Nors Italija ir Austrija yra Europos Sąjungos narės, jų požiūriai į šeimos ir motinystės teisių apsaugą bei paramą skiriasi. Italijoje, kaip pastebima, šiose srityse dar daug ką reikia tobulinti, tuo tarpu Austrijoje veikia išsamesnė paramos sistema, tačiau ir ten pasitaiko iššūkių. Šiame straipsnyje nagrinėsime šiuos skirtumus remdamiesi asmeninėmis patirtimis ir institucinių mechanizmų apžvalga.
Iš Italijos į Austriją: asmeninė patirtis ir motinystės iššūkiai
Daugelis moterų, susiduriančių su nėštumu ir motinyste, susiduria su įvairiais sunkumais, kurie gali būti tiek asmeniniai, tiek sisteminiai. Istorijos, pateiktos šiame straipsnyje, atspindi šias problemas, pateikdamos įvairias perspektyvas - nuo darbo netekimo po motinystės atostogų iki diskriminacijos universitetuose ir sunkumų derinant karjerą su šeima.
Viena iš pasakojimų akcentuoja, kaip Italijoje darbdaviai kartais elgiasi nepagarbiai su nėščiomis darbuotojomis. Pavyzdžiui, moteris, dirbusi religinėje įstaigoje, po motinystės atostogų buvo paprašyta negrįžti į darbą, nors jos sutartis buvo nuolat atnaujinama trejus metus. Tokia situacija sukėlė ne tik materialinių, bet ir moralinių bei psichologinių problemų, apsunkindama naujo darbo paiešką auginant mažą vaiką.
Kita istorija atskleidžia diskriminaciją, su kuria susidūrė studentė dar universitete. Būdama 21 metų ir laukdamasi pirmojo vaiko, ji susidūrė su kolegomis ir dėstytojais, kurie abejojo jos gebėjimais tęsti studijas. Nors ji laimėjo apmokamą stipendiją, patirtis parodė, kad nėštumas gali tapti kliūtimi karjeros kelyje.
Dar viena moteris, dirbanti gamybos srityje prabangių odos gaminių firmoje, patyrė sunkumų, kai jos darbdaviai, sužinoję apie jos nėštumą, pradėjo keisti savo požiūrį. Nors iš pradžių jai buvo žadama karjeros perspektyva ir mokymai, vėliau jos darbas tapo nuolat kritikuojamas, o ji pati buvo laikoma "priversta" atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, dėvėti prijuostę.
Šios istorijos pabrėžia sistemines problemas Italijoje, susijusias su motinystės ir darbo santykiu. Nors yra įstatymų, ginančių darbuotojų teises nėštumo ir gimdymo metu, praktikoje moterys dažnai susiduria su diskriminacija, netikrumu dėl darbo vietos ir sunkumais derinti profesinį gyvenimą su šeimos poreikiais.
Austrijos motinystės ir šeimos paramos sistema: privalumai ir trūkumai
Palyginimui, Austrijos patirtis, aprašyta straipsnyje, rodo kitokį požiūrį į paramą besilaukiančioms moterims ir šeimoms. Viena iš pasakotojų, persikėlusi į Vieną su savo austru vyru, dalijasi savo patirtimi, kaip ji gavo nemokamas sveikatos patikrinimo paslaugas nėštumo metu ir nemokamą gimdymo kursą viešojoje ligoninėje.
Austrijoje, kaip nurodoma, darbuotojos, informuojančios darbdavį apie nėštumą, yra apsaugotos įstatymų, draudžiančių dirbti aštuonias savaites iki gimdymo ir aštuonias savaites po jo. Šiuo laikotarpiu moterys gauna motinystės išmoką (Wochengeld) iš sveikatos draudimo, o darbdavys nemoka atlyginimo. Po privalomų 16 savaičių motinystės atostogų, moterys turi teisę į nepertraukiamas tėvystės atostogas iki dvejų metų nuo vaiko gimimo.
