Hipotireozė ir persileidimas: svarbiausi aspektai nėštumo metu

Skydliaukė - tai maža, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje. Ji gamina hormonus, kurie yra gyvybiškai svarbūs organizmo sveikatai, nes kontroliuoja energijos naudojimą ir reguliuoja daugelį svarbiausių kūno funkcijų, įskaitant kvėpavimą, širdies ritmą, svorį, virškinimą ir nuotaiką. Šie hormonai, tiroksinas ir trijodtironinas, yra atsakingi už medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų, vandens ir elektrolitų) bei energijos apykaitą. Jie taip pat yra būtini fiziniam ir psichiniam vystymuisi, ypač nėštumo ir ankstyvos vaikystės laikotarpiu, todėl skydliaukė dažnai vadinama intelekto, mąstymo, temperamento ir geros savijautos liauka.

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė hormoninių ir metabolinių pokyčių, kurie veikia ir skydliaukės veiklą. Skydliaukė gali padidėti 10 proc. šalyse, kuriose pakanka jodo, ir 20-40 proc. šalyse, kuriose jodo trūksta. Nėščios moterys skydliaukės hormonus gamina 50 proc. intensyviau, todėl ir jodo poreikis padidėja. Nėštumo metu moteris turėtų suvartoti apie 200-250 μg jodo per dieną. Geriausias jodo šaltinis yra multivitaminai nėščiosioms su jodu. Vaisiaus skydliaukė pradeda kaupti jodą tik po 10-12 nėštumo savaitės, o skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija prasideda apie 20 nėštumo savaitę.

Skydliaukės disfunkcijos paplitimas ir reikšmė nėštumui

Skydliaukės disfunkcija, t. y. skydliaukės veiklos sutrikimai, pasireiškia maždaug 2-3 proc. nėščiųjų. Šie sutrikimai turi didelę reikšmę sėkmingam pastojimui ir nėštumo eigai, taip pat vaisiaus implantacijai, vystymuisi ir naujagimio būklei. Laiku nediagnozavus skydliaukės patologijos, gali ilgėti laikas, reikalingas sėkmingam pastojimui, o pastojus galimas savaiminis persileidimas. Gali sutrikti menstruacinio ciklo trukmė ir kraujavimo intensyvumas, atsirasti liuteininės fazės sutrikimai, hiperprolaktinemija ir lytinių hormonų disbalansas.

Milijonai žmonių visame pasaulyje turi nediagnozuotų skydliaukės sutrikimų, tokių kaip struma (skydliaukės padidėjimas), hipotirozė ar hipertirozė. Remiantis Amerikos skydliaukės asociacija (American Thyroid Association, ATA), pasaulyje yra apie 200 milijonų žmonių, kurie turi skydliaukės sutrikimų. Šie sutrikimai kenkia žmogui, nes skydliaukės hormonai reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą (metabolizmą) ir organų funkciją.

Hipotireozė: "Neaktyvi skydliaukė"

Hipotireozė, dar vadinama „neaktyvia skydliaukės liauka“ arba hipofunkcija, yra lėtinė endokrininė liga, kai skydliaukės ląstelės gamina nepakankamai gyvybiškai svarbių hormonų normaliai organizmo veiklai užtikrinti. Tai yra labiausiai paplitusi skydliaukės liga ar būklė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Apie 0,5-2 proc. įvairaus amžiaus, lyties, rasės, socialinio sluoksnio ir išsilavinimo suaugusių žmonių pasaulyje serga hipotireoze, tačiau tik pusė jų žino apie savo ligą.

Nėštumo metu hipotireozė nustatoma apie 2-3 proc. moterų, priklausomai nuo populiacijos, diagnostinių kriterijų, moters amžiaus, jodo suvartojimo ir gretutinių ligų. Tai antra dažniausia endokrininė liga nėštumo metu po gestacinio diabeto.

Hipotireozės priežastys:

• Hašimoto liga: Autoimuninis sutrikimas, kai imuninė sistema atakuoja skydliaukę.
• Struma: Skydliaukės padidėjimas, dėl kurio kaklas gali atrodyti patinęs.
• Per mažas jodo kiekis: Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Suaugusiems žmonėms jodo rekomenduojama paros norma (RPN) yra 150 mcg. Tarptautinių organizacijų rekomenduojama jodo RPN nėščiosioms yra 220-290 mcg, o žindančioms moterims - 290 mcg. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos parengtose rekomendacijose nurodoma 200 mcg norma.
• Tam tikrų vaistų vartojimas: Kai kurie vaistai, pvz., skirti ritmo sutrikimui ar psichinėms ligoms gydyti, gali turėti įtakos skydliaukės veiklai.

Hipotireozės simptomai:

Trūkstant pakankamai skydliaukės hormonų, daugelis organizmo funkcijų sulėtėja. Simptomai gali būti įvairūs ir kartais painiojami su kitomis ligomis, tokiomis kaip širdies, nervų, ginekologinės ligos ar net depresija. Dažni simptomai apima:

• Svorio padidėjimas
• Nuolatinis nuovargis ir mieguistumas
• Sausa oda ir plaukų slinkimas
• Jautrumas šalčiui
• Vidurių užkietėjimas
• Raumenų silpnumas, sąnarių skausmai
• Sutrikusi atmintis ir koncentracija
• Sutrikęs menstruacinis ciklas, nevaisingumas
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje

Retais atvejais negydoma hipotireozė gali sukelti miksedemos komą - gyvybei pavojingą būklę.

Hiperteriozė: "Akimtyvi skydliaukė"

Hipertiroidizmas, dar vadinamas tirotoksikoze arba hiperfunkcija, atsiranda, kai skydliaukės veikla yra padidėjusi (suaktyvėjusi skydliaukės funkcija). Dėl jo gali paspartėti daugelis organizmo funkcijų. Ši būklė dažniausiai diagnozuojama, kai skydliaukė yra per daug stimuliuojama, pavyzdžiui, sergant Greivso liga (autoimuninė liga, sukelianti skydliaukės padidėjimą ir skydliaukės hormonų perteklių).

Hipertiroidizmo simptomai dažnai yra priešingi hipotireozės simptomams ir gali apimti:

• Svorio kritimas, nepaisant padidėjusio apetito
• Nervingumas, nerimas, dirglumas
• Širdies plakimas, aritmija
• Tremoras (drebulys)
• Padidėjęs prakaitavimas, karščio netoleravimas
• Dažnas tuštinimasis
• Raumenų silpnumas, ypač viršutinėse galūnėse
• Miego sutrikimai
• Išsiplėtę akys (egzoftalmas)

Skydliaukės disfunkcijos ir persileidimo ryšys

Skydliaukės ligos yra įvardijamos kaip persileidimo rizikos veiksnys. Nėštumo metu hipotireozė gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip:

• Savaiminis persileidimas
• Priešlaikinis gimdymas
• Nėščiųjų hipertenzija ir preeklampsija
• Vaisiaus žūtis gimdoje
• Placentos atšoka
• Cezario pjūvio operacija
• Perinatalinis sergamumas ir mirtingumas
• Mažas naujagimio svoris
• Kraujavimas po gimdymo
• Blogesnės vaiko pažintinės funkcijos, dėmesio ir aktyvumo sutrikimai, autizmas ir epilepsija

Kai nustatomas tikrasis hipotiroidizmas, pakaitinė hormonų terapija levotiroksinu turėtų būti inicijuota kuo anksčiau, siekiant išvengti žalos vaisiui.

Geležies trūkumas ir skydliaukės veikla nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizmas reikalauja daugiau geležies, kad galėtų pagaminti didesnį kiekį eritrocitų, būtinų vaisiaus ir placentos formavimuisi. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 30 proc. būsimųjų motinų turi riziką patirti nėštumo komplikacijas, tokias kaip persileidimas ar priešlaikinis gimdymas, dėl geležies stygiaus organizme.

Tyrime, kuriame dalyvavo 1900 moterų pirmus tris nėštumo mėnesius, pastebėta, kad net 35 proc. būsimųjų motinų trūko geležies. Iš jų 10 proc. pasireiškė autoimuniniai procesai skydliaukėje, palyginti su 6 proc. nėščiųjų, kurioms geležies netrūko. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad 20 proc. moterų, kurioms trūko geležies, turėjo sutrikusią skydliaukės veiklą. Todėl svarbu pasitikrinti, ar organizmui netrūksta geležies, dar prieš planuojamą nėštumą, ir dažniau vartoti maisto produktus, kuriuose gausu šio mikroelemento.

Nesivystantis nėštumas ir skydliaukės vaidmuo

Nesivystantis nėštumas (mediciniškai vadinamas missed abortion) yra būsena, kai embrionas arba vaisius nustoja vystytis, tačiau organizmas kurį laiką to nesupranta, todėl persileidimo požymiai iš karto nepasireiškia. Dažniausiai nesivystantis nėštumas nustatomas per pirmąjį trimestrą. Kartais, jei nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi.

Pagrindinės nesivystančio nėštumo priežastys yra natūrali gamtos atranka, apimanti chromosomines anomalijas (netinkamas genetinės medžiagos rinkinys), infekcijas, genetinius ir hormonininius sutrikimus, motinos amžių (ypač vyresnes nei 35 metai) ir kitas motinos ligas, tokias kaip diabetas ar skydliaukės ligos.

Skydliaukės ligos yra įvardijamos kaip vienas iš rizikos veiksnių, galinčių lemti nesivystantį nėštumą. Ankstyvuoju nėštumo periodu pasireiškiantys grėsmingo persileidimo požymiai (skausmas, kraujavimas) ir abejotinas ultragarsinis tyrimas gali būti prognozuojami atliekant progesterono kraujo serume testą, kuris gali identifikuoti pacientes, kurioms nėštumas pasibaigs savaiminiu persileidimu ar negimdiniu nėštumu.

Skydliaukės funkcijos diagnostika ir gydymas nėštumo metu

Skydliaukės veiklos pobūdį ir vartojamų vaistų veiksmingumą nurodo tireotropinio hormono (TTH) rodiklis. Sveiko suaugusio žmogaus, kai skydliaukė veikia gerai, TTH rodiklis dažniausiai svyruoja nuo 0,4 mIU/l iki 4 mIU/l. Nėštumo metu TTH rodiklio reikšmė skiriasi ir priklauso nuo nėštumo trimestro bei kitų veiksnių. Daugumoje Europos ir Amerikos organizacijų gairių rekomenduojama TTH rodiklio reikšmė pirmojo trimestro metu yra 0,1-2,5 mIU/l, antrojo - 0,2-3 mIU/l, trečiojo - 0,3-3 (3,5) mIU/l. Planuojant nėštumą ir turinčioms skydliaukės veiklos sutrikimų, siektina TTH rodiklio reikšmė yra mažiau nei 2,5 mIU/l.

Jei skydliaukės funkcija yra nepakankama (hipotireozė), gydytojas gali skirti vaistą tiroksiną (sintetinį skydliaukės hormoną levotiroksiną). Jei nustatytas skydliaukės veiklos suaktyvėjimas (hipertiroidizmas), gydytojas gali skirti vaistų, blokuojančių skydliaukės hormonų gamybą.

Sergant hipotireoze, TTH tyrimą rekomenduojama atlikti pirmoje nėštumo pusėje, iki 20 savaitės, kas 4-6 savaites, vėliau - kas 6-8 savaites. Apie 50-85 proc. moterų, turinčių hipotireozę, nėštumo metu didėja levotiroksino poreikis, augant nėštumui jis gali padidėti iki 30 proc. Įprastai, sergant hipotireoze, pastojus, pirmąsias 4-6 savaites, levotiroksino dozė didinama 20-30 proc. ar daugiau, siekiant palaikyti TTH rodiklio reikšmę 0,5-2,5 mIU/l.

Po gimdymo levotiroksino dozė sumažinama iki buvusios prieš nėštumą, o TTH vertinamas praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Svarbu vaistus vartoti tinkamai, reguliariai ir nenutrūkstamai, tuo pačiu metu kasdien, apie 60 minučių prieš pirmąjį dienos valgį, užgeriant pakankamu vandens kiekiu. Reikia vengti kavos, greipfrutų sulčių, sojos produktų, maisto papildų su kalciu ar geležimi apie 60 minučių po vaisto pavartojimo, nes jie gali sutrikdyti vaisto įsisavinimą.

Vaistų sąveika ir rekomendacijos

Nustatyta, kad kontraceptiniai vaistai, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, skrandžio rūgštį mažinantys vaistai (ypač su aliuminiu ar magniu), protono pompos inhibitoriai, vaistai osteoporozei gydyti, multivitaminai ir maisto papildai (su kalciu, geležimi, chromu, soja) bei jonažolių arbata gali veikti geriamojo sintetinio hormono įsisavinimą. Tokiais atvejais dažnai prireikia didesnės vaistų dozės, todėl būtina pasitarti su gydančiu gydytoju.

Emocinė parama ir pasiruošimas naujam nėštumui

Nesivystantis nėštumas ir persileidimas yra skausminga netektis, sukelianti liūdesį, pyktį, kaltę ar nusivylimą. Svarbu suprasti, kad motina nėra kalta. Moksliniai tyrimai rodo, kad po 6-9 mėnesių emocinė savijauta dažniausiai pagerėja, o poros sugeba integruoti šią patirtį į savo gyvenimą. Rekomenduojama fizinė veikla, edukacinė ir kūrybinė veikla, įvairios terapijos (meno, grupinės), tačiau svarbiausia - neužsidaryti savyje ir ieškoti palaikymo.

Po persileidimo organizmas būna nusilpęs. Daugeliu atvejų mėginti pastoti galima kito ciklo metu, tačiau kai kurie specialistai rekomenduoja palaukti bent vieną ciklą, kad būtų galima tiksliau apskaičiuoti nėštumo trukmę. Jei kyla klausimų, visada svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.

Po dviejų iš eilės nesivystančių nėštumų rekomenduojama atlikti išsamesnius tyrimus, įskaitant kraujo tyrimus skydliaukei, ir kreiptis į genetiką. Persileidimo medžiagos genetiniai tyrimai gali padėti nustatyti, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos.

tags: #ipotiroidismo #e #aborto #interno