Naujagimio berniuko gimimas ir pirmoji priežiūra: kelionė nuo gimdymo iki namų

Naujagimio atėjimas į pasaulį yra ne tik didžiulis džiaugsmas, bet ir daugybė klausimų, ypač pirmuosius mėnesius. Tiek mama, tiek tėtis susiduria su daugybe naujovių, susijusių su mažylio priežiūra. Šiame straipsnyje gilinsimės į naujagimio berniuko gimimo ypatumus, jo fizinę ir elgesio raidą, pirmuosius gyvenimo mėnesius, odos, virkštelės ir lytinių organų priežiūrą, taip pat aptarsime svarbius sveikatos patikrinimus ir skiepus.

Naujagimio kūno pokyčiai ir adaptacija po gimimo

Gimdymo procesas yra itin intensyvus naujagimio organizmui. Iš saugios ir šiltos aplinkos motinos įsčiose, kūdikis patenka į visiškai naują, stimuliacijos kupiną pasaulį. Šis staigus perėjimas reikalauja daugybės fizinių ir biologinių pokyčių, kurie yra gyvybiškai svarbūs siekiant maksimaliai padidinti išgyvenimo tikimybę pirmosiomis minutėmis po gimimo.

Vienas iš pastebimiausių pokyčių yra kvėpavimo sistemos adaptacija. Prieš gimimą vaisiaus plaučiai būna užpildyti skysčiu. Pirmojo įkvėpimo metu į plaučius patenka oras, o gimdymo takų spaudimas išstumia dalį skysčio. Likęs skystis rezorbuojasi per limfos takus ir plaučių kraujotaką. Kai naujagimis pradeda kvėpuoti, padidėja deguonies kiekis kraujyje, kas lemia plaučių kraujagyslių išsiplėtimą ir plaučių kraujotakos sustiprėjimą. Kraujotaka per ovaliąją angą, kuri prieš gimimą nukreipdavo kraują aplenkdama plaučius, pradeda mažėti ir galiausiai užsidaro. Arterinis latakas, taip pat svarbus vaisiaus kraujotakai, pradeda užsidaryti praėjus kelioms minutėms po gimimo ir visiškai nustoja funkcionuoti per kelias dienas.

Naujagimio kūno temperatūros reguliavimas taip pat yra sudėtingas. Pirmosiomis dienomis po gimimo naujagimiai greitai atšąla ar perkaista, nes jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos. Šilumą jie gamina cheminės termogenezės būdu, skaidydami ruduosius riebalus. Rudieji riebalai sudaro apie 5-8 proc. naujagimio kūno svorio, o plonas poodinis riebalų sluoksnis ir arti odos esančios kraujagyslės prisideda prie greito temperatūros svyravimo. Normali naujagimio kūno temperatūra tiesiojoje žarnoje svyruoja nuo 36,5 iki 37,5 °C, pažastyje - nuo 36 iki 37 °C. Užsitęsusi hipotermija gali trukdyti adaptacijai, o perkaitimas ir dehidratacija gali sukelti hipertermiją.

Vaisiaus svorio ir dydžio nustatymas dar prieš gimimą yra svarbus, tačiau ne visada tikslus. Nors ultragarsu galima apytiksliai nustatyti vaisiaus svorį, ypač paskutinį nėštumo mėnesį, kai vyksta intensyvus augimo šuolis, gydytojai gali apsirikti net iki kilogramo. Naujagimio dydis skaičiuojamas pagal procentiles, atsižvelgiant į nėštumo savaitę. Idealūs naujagimiai patenka tarp 25 ir 75 procentilių, o nuo 10 iki 90 procentilių dar laikomi normos ribose. Svoris, viršijantis 4 kg, dažnai laikomas dideliu, tačiau tai priklauso nuo gimdymo savaitės ir individualios populiacijos normų. Pavyzdžiui, 41 savaitę gimusiam kūdikiui 3,160 kg gali būti per mažai, o 37 savaites gimusiam - per daug.

Didelio naujagimio svorio priežastys gali būti įvairios: mamos diabetas, paveldimumas, „išorinės“ sąlygos (hormonų fonas, placentos ir virkštelės savybės), vaikų eiliškumas (svoris linkęs didėti iki trečio vaiko), pernešiojimas (gimdymas po 42 nėštumo savaitės) ar rimtos mamos ligos. Didelio svorio naujagimiai gali patirti gimdymo traumas, tokias kaip lūžęs raktikaulis, paralyžius ar kraujavimas į smegenis. Taip pat jiems gali pasireikšti hipoglikemija (per mažas cukraus kiekis kraujyje) dėl staigaus gliukozės kiekio sumažėjimo po gimimo. Svarbu paminėti, kad gamta turi savo mechanizmus, reguliuojančius vaisiaus augimą. Hormonai, vadinami „audinių hormonais“, bendradarbiauja su smegenimis, kad užtikrintų optimalų vaisiaus augimą motinos įsčiose.

