Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas fiziologinių pokyčių, ruošiantis naujam gyvybės etapui. Tačiau šis laikotarpis taip pat gali tapti jautresnis įvairioms infekcijoms dėl imuninės sistemos adaptacijų. Viena iš tokių iššūkių tapo COVID-19 pandemija, kuri sukėlė susirūpinimą dėl jos poveikio nėščioms moterims ir jų vaisiams. Nors iš pradžių informacijos trūko, per pastaruosius metus atlikti tyrimai suteikia vis daugiau aiškumo apie COVID-19 rizikas nėštumo metu, apsaugos priemones ir naujausius atradimus.
COVID-19 Poveikis Nėščioms Moterims ir Vaisiams: Rizikos Dydis
Nėštumo metu moters organizme vyksta esminiai pokyčiai, įskaitant imuninės sistemos modifikacijas, kurios gali padidinti jautrumą infekcijoms. Tyrimai patvirtino, kad susirgus COVID-19 infekcija nėštumo metu, padidėja vaisiaus ir motinos žūties rizika. Įvairių tyrimų duomenimis, COVID-19 infekcija nėštumo metu kelia didelę riziką sunkios klinikinės eigos pneumonijos išsivystymui bei hospitalizacijai į reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Šiame kontekste, klinikiniai atvejai, iliustruojantys galimas neigiamas pasekmes, tampa ypač svarbūs. Pavyzdžiui, 29 metų nėščioji, susirgusi kritinio sunkumo COVID-19 infekcija antrajame nėštumo trimestre, patyrė vaisiaus žūtį. Dėl COVID-19 sukeltos abipusės pneumonijos ir sunkios hipoksijos pacientė atsidūrė kritinės būklės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, kur jai buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija ir ekstrakorporinė membraninė oksigenacija.
Manoma, kad didžiausia šių komplikacijų rizika kyla trečiąjį nėštumo trimestrą (nuo 29-os nėštumo savaitės). Tai gali būti susiję su vaisiaus augimu ir jo spaudimu motinos plaučiams, taip pat su didėjančiu deguonies poreikiu. Vienas iš COVID-19 simptomų yra karščiavimas. Karščiavimas, ypač jei temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau pirmajame nėštumo trimestre, gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi, padidinti įvairių ydų, apsigimimų ir raidos sutrikimų riziką.
Vertikali Transmisija: Virusas ir Vaisiaus Perdavimas
Anksčiau nebuvo patikimų tyrimų, kad koronavirusas (COVID-19) būtų perduotas vaisiui ar naujagimiui nėštumo, gimdymo metu arba po gimdymo vertikalios transmisijos būdu. Tačiau viena naujesnių 2024 m. atliktų studijų parodė, kad maži COVID-19 viruso baltymai gali prasiskverbti pro placentą. Taigi, tyrimo išvados rodo, kad virusas moters vaisiui perduodamas dažniau, nei manyta. Nors viruso dalelės buvo aptiktos pieno mėginiuose, dokumentuotų atvejų, kai kūdikis užsikrėtė infekcija per motinos pieną, iki šiol nėra. PSO ir kitos patikimos institucijos teigia, kad vertikalus viruso perdavimo kelias nuo nėščiosios vaisiui nėra patvirtintas, tačiau reikia atidžiai stebėti naujausius tyrimus.
COVID-19 Simptomai ir Ligos Eiga Nėštumo Metu
Nėščiųjų patiriami COVID-19 simptomai gali skirtis. Kaip pasakojo viena iš moterų, Lina, ligos simptomai pradėjo ryškėti labai greitai: iš pradžių jautė stiprų galvos skausmą, vėliau atsirado karščiavimas ir kosulys. Dėl nėštumo ji galėjo vartoti tik paracetamolį. Vėliau atsirado dusinantis kosulys, kaulų laužymas ir skausmas nugaroje ties plaučiais. Tokiais atvejais, kaip Linos, nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Svarbu atidžiai stebėti deguonies kiekį organizme, ypač jei vystosi kvėpavimo takų nepakankamumas ir hipoksija, nes tai kelia pavojų vaisiui.
