Čiulpimas yra įgimtas refleksas, kuris atsiranda dar kūdikiui būnant įsčiose. Šis natūralus poreikis gali būti patenkinamas ne tik maitinimo metu, bet ir naudojant čiulptuką. Nors čiulptukai yra įvairių formų, medžiagų ir spalvų, svarbu žinoti, kaip teisingai jį parinkti ir naudoti, kad tai būtų naudinga kūdikiui, o ne atvirkščiai. Šiame straipsnyje aptarsime patarimus, kaip pripratinti kūdikį prie čiulptuko, kada jį duoti, kaip atpratinti ir kokie yra ortodontinių čiulptukų privalumai.
Kada ir Kodėl Verta Duoti Čiulptuką?
Čiulptukas gali būti naudingas, jei jūsų kūdikis nori žįsti tarp maitinimų. Kai kurie kūdikiai čiulpia nykštį ar pirštus net prieš gimdami, todėl čiulptukas gali tapti puikia alternatyva. Jis gali nuraminti mažylį ir atitraukti jo dėmesį nuo nemalonių pojūčių. Be to, čiulptukas gali padėti nuraminti suirzusį kūdikį ir padėti jam užmigti. Tyrimai rodo, kad čiulptuko naudojimas gali padėti išvengti ausų užgulimo skrydžių metu ir netgi sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) tikimybę. Jis taip pat mažina tikimybę, kad vaikas čiulps nykštį.
Tačiau svarbu žinoti, kada tinkamiausias metas duoti čiulptuką:
- Tarp maitinimų: Jei kūdikis neramus, bet nėra alkanas, čiulptukas gali padėti jam nusiraminti.
- Susikaupus dujoms: Jeigu kūdikiui susikaupia dujų, čiulptukas gali padėti jam lengviau jas pašalinti. Daugumai kūdikių po 3 mėnesių dujos pilvuko nepučia.
- Užmigdant: Čiulptukas gali padėti kūdikiui užmigti.
Duoti čiulptuką ar jo neduoti - tėvų valia ir sprendimas. Dar kiti yra kategoriškai prieš dėl estetinių priežasčių arba tiesiog mano, kad tai - laiko gaišimas nuolat keliant numestą ant žemės čiulptuką ir jį plaunant.
Ortodontiniai Čiulptukai: Kas Tai ir Kuo Jie Skiriasi?
Ortodontiniai čiulptukai yra specialiai sukurti atsižvelgiant į natūralų dantų, žandikaulio ir kalbos vystymąsi. Jie skiriasi nuo tradicinių čiulptukų savo forma ir dizainu.
Ortodontinių Čiulptukų Privalumai:
- Dantų vystymasis: Ortodontiniai čiulptukai yra sukurti taip, kad minimaliai trikdytų taisyklingą sąkandžio formavimąsi. Tyrimai rodo, kad ilgai užsitęsęs ir nesaikingas čiulptuko naudojimas (po antrojo gimtadienio) didina dantų ėduonies ir neteisingo sąkandžio priežastis. Ortodontiniai čiulptukai gali padėti to išvengti.
- Žandikaulio vystymasis: Nukreipia siurbimo slėgį į žandikaulį, o ne į gomurį, taip skatindami tinkamą jo vystymąsi.
- Kalbos vystymasis: Ortodontinio čiulptuko naudojimas gali padėti vystytis kalbėjimui. Taisyklingas čiulptukas skatina tinkamą liežuvio padėtį ir sumažina žandikaulio slėgį. Gali sulėtinti kalbos raidą.
Pagrindinės Ortodontinių Čiulptukų Savybės:
- Oro angos: Užtikrina oro cirkuliaciją ir mažina odos sudirginimą.
- Plokščia spenelio forma: Leidžia liežuviui laisvai judėti.
- Šoniniai spenelio sparneliai: Nukreipia siurbimo slėgį į žandikaulį.