Naujagimio berniuko lytinių organų priežiūra ir vystymasis

Berniukų naujagimių lytinių organų priežiūra reikalauja dėmesio, tačiau svarbu nepamiršti pagrindinės taisyklės - nepersistengti. Organizmas, net ir kūdikio, sugeba apsivalyti pats, jam tereikia šiek tiek padėti.

Jei turite berniuką, galite pastebėti patinimus vienoje ar abiejose kapšelio pusėse. Jums gali atrodyti, kad ten yra skysčio. Ne visų naujagimių sėklidės nusileidžia iš karto. Tačiau tokius dalykus, kaip ir šlaplės problemas, apžiūrų metu pastebi ir įvertina gydytojas. Jei jis nieko nesako - greičiausiai viskas yra gerai.

Kūdikio lytinių organų sritis turi būti švari, o sauskelnės keičiamos pakankamai dažnai. Prausiant berniuką, atsmaukti apyvarpės nereikia. Nenaudojant jėgos, tai bus įmanoma padaryti tik tada, kai apyvarpė atsiskirs nuo varpos, o tam gali prireikti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Jei pastebėjote, kad kūdikis pradėjo dažniau šlapintis, arba šlapinasi verkdamas, akivaizdu, kad tai jam skausminga, būtinai pasitarkite su gydytoju. Tai gali būti retas berniukų susirgimas - varpos uždegimas. Kiti uždegimo požymiai - padidėjusi (patinusi) ir raudona apyvarpė. Nenustebkite, jei mažylio "kranelis" pakilo - tai visiškai normalu.

Jei berniukas buvo apipjaustytas, keletą dienų po procedūros jo varputė gali būti labai raudona. Taip pat gali pasirodyti gelsvų išskyrų. Abi reakcijos rodo, kad varpa gyja normaliai.

Nors tai nėra tiesiogiai susiję su berniukų lytinių organų priežiūra, svarbu paminėti ir bendrą kūno priežiūrą. Naujagimio odos priežiūra apima veido prausimą steriliu vandeniu su vatos tamponėliu, nosies landų valymą esant reikalui. Odos raukšlės ir delnai valomi vandenyje suvilgytu vatos tamponėliu. Esant sausai odai naudojami kūdikių odai skirti aliejai. Sėdmenys ir tarpvietė prausiami po tekančiu šiltu vandeniu, esant reikalui naudojamas neutralaus pH muilas. Nuo iššutimų gelbėja oro vonios, higiena, sausa oda, dažnas sauskelnių keitimas.

Virkštelės ir bambutės priežiūra

Virkštelės ir bambutės priežiūra yra svarbi naujagimio sveikatai. Virkštelės bigė valoma vandeniu sudrėkintu vatos tamponėliu rytinės vizitacijos metu (gali būti valoma 1-2 kartus per dieną). Esant didelei rizikai kolonizuotis mikroorganizmais, rekomenduojama valyti 70° etilo alkoholiu. Virkštelė natūraliai sudžiūsta ir nukrinta per 1-3 savaites. Virkštelės bigę galima valyti vandeniu, fiziologiniu tirpalu arba 70° spiritu.

Naujagimio elgesys ir vystymosi fazės

Naujagimio elgesys yra neatsiejama jo vystymosi dalis. Jam visiškai normalu žagsėti, čiaudėti. Pirmą mėnesį jie verkia apie 1,5 val. per parą, kad praneštų apie savo poreikius: nori valgyti, sušlapo sauskelnės, nepatogu, nori mamos artumo, pučia pilvą ir dėl kitokių priežasčių. Miegoti jiems normalu apie 17-18 val. per parą, tačiau ne ilgiau kaip 3-4 valandas be pertraukos.