Taip pat svarbu paminėti Austrijos valstybės teikiamą ekonominę pagalbą šeimoms. Viena iš tokių išmokų yra Kinderbetreuungsgeld, mokama iki vaiko pirmųjų ar trečiųjų metų, priklausomai nuo pasirinktos trukmės. Ši išmoka gali siekti apie 1000 eurų per mėnesį ir priklauso nuo tėvų pajamų. Norint gauti šią išmoką, būtina atlikti privalomus medicininius patikrinimus pagal "Mutter-Kind-Pass" programą.
Kita svarbi paramos forma yra Familienbeihilfe - išmokos, mokamos Austrijos mokesčių inspekcijos visoms Austrijoje gyvenančioms šeimoms, nepriklausomai nuo jų užimtumo ir pajamų. Be to, Austrijos mokyklose viešoji mokykla nemokamai aprūpina moksleivius vadovėliais ir sąsiuviniais iki 16 metų amžiaus.
Tačiau net ir Austrijoje egzistuoja iššūkiai. Vienas iš jų - mokyklų darbo laikas. Dauguma pradinių mokyklų baigiasi apie 12-13 valandą, kas gali apsunkinti dirbančių tėvų gyvenimą. Nepaisant to, viena iš pasakotojų teigia, kad Vienna yra miestas, pritaikytas šeimoms ir vaikams, ir ją rekomenduoja persikelti būtent į šį miestą.
Parama motinystei Lietuvoje: iššūkiai ir iniciatyvos
Lietuvoje motinystės ir šeimos paramos sistema taip pat turi savo iššūkių. Nors egzistuoja įvairios išmokos, pavyzdžiui, motinystės (tėvystės) pašalpos, vaiko priežiūros išmokos, vienkartinė išmoka gimus vaikui, daugeliui šeimų jos nepakanka užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Viena iš didžiausių problemų yra darbo rinkos diskriminacija. Nėščios moterys ir moterys, auginančios mažus vaikus, dažnai susiduria su sunkumais ieškodamos darbo, o grįžusios po motinystės atostogų gali netekti darbo arba būti perkeltos į žemesnes pareigas. Tai ypač aktualu savarankiškai dirbančioms moterims, kurios neturi tokios teisinės apsaugos kaip darbuotojos pagal darbo sutartis.
Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvoje dar trūksta visapusiškos pagalbos moterims, susiduriančioms su neplanuotu nėštumu ar sunkumais auginant vaikus. Nors egzistuoja nevyriausybinės organizacijos, teikiančios pagalbą, jų veiklos mastas ir prieinamumas gali būti riboti.
Neplanuoto nėštumo ir sunkumų patiriančių motinų paramos centrai
Straipsnyje pateikiamos kelios istorijos apie organizacijas, teikiančias pagalbą moterims, susiduriančioms su neplanuotu nėštumu ar sunkumais auginant vaikus. Viena iš tokių organizacijų yra "Centro di Aiuto alla Vita Mangiagalli" Milane, Italijoje. Ši organizacija siūlo kompleksinę pagalbą, apimančią ne tik materialinę paramą (maistą, drabužius, vaikiškas prekes), bet ir psichologinę, socialinę bei teisinę konsultacijas.
"Centro di Aiuto alla Vita Mangiagalli" nuo 1984 metų padeda moterims ir poroms, kurios abejoja dėl neplanuoto ar nepageidaujamo nėštumo priėmimo. Organizacija siūlo individualius pagalbos planus, siekdama ne tik padėti moteriai ramiai priimti nėštumą, bet ir stiprinti jos asmeninius bei tėvystės išteklius, siekiant šeimos autonomijos ir integracijos. Moterys ir poros yra globojami iki pirmojo vaiko gimtadienio.
Organizacija taip pat turi šeimos konsultacinį centrą "Genitori Oggi", kuris teikia psichosocialinę, pedagoginę ir tarpusavio santykių paramą. Be to, organizacija rūpinasi būsto klausimais, nes tinkamo būsto stoka dažnai yra viena didžiausių moterų, besikreipiančių į organizaciją, rūpesčių.
Straipsnyje minima ir kita organizacija, ASMB (Austrijos motinų pagalbos tarnyba), kuri teikia emocinę ir materialinę paramą moterims, susiduriančioms su sunkumais nėštumo metu. ASMB konsultantės padeda moterims apsispręsti dėl nėštumo, atsižvelgiant į jų individualią situaciją, ir suteikia reikiamą paramą tiek iki gimdymo, tiek po jo.