Šie čiulptukai yra pakankamai lankstūs, kad atitiktų kūdikio burną ir žandikaulį, nedarydami jiems didelio spaudimo.
Kaip Teisingai Prižiūrėti Čiulptuką?
Čiulptuko priežiūra yra labai svarbi norint užtikrinti kūdikio saugumą ir higieną.
- Reguliarus keitimas: Čiulptukus reikia keisti po 4-6 savaičių naudojimo, priklausomai nuo to, kiek jis buvo naudojamas.
- Patikrinimas prieš naudojimą: Kas kartą, prieš duodant kūdikiui čiulptuką, jį patikrinkite, kad pastebėtumėte galimus įplyšimus ar kitus pažeidimus. Tai ypač svarbu, kai kūdikiui pradeda dygti dantukai. Nenaudokite įtrūkusių ar kitaip pažeistų čiulptukų.
- Pažeisto čiulptuko išmetimas: Čiulptukus turite išmesti, kai tik atsiranda pirmieji pažeidimo požymiai.
- Švaros palaikymas: Duokite kūdikiui tik maksimaliai švarų čiulptuką. Saugiausias - išvirintas čiulptukas, bet jeigu tai neįmanoma, bent nupilkite verdančiu vandeniu arba gerai nuplaukite karštu vandeniu. Yra specialių servetėlių čiulptukams ir kūdikių buteliukų žindukams valyti. „Nuvalyti“ čiulptukus patiems jį nučiulpiant - ne pati geriausia mintis.
Kada Ateina Laikas Atsisakyti Čiulptuko?
Vieno atsakymo, kada reikia atpratinti vaiką nuo čiulptuko, nėra. Vieni tėvai nutaria, kad čiulptuką jų mažylis turės iki pirmojo gimtadienio, kiti užsibrėžia didesnę ribą - dveji metai. Tačiau yra vaikų, kurie ir iki trejų metų mielai čiulpia čiulptuką ir nė neplanuoja jo atsisakyti.
Gąsdinimas neteisingo sąkandžio formavimusi nėra itin teisingas - odontologai ir ortodontai neretai sako, kad neigiamas čiulptuko poveikis yra pervertinamas. Kūdikių čiulpimo refleksas yra skirtingo pobūdžio - vienų stipresnis, kitų - mažesnis. Bet kokiu atveju, augant šis čiulpimo poreikis vis mažėja, taigi, ir čiulptuko reikalingumas mažėja. Būna atvejų, kai čiulptukas vaikui savaime tampa nereikalingas: iš pradžių jis jo visiškai nepasigenda dieną, o vėliau ir užmiegant.
Čiulptuką pradėti duoti nuo apytiksliai 1 mėnesio. Jeigu žindote, neduokite čiulptuko iki mažylis neišmoko teisingai paimti krūties ir iki susinormalizuoja pieno gamyba. Gali pakenkti žindymui. Tyrimai rodo, kad pradėjus čiulptuką duoti nuo pirmųjų dienų, kūdikis praranda gebėjimą teisingai paimti krūtį, per mažai žinda, o tai trukdo sureguliuoti pieno gamybą ir pienas „dingsta“.
Atsisakykite čiulptuko kuo anksčiau. Kuo didesnis vaikas, tuo didesni čiulptuko naudojimo trūkumai ir mažesni naudojimo privalumai. Atsižvelgiant į tai, kad apie 5-6 gyvenimo mėnesį ženkliai sumažėja SKMS rizika, bet išauga ausų uždegimo tikimybė, apytiksliai šiuo metu rekomenduojama mažinti čiulptuko naudojimą. Stebėkite vaiką ir jo poreikius: puiku, jei po pirmojo gimtadienio čiulptuko nebereikėtų.
