Sarah Dunant romanas „Veneros gimimas“ skaitytojus nukelia į XV amžiaus pabaigos Florenciją, laikotarpį, kupiną meninės klestėjimo, bet kartu ir politinio bei religinio neramumo. Šiame istoriniame fone atsiskleidžia jaunosios Alessandros Cecchi, turtingo audinių pirklio dukters, gyvenimo istorija. Per jos akis matome ne tik asmeninius siekius ir santykius, bet ir didesnius visuomenės pokyčius, kurie formavo Renesanso Italijos veidą.
Jaunosios Florencijos kilmingosios svajonės ir realybė
Alessandra Cecchi dar nebuvo sulaukusi penkiolikos metų, kai jos tėvas, pasiturinčiam audinių pirklio savininkui, grįžo iš kelionės po Šiaurės Europą. Jis atsivežė jauną dailininką, kuriam buvo pavesta nutapyti freskas jų Florencijos rūmų koplyčioje. Kaip Renesanso epochos dukra, Alessandra labiau linkusi į studijas nei į įprastus geros šeimos mergaitės pareigų vykdymą. Be to, ji puoselėja piešimo aistrą, kuri mažai dera su jaunai moteriai priskiriamais vaidmenimis.
Susitikimas su flamandų dailininku jos širdyje uždega norą išmokti meninės kūrybos technikas ir kartu žadina smalsumą to vaikino, turinčio ilgus tamsius plaukus, atžvilgiu. Tarp Alessandros ir dailininko užgimsta intensyvus potraukis, kuriam priešinasi merginos motina, ją stebinti erelio žvilgsniu.
Romane „Veneros gimimas“ Alessandros kasdienybė aprašoma pirmuoju asmeniu, tarsi tai būtų vėlyvos jos gyvenimo metraštis. Jos aistra tapybai ir mokslams jai praverčia, tačiau šeima to nepritaria. Jos motina stengiasi padaryti viską, kad Alessandra taptų trokštama sėkmingo ir įtakingo vyro. Galiausiai, Alessandrai susipažinus su dailininku, bet dar neatsiskleidus jos jausmams jam ir jo talentui, jos neapykantos apimtas brolis Tomasas pasiūlo jam stiprų, bet tylų Kristoforą Langellą kaip galimą sužadėtinį.
Florencijos politiniai audros ir religinis pakrikimas
Kol Alessandros gyvenime vyksta asmeniniai virsmai, Florencijoje tvyro nerami atmosfera. Miestas išgyvena Lorenzo de' Medici mirtį ir grimzta į chaosą bei sunaikinimą. Kai prancūzų armija grasina invazija, dominikonų vienuolis vardu Girolamo Savonarola pasipriešina klestinčiam nuodėmių plitimui ir pranašauja baisias bausmes. Šioje vis labiau niūrioje aplinkoje Alessandra yra priversta atsisakyti savo svajonių ir sutikti santuoką su subrendusiu, išsilavinusiu ir rafinuotu vyru, Kristoforu Langella, kuris jai žada neįprastą laisvę jos laikmečio moteriai.
Alessandros pastebėjimai apie politinę sumaištį Florencijoje yra svarbūs siužetui. Dunant meistriškai perteikia Alessandros vidinį konfliktą - ji jaučia esanti susiskaldžiusi tarp Savonarolos ugningos žinutės ir savo pačios idėjų. Tiesa, tuo pat metu jos potraukis dailininkui auga, kaip ir jos prisirišimas prie vyro Kristoforo.
Sarah Dunant yra parašiusi romanus „Veneros gimimas“ ir „Kurtozanų draugija“, du istorinius romanus, kurių veiksmas vyksta atitinkamai Medici laikų Florencijoje 1490 m. ir Romoje bei Venecijoje 1527-1530 m. Su „Naktys Santa Katerinoje“ ji užbaigia savo pasakojimų ciklą, skirtą vienam Italijos istorijos šimtmečiui.
Dailės ir tikėjimo sankirta
Alessandros patirtis atspindi Renesanso epochos moterų padėtį, kurioms dažnai tekdavo derinti asmeninius troškimus su visuomenės lūkesčiais ir šeimos pareigomis. Jos aistra menui ir jos santykiai su dailininku yra ne tik asmeninė istorija, bet ir platesnis pasakojimas apie meno, tikėjimo ir politikos įtaką žmogaus gyvenimui.
Viename iš romanų epizodų, nutikusių 1528 m. vienuolyne prie Florencijos, dvi vienuolės ruošia palaidoti seserį Lucreziją, mirusią nuo krūties vėžio po trisdešimties metų izoliacijos ir maldos. Jas išrengiant, jos su nuostaba atranda, kad auglys buvo kiaulės šlapimo pūslė, kruopščiai paslėpta po drabužiais, imituojant ligą, ir kad ant mirusiosios kūno yra ištatuiruotos didelio gyvatės spiralės. Šis epizodas, nors ir netiesiogiai susijęs su Alessandros istorija, pabrėžia to meto visuomenės dvasingumo ir paslaptingumo sluoksnius, taip pat moterų patiriamus sunkumus ir galimus slaptus gyvenimus.
Alessandra supranta, kad jos pareigos šeimai ir sutuoktiniui negali visiškai užvaldyti jos gyvenimo, ir galiausiai suvokia savo aistrą dailininkui. Tačiau jos kelionė dar nesibaigė, ir likimas jai ruošia naujus, dramatiškus išbandymus.
Sarah Dunant romanas „Veneros gimimas“ yra ne tik istorija apie meilę ir meną, bet ir apie moters siekį atrasti savo vietą pasaulyje, kupiname socialinių, politinių ir religinių sukrėtimų. Tai pasakojimas apie drąsą svajoti ir kovoti už savo aistras, net ir pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.