratinti kūdikį prie naujų potyrių.