Naujagimio elgesio modelis apima kelias fazes:

• Atsipalaidavimo fazė: Naujagimis ilsisi bet kuriuo metu tarp kitų fazių.
• Pabudimo fazė:
• Aktyvumo fazė:
• Poilsio fazė:
• Šliaužimo fazė: Naujagimis atlieka trumpus atsispyrimus ir juda link krūties. Klaidingai manoma, kad tai požymis, jog naujagimiui reikia padėti, ir bandoma jam aktyviai siūlyti krūtį.
• Susipažinimo fazė: Prasideda, kai naujagimis pasiekia krūtį, ir gali trukti apie 20 min.
• Čiulpimo fazė: Kai tik naujagimis susipažįsta su krūtimi, jis plačiai išsižioja ir pradeda žįsti (išsižiojus liežuvis yra burnos apatinėje dalyje).
• Miego fazė: Prasideda po 1,5-2 val.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motina pradėtų žindyti naujagimį per pirmąją valandą po gimimo. Jei naujagimio būklė yra nestabili, oda prie odos kontaktas turi įvykti tuomet, kai naujagimio būklė stabilizuojasi. Net ir ŽIV infekuotos motinos gali turėti fizinį kontaktą su naujagimiu. Gimus dvyniams taip pat galima įgyvendinti oda prie odos kontaktą: pirmą dvynį uždėti tėčiui ant krūtinės, o gimus antrajam abu perkelti ant mamos krūtinės.

Sveikatos patikrinimai ir procedūros

Naujagimio sveikatos būklė vertinama gimdymą prižiūrėjusio mediko. Pirmoji nuodugni naujagimio apžiūra turi įvykti per pirmąsias 24-48 val. po gimimo. Tai svarbu, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Sveikam naujagimiui ir mamai gali būti leidžiama vykti namo praėjus 6 val. nuo gimdymo, tačiau dažniausiai išleidžiama po 2-3 parų. Naujagimio apžiūra vyksta kiekvieną rytą.

Naujagimio kūno apžiūra apima daugybę aspektų:

• Spalva, oda, poza, galva: Vertinamas simetriškumas, forma, kaukolės siūlės, momenėlis, priešgalvis, kefalohematoma, kaulų lūžiai. Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Didysis momenėlis apčiuopiamas (0,3-2 cm).
• Veidas: Stebimas simetriškumas, mimika. Dėl gimdymo kelias dienas gali būti paburkę akių vokai, kartais gali būti kraujosruvų akių junginėje, jos rezorbuojasi per 2 savaites. Apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimtų dantų, kurie dažniausiai iškrinta.
• Kaklas: Čiuopiami kaklo raumenys norint įvertinti, ar nėra kreivakaklystės, gūžio, cistų ir kt.
• Krūtinės ląsta: Svarbiausias vertinamas požymis yra simetriškumas.
• Kvėpavimo sistema: Stebimas kvėpavimo dažnis, pobūdis, ar nėra stenėjimo, apnėjos, kvėpavimo raumenų naudojimas, karkalai.
• Širdies ir kraujotakos sistema: Vertinamas širdies susitraukimų dažnis, ritmas, ūžesiai.
• Virkštelė: Turi būti dvi arterijos ir viena vena, esant vienai arterijai ir venai įtariama širdies, inkstų ar kitos ydos.
• Bambos sritis:
• Pilvas:
• Lyties organai: Vertinami vyriškieji ar moteriškieji lyties organai. Berniukams apčiuopiama, ar sėklidės kapšelyje, stebima varpos forma. Mergaitėms įvertinamos lytinės lūpos.
• Išangės sritis: Vertinama, ar nėra atrezijos (užakimo, nebuvimo), fistulių. Taip pat stebima išmatų spalva, kaip dažnai tuštinasi.
• Kaulų ir sąnarių tyrimas: Vertinamos galūnės, sąnariai, pėdų forma, stuburas ir jo vientisumas, išvarža, iškrypimas, sindaktilija (dviejų ar daugiau pirštų suaugimas), polidaktilija (daugiapirštystė), šlaunikaulio judesių apimtis klubo sąnariuose, ančiai, kaulų lūžiai. Stebima, ar rankos ir kojos vienodo ilgio. Išnešioto naujagimio rankų pirštų nagai siekia piršto viršūnę, net gali būti peraugę. Kojų pirštų nagai gali būti „įaugę“ į aplinkinius audinius.

Kraujo tyrimui imama iš naujagimio kulno 2-5 gyvenimo dieną, bet ne anksčiau kaip praėjus 48 val. po pirmojo maitinimo. Šis tyrimas, atliekamas naudojant chromatografinį popierių, siunčiamas į Medicininės genetikos centrą ir yra kompensuojamas PSDF lėšomis. Tėvai, pageidaujant, gali atlikti papildomus mokamus genetinius tyrimus dar 30 retų ligų. Svarbu šį tyrimą atlikti per pirmąją gyvenimo savaitę, kad anksčiau diagnozavus ligą, būtų galima pradėti gydymą.

Pirmosiomis valandomis (per 2 val.) po gimimo visiems naujagimiams rekomenduojama suleisti į raumenis ar sugirdyti vitamino K (fitomenadionas). Jei pasirenkama geriamoji dozė, ji turi būti kartojama po 3-7 dienų ir po 6 savaičių.

Naujagimių akių tikrinimas ir kritinių įgimtų širdies ydų tikrinimas yra taip pat svarbūs. Širdies ydų tikrinimas atliekamas neinvaziniu fotometriniu įsotinimo deguonimi matavimo per odą (SpO2) ir širdies susitraukimo dažnio registravimo metodu (pulsoksimetrija) naudojant pulsoksimetrą.

BCG (tuberkuliozės) vakcina skiepijama 2-3 gyvenimo parą, o HB (hepatito B) vakcina - pirmą gyvenimo parą (per 24 val. po gimimo).

Odos būklė ir dažnos apraiškos

Naujagimio oda yra jautri ir gali rodyti įvairias apraiškas, kurios dažniausiai yra normalios ir savaime praeina.

• Balti spuogai (milium): Tai balti 1-2 mm dydžio mazgeliai ant nosies, smakro, kaktos, pasireiškiantys 60-80 proc. naujagimių. Atsiranda dėl aktyvios riebalinių liaukų sekrecijos, užsikimšus liaukų kanalėliams.
• Toksinė eritema: 20-30 proc. naujagimių 2-5 gyvenimo parą atsiranda netaisyklingų raudonų dėmių, kurių centre yra kietas, gelsvas išbėrimo elementas. Dažniausiai jų atsiranda tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, veide, ant krūtinės, liemens, sėdmenų.
• Mongolinės dėmės: Netolygus pigmento pasiskirstymas, būdingas 80 proc. kūdikių. Paprastai jos atsiranda ant nugaros ir sėdmenų, ir laikui bėgant išnyksta.
• Hiperbilirubinemija (naujagimių gelta): Vyrauja netiesioginis, nekonjuguotas bilirubinas, pasireiškia visiems naujagimiams. Gelta antrąją parą pasireiškia 60-70 proc. naujagimių. Ji atsiranda dėl pagreitėjusio eritrocitų irimo, silpnesnės albumino gebos surišti bilirubiną ir mažesnio baltymo kiekio kraujo serume, taip pat dėl mažo tam tikrų kepenų fermentų aktyvumo. Oda pagelsta, kai bilirubino koncentracija kraujo serume yra daugiau kaip 85 μmol/l. Didžiausia bilirubino koncentracija būna 3-5 gyvenimo parą.
• Naujagimių krūtų paburkimas: Pirmąsias dvi savaites naujagimiams gali paburkti krūtelės (tiek mergaitėms, tiek berniukams), nes gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenka motinos estrogenai. Tai praeina savaime.
• Deskvamacinis vulvovaginitas (mergaitėms): Pirmąją savaitę mergaitėms pasireiškia balkšvos gleivės iš makšties, 5-8 gyvenimo parą gali šiek tiek pakraujuoti iš makšties.

Naujagimio galvos forma taip pat gali keistis gimdymo metu. Dėl gimdymo takų spaudimo galva gali įgyti kūgio formą, o smegenys šiek tiek pakisti. Šis galvos suspaudimas yra vienas iš daugelio fizinių pokyčių, kuriuos patiria kūdikis gimimo metu. Dėl vertikalios eisenos ir dubens pakrypimo, gimdymo kanalas yra susiaurėjęs, todėl kūdikio galvos deformacija yra dažna.

Maitinimas ir virškinimas

Idealu, jei naujagimis iš karto po gimimo, o ir vėliau, maitinamas išskirtinai motinos pienu iš krūties. Per pirmąsias 4 val. po gimimo, jei leidžia mamos ir vaiko sveikatos būklė, naujagimiui reikia pasiūlyti krūtį. Pirmosiomis valandomis iš krūties teka gelsvas priešpienis, kuris yra labai kaloringas ir pakankamas naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką.

• Priešpienis (1-2 dienos): Labai kaloringas, geltonos spalvos.
• Pereinamasis pienas (3-14 diena): Kinta jo spalva iš gelsvos į baltesnę, pieno gaminasi vis daugiau.
• Brandusis pienas (nuo 10-14 dienos): Šviesesnis, baltas ar net melsvas. Žindant pieno sudėtis kinta: iš pradžių teka skystesnis, vėliau - riebesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgiau, kad gautų riebesnio pieno.

Naujagimio svoris pirmosiomis dienomis dažnai sumažėja apie 7-10 proc. nuo gimimo svorio, tai yra normalu ir nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Augimo šuoliai, maždaug antros savaitės pabaigoje, sukelia padidėjusį apetitą.

Kūdikio skrandžio talpa priklauso nuo jo svorio. Išnešioto naujagimio skrandyje telpa 20-30 ml, o pirmosios gyvenimo savaitės pabaigoje - 40-60 ml. Valgydami ar iš karto pavalgę, atsirūgdami, kūdikiai dažnai atpila suvalgyto pieno. Žindant kūdikį, patartina daryti pertraukas ir leisti jam vieną ar kelis kartus atsirūgti. Jei kūdikis vemia kelis kartus per dieną, tai gali sąlygoti medžiagų apykaitos ligos.

Naujagimiai paprastai tuštinasi 4-6 kartus per parą košės konsistencijos išmatomis. Motinos pienu maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami mišiniais. Pirmąją parą po gimimo naujagimio organizmas šalina žarnyne susikaupusias gleives, pasituština tamsiai žalios spalvos lipnios konsistencijos išmatomis - mekonijumi. Jei tai neįvyksta, ieškoma priežasties: žarnyne gali būti susidaręs mekonijaus kamštis. Pereinamosios išmatos pasirodo 4-5 parą, o motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) nuo 5-6 paros. Kūdikių tuštinimosi ritmas gali svyruoti, todėl vidurių užkietėjimo atpažinimas gali būti sudėtingas.

Naujagimio miego ir verksmo ciklas

Naujagimio miego ir verksmo ciklas yra svarbus jo adaptacijos ir vystymosi procesas. Miegojimui skiriama apie 17-18 val. per parą, tačiau svarbu, kad miegojimo trukmė nebūtų per ilga (ne ilgiau kaip 3-4 valandos).

Kūdikio verksmas yra jo bendravimo forma. Pirmą mėnesį jie verkia apie 1,5 val. per parą. Verksmo priežastys gali būti įvairios: alkis, sušlapusios sauskelnės, diskomfortas, noras būti šalia mamos, pilvo pūtimas ir kt.

Kūdikio diegliai arba kolikos yra būklė, kai pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pernelyg daug, t. y. ilgiau nei 3 val. per parą, verkia be aiškios priežasties. Verksmas dažnai prasideda staiga, paprastai vakare, yra garsesnis, intensyvesnis ir aukštesnių tonų. Verkdami jie prisiryja oro, jiems pučia pilvą. Pilvukas gali būti įtemptas ir gurguliuoti, nugara išriesta lanku, kojos pritrauktos prie pilvo. Nuraminti taip rėkiantį vaiką yra labai sunku. Paprastai dėl kolikos kenčiantys kūdikiai yra sveiki, gerai valgo ir auga.

Išėjimas į lauką ir vežimėlio pasirinkimas

Naujagimį į lauką galima išvežti jau netrukus sugrįžus iš gimdymo namų, tačiau lauke neturėtumėte būti per ilgai. Kūdikis dar labai jautrus besikeičiančioms oro sąlygoms, todėl pakaks ir 10-15 minučių. Svarbu vengti ne tik triukšmo, bet ir atsižvelgti į užterštumą bei užkrečiamųjų ligų pavojų.

Vežimėlio pasirinkimas labai priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietos ir gyvenimo būdo. Jeigu gyvenate užmiestyje ir ketinate vaikštinėti miško takeliais, pravers didesnis, didelius ratus ir gerą amortizacijos sistemą turintis vežimas.

Einant su naujagimiu į lauką, svarbu jį tinkamai aprengti. Naujagimiai dar negeba natūraliai reguliuoti kūno temperatūros, todėl gali greitai sušalti net ir vasarą. Stebėkite mažylio veido odos spalvą - jei jam bus šalta, oda pabals arba pamėlynuos. Naujagimiams negalima naudoti apsauginių kremų nuo saulės (įprastai jie skirti kūdikiams nuo 6 mėn. ir vyresniems), tad užtraukite vežimo stogelį ir vaikutį guldykite kuo giliau po juo, kad visas kūnas būtų pavėsyje.

tags: #nascita #maschietto #coniglietti #renne