Duokite čiulptuką tik tada, kai jo tikrai reikia. Nesiūlykite čiulptuko vos pasirodžius pirmiesiems nepasitenkinimo ženklams. Jei mažylis suirzta, patenkinkite jo svarbiausius poreikius: pamaitinkite, padėkite jam atsirūgti, pervystykite, pasūpuokite, priglauskite prie savęs. Jeigu dabar čiulptuką naudosite išmintingai, didesnė tikimybė, kad kūdikis netaps toks priklausomas ir atėjus laikui atsisakys čiulptuko be didesnio vargo. Nesiūlykite čiulptuko, jei vaikas jo nenori. Yra kūdikių, kuriems čiulptuko visiškai nereikia.
Didina otito (ausies uždegimo) riziką. Vyresni, 4-6-erių metukų vaikučiai, kurie tebenaudoja čiulptuką, gali susidurti su rimtomis odontologinėmis problemomis. Jeigu mažylis iki 1-erių metukų pats vis dažniau išspjauna ir nepasigenda čiulptuko, tėveliams tai bus labai lengva užduotis. Paprasčiausiai nebenaudokite jo. Kuo mažesnis kūdikis, tuo daugiau galimybių turite čiulptuko atsisakyti palaipsniui ir kone nepastebimai. Stenkitės čiulptuką naudoti vis rečiau, ypač dienos metu, stenkitės, kad jie nebūtų „po ranka“.
Kaip Atpratinti Vaiką Nuo Čiulptuko: Patarimai ir Strategijos
Atpratinimas nuo čiulptuko gali būti iššūkis, tačiau tinkamai pasiruošus ir pasirinkus tinkamą strategiją, šį procesą galima palengvinti.
Dažniausios Tėvų Klaidos Atpratinant Nuo Čiulptuko:
- Rėkimas ir baudimas: Tai nėra tinkamas būdas spręsti problemą. Atvirkščiai, taip sukursite dar daugiau psichologinių problemų vaikui. Piktas paliepimas atiduoti ar grubus atėmimas jautriam vaikui sukels didelį ir visiškai nereikalingą stresą.
- Gėdinimas ir gąsdinimas: Toks būdas gali įvaryti vaikui daug baimių ir didinti nepasitikėjimą savimi. Jokiu būdu negėdinkime vaiko dėl čiulptuko naudojimo. Juk ne kas kitas o patys jį ir davėme! Neverta pasitelkti ir gąsdinimų, kad, tarkim, bus negražūs dantukai. Vaikai iki galo nesupranta, kas čia per pavojus, tačiau gerai jaučia nesaugumo jausmą, kuris kaip tik skatina nepaleisti savo raminimosi priemonės. Deja, bet tokia komunikacija tarp eilučių sakome vaikui, kad jis kažkoks ne toks, nepakankamas, nedaro to, ko iš jo tikėtumėmės. Dėl šios priežasties tikrai patarčiau vengti panašių išvedžiojimų.
- Ekstremalus atpratinimas: Ištepti čiulptuką garstyčiomis ar krienais arba nukirpti čiulptuko galą yra drastiškas būdas. Galbūt girdėjote močiučių patarimą įsiūlyti čiulptuką jį „pagardinant“ medumi ar kitais saldumynais. Nenaudokite čiulptuko vaikui sloguojant ar sergant ausų uždegimu. Kitas būdas - patepkite vaistinėse parduodamu laku nuo nagų kramtymo ar piršto čiulpimo. Pasikalbėkite su vaiku ir paaiškinkite, kad čiulptukas jau senas, labai ilgai naudotas, tad „sugedo“.