Šios organizacijos parodo, kad net ir sudėtingomis aplinkybėmis, moterys gali rasti paramą ir pagalbą, kuri padėtų joms priimti vaikus ir užtikrinti jiems tinkamą ateitį.
Perinatalinio laikotarpio netekties parama
Straipsnyje taip pat nagrinėjama perinatalinio laikotarpio netektis - vaiko netektis nėštumo metu, gimdymo metu ar iškart po gimdymo. Tai yra itin traumuojantis įvykis, kuris gali sukelti rimtų psichologinių pasekmių tėvams.
Nuo 2020 metų pasaulyje kas 16 sekundžių gimsta negyvas vaikas, o bendrai per metus - du milijonai. Šis reiškinys labiausiai paplitęs žemo ir vidutinio pajamų lygio šalyse. Netekties intensyvumas priklauso ne tiek nuo nėštumo trukmės ar vaisiaus patologijų, kiek nuo tėvų emocinio prisirišimo prie vaiko.
Straipsnyje aprašoma, kad CEFPAS organizuos kursus apie perinatalinio laikotarpio netekties apdorojimą. Svarbu suprasti, kad netekus vaiko nėštumo metu, tai sukuria tam tikrą ribą tarp "prieš" ir "po". Svarbu, kad ligoninės ir sveikatos priežiūros įstaigos turėtų specialistų komandas, kurios būtų apmokytos teikti tinkamą pagalbą. Nesusitvarkius su šiuo skausmu, gali kilti rizika psichopatologijoms, ypač būsimų nėštumų metu.
Tėvams, patyrusiems tokią netektį, svarbu suteikti psichologinę pagalbą, leisti jiems išgyventi savo skausmą, vadinti vaiką vardu ir sukurti prisiminimus. Ypač svarbu, kad medicinos personalas bendraujant su tėvais būtų empatiškas ir aiškus, vengiant frazių, kurios gali sukelti disociaciją ar dar labiau sužeisti.
Pagalba tėvams, patyrusiems perinatalinio laikotarpio netektį, turėtų būti integruota su kitomis medicinos paslaugomis. Svarbu užtikrinti fizinę ir psichinę motinos sveikatą, kad būtų galima užtikrinti būsimų vaikų sveikatą. Nors Lietuvoje dar nėra aiškių tarptautinių gairių, svarbu skatinti "gerąsias praktikas", kurios padėtų tėvams susidoroti su šiuo skausmu.
Išvados ir ateities perspektyvos
Nors Italijos ir Austrijos patirtys motinystės ir šeimos paramos srityje skiriasi, abi šalys susiduria su iššūkiais. Italijoje, atrodo, kad reikia stiprinti teisinę apsaugą ir skatinti darbdavių atsakomybę, tuo tarpu Austrijoje, nors ir veikia išsami paramos sistema, vis dar egzistuoja problemų, susijusių su darbo laiku ir kitais socialiniais aspektais.
Lietuvoje, kaip ir Italijoje, reikia labiau atkreipti dėmesį į darbo rinkos diskriminaciją ir stiprinti paramą moterims, susiduriančioms su neplanuotu nėštumu ar sunkumais auginant vaikus. Svarbu plėtoti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir užtikrinti, kad jos galėtų teikti visapusišką pagalbą.
Senjorų podkastas #2 - VIRGINIJA KIRILIAUSKAITĖ BENIUŠIENĖ. Psichologija | Motinystė | Technologijos
Perinatalinio laikotarpio netekties patirtis rodo, kad svarbu teikti tinkamą psichologinę pagalbą tėvams, kurie susiduria su tokia skaudžia netektimi. Svarbu sukurti sistemą, kuri užtikrintų, kad tėvai gautų reikiamą palaikymą ir supratimą.
Ateityje svarbu tęsti diskusijas apie motinystės ir šeimos teisių apsaugą, skatinti geresnę paramą šeimoms ir užtikrinti, kad kiekviena moteris jaustųsi saugi ir palaikoma savo kelionėje per motinystę.