Nors dauguma nėščiųjų, susirgusių COVID-19, patiria lengvesnę ligos eigą, apie 9% nėščiųjų, sergančių COVID-19 liga, yra gydomos intensyviosios terapijos ir reanimacijos skyriuose. Pasaulio mokslininkų duomenimis, pavojingesnė COVID-19 infekcija yra nustatoma trečiąjį nėštumo trimestrą.
Priešlaikinis Gimdymas ir Kitos Komplikacijos
Dėl COVID-19 infekcijos, sergančios moterys tris kartus dažniau gimdo prieš laiką. Apie 60% moterų, susirgusių COVID-19 nėštumo metu, reikia atlikti cezario pjūvio operaciją. Naujausias Oksfordo mokslininkų tyrimas, atliktas dalyvaujant 2 tūkst. nėščiųjų iš 18 šalių, patvirtina, kad motinoms, sergančioms COVID-19, dažniau gresia priešlaikinis gimdymas, o jų kūdikiai dažniau patenka į naujagimių intensyviosios terapijos skyrių. Šiame tyrime nustatyta, kad COVID-19 infekuotos moterys penkis kartus dažniau patekdavo į reanimaciją. Taip pat, gimusiems kūdikiams penkiskart dažniau pasireikšdavo sveikatos problemos, tokios kaip nepakankamai išsivystę plaučiai, smegenų arba regėjimo pažeidimas.
Skaudžių COVID-19 paženklintų istorijų būta ir Lietuvoje. Vienas iš atvejų - moteris, užsikrėtusi COVID-19 32 nėštumo savaitę, susidūrė su klastingos ligos sukeltomis komplikacijomis, kurios lėmė vaisiaus žūtį dar moters įsčiose. Pati gimdyvė atsidūrė ties mirties riba dėl gausaus kraujavimo. Po šio tragiško įvykio Kauno klinikų medikai stengėsi atkreipti visuomenės dėmesį į viruso keliamos grėsmės vaisiui dydį.
Didelės rizikos nėštumas: ką daryti, kad išvengčiau priešlaikinio gimdymo?
Vaistai ir Gydymas Nuo COVID-19 Nėštumo Metu
Šiuo metu jau yra vaistų, skirtų gydyti koronavirusą. Nėščiosioms, kurioms kyla rizika susirgti sunkia ligos forma, gali būti skiriamas vaistas „Paxlovid“, kurio sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos - nirmatrelviras ir ritonaviras. Jei simptomai lengvi, dažniausiai gydymas yra simptominis.
Vakcinacija: Saugumas ir Rekomendacijos
Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo viruso - pasiskiepyti COVID-19 vakcina. Skiepai nėštumo metu yra saugūs ir veiksmingi. Lietuvos akušerių ginekologų draugija (LAGD) pateikia ir papildo rekomendacijas dėl COVID-19 vakcinų saugumo planuojančioms pastoti, nėščiosioms ir žindančioms moterims.
Planuojančioms pastoti, skiepytis vakcina nuo COVID-19 yra saugu, atidėti nėštumo planavimo nerekomenduojama. Taip pat saugu skiepytis planuojančioms vaisingumo gydymo procedūras. Visuotinis nėščiųjų skiepijimas iš pradžių nebuvo rekomenduojamas dėl ribotų žinių apie vakcinų saugumą vaisiui ir naujagimiui. Tačiau vėliau atlikti tyrimai, įskaitant Oksfordo mokslininkų atliktą išsamų tyrimą, patvirtino vakcinų saugumą. Profesoriaus Aris Papageorghiou teigimu, nors pirminėse vakcinų bandymų grupėse nėščiųjų nebuvo, mokslas jau turi pakankamai duomenų, kad galima būtų teigti, jog skiepai nekelia grėsmės nei motinai, nei kūdikiui. „Mūsų manymu, visos nėščiosios turėtų turėti galimybę pasiskiepyti nuo koronaviruso“, - teigia ekspertas.
Kaip ir po daugelio kitų vakcinų, po koronaviruso skiepų gali pasireikšti nedidelis šalutinis poveikis, kuris paprastai trumpalaikis ir nesutrikdo įprasto gyvenimo ritmo. Retai pasitaiko sunki alerginė reakcija arba anafilaksija, todėl po skiepų rekomenduojama apie 15 minučių pabūti stebint. Taip pat aptariamas su vakcina susijęs miokardito ar perikardito rizika, kuri dažniausiai pasireiškia per kelias savaites po vakcinacijos, didžiausia rizika pastebima 16-30 m. amžiaus grupėje. Belo paralyžius, laikinas veido nervo uždegimas, taip pat yra retas šalutinis poveikis.
Nėščiosioms rekomenduojami skiepai nuo gripo (bet kuriuo nėštumo trečdaliu) bei stabligės, difterijos ir kokliušo (Tdap ar dTpa vakcina, 27-36 nėštumo savaitę).
Vaikų COVID-19 Patirtis: Nuo Besimptomių Iki Sunkios Eigos
Nors vaikai, išskyrus kūdikius, dažniausiai serga lengviau nei suaugusieji, jie vaidina aktyvų vaidmenį COVID-19 epidemiologijoje, platindami virusą. Kinijos ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, tarp užregistruotų COVID-19 atvejų, didžioji dalis buvo suaugusieji, o vaikų dalis buvo santykinai nedidelė. Vienas iš didžiausių tyrimų apie vaikų COVID-19, atliktas Kinijoje, ištyrė 2145 vaikus. Nustatyta, kad didžioji dalis vaikų (94,1%) sirgo lengvomis ar vidutinio sunkumo formomis arba neturėjo simptomų. Tačiau kūdikiai sirgo sunkiau: 29,5% atvejų buvo diagnozuota sunki, o 53,8% - kritinė COVID-19 forma.
Diskutuojama, kad ilgesnis viruso išskyrimas su išmatomis gali kelti papildomų grėsmių dėl galimo plitimo neužtikrinant tinkamos higienos. Tačiau lieka atviras klausimas, ar molekuliniais tyrimais išmatose identifikuojami koronavirusai yra infektyvūs.
Bendros Rekomendacijos Nėščioms Moterims
Nėštumas pandemijos metu nėra pagrindas panikai. Absoliučiai daugumai moterų nėštumas baigsis normaliu, sveiku gimdymu, nepaisant to, ar jos buvo infekuotos koronavirusu, ar ne. Tačiau, užsikrėtus COVID-19, išauga rizika susirgti sunkesne ligos forma.
Siekiant apsisaugoti nuo viruso, rekomenduojama:
- Laikytis socialinio atstumo.
- Vengti kontakto su žmonėmis, karščiuojančiais, kosėjančiais ar turinčiais kitų peršalimo ar infekcijos simptomų.
- Racionaliai vertinti informaciją, ypač iš socialinių medijų, ir atidžiai stebėti savo sveikatą.
- Reaguoti į pakitimus susirgus, nes kiekviena save pažįsta geriausiai.
- Apsvarstyti vakcinaciją, pasitarus su gydytoju, siekiant užtikrinti maksimalią apsaugą.
PSO ir Jungtinės Karalystės Karališkoji Akušerių ir ginekologų kolegija teikia rekomendacijas nėščiosioms bei žindančioms moterims, pabrėždamos, kad COVID-19 virusine infekcija nėščiosios serga panašiai kaip ir nesilaukiančios. Svarbiausia - užtikrinti saugumą sau ir savo būsimam kūdikiui, pasitelkiant naujausias žinias ir rekomendacijas.