Efektyvūs Atpratinimo Būdai:
Susitarimas ir įtraukimas: Kalbėkite su vaiku kuo paprasčiau ir trumpiau. Pateikite atsisveikinimą su čiulptuku kaip privilegiją: „Tu augi, jau labai greitai užaugsi tiek, kad galėsi atsisveikinti su čiulptuku. Oho, tai labai didelis pasiekimas!“ Papasakokite, koks bus gyvenimas be čiulptuko: tu išmoksi miegoti be čiulptuko, nebereiks jo pasiimti išeinant iš namų ir pan. Vienas svarbiausių žingsnių po pokalbio - apsvarstyti, kaip pokytyje gali dalyvauti pats vaikas, kad niekas nebūtų daroma paslapčiomis. Kad vaikas matytų, kur iškeliavo jo čiulptukas. Galbūt galime prisiderinti prie vaiko interesų ir pasiūlyti atsisveikinimo su čiulptuku ceremoniją? Gal mažyliui patinka balionai ir čiulptukas gali pakilti į orą prikabintas prie baliono, galbūt padovanoti jį šuniukui, o gal apgyvendinti specialioje dėžutėje, kurioje gyvena nenaudojami čiulptukai? Siūlyčiau neskubėti su šiais būdais. Pirmiausia todėl, kad mes patys nenorime būti apgaudinėjami, tad kodėl taip norime elgtis su savo vaikais? Vienas svarbiausių pagarbios tėvystės (RIE) principų - visus pokyčius daryti su vaiku, o ne vaikui. Ką tai reiškia? Pirmiausia - tai, kad mes į kiekvieną pokytį įtraukiame ir vaiką, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Kad mes kalbamės sąžiningai ir atvirai, vaikui suprantama kalba, kodėl šis pokytis yra reikalingas ir kaip jis vyks. Toks kalbėjimas leidžia vaikui nusiteikti, būti pokyčio dalimi, o taip pat stiprina pasitikėjimą tėvais ir mūsų tarpusavio ryšiu, nes nieko nėra daroma paslapčiomis. Taip, tikėtina, kad sulauksime skirtingos reakcijos iš metinuko ir 3 metų vaiko, tačiau įtraukimas ir įsitraukimas yra vienodai svarbus. Vaikai nori kuo greičiau suaugti, tad kalbėkitės su vaikučiu apie jo ir suaugusiųjų skirtumus. Pasiūlykite jam žengti dar vieną žingsnį į „suaugusiųjų“ pasaulį ir atsisakyti čiulptuko. Susitarkite, kad su čiulptuku atsisveikinsite po trijų dienų. Pasikalbėkite su vaiku ir prisiminkite, kad jis jau ilgai turi čiulptuką, kad čiulptukui atėjo metas iškeliauti.
Laikas, leidžiamas kartu ir nauji ritualai: Neretai mažyliai griebiasi čiulptuko tada, kai nerimauja ar nuobodžiauja. Nutarę atsisakyti čiulptuko, leiskite laiką kartu, ypač vakare. Susigalvokite žaidimų ir veiklų, kurios nukreiptų vaiko dėmesį ir leistų jam užmiršti čiulptuką. Pabandykite naują vakaro ritualą - pasaką, dainelę ar kitą užsiėmimą, po kurio mažylio akytės užsimerktų be čiulptuko pagalbos.
Mainai: Su dviejų metų ir vyresniu mažyliu galite susitarti, kad iškeisite čiulptuką į jo norimą dovanėlę. Žinoma, mažylio prašymą reikia išpildyti, o čiulptukas lai pradingsta iš namų visiems laikams. Kaip ir Dantukų fėja, Čiulptukų fėja mainais duoda dovanėlių! „Siūlyčiau neskubėti su šiais būdais. Pirmiausia todėl, kad mes patys nenorime būti apgaudinėjami, tad kodėl taip norime elgtis su savo vaikais? Vienas svarbiausių pagarbios tėvystės (RIE) principų - visus pokyčius daryti su vaiku, o ne vaikui“, - pataria D. Šafranauskė. Viena svarbiausių žingsnių po pokalbio - apsvarstyti, kaip pokytyje gali dalyvauti pats vaikas, kad niekas nebūtų daroma paslapčiomis. Kad vaikas matytų, kur iškeliavo jo čiulptukas. Galbūt galime prisiderinti prie vaiko interesų ir pasiūlyti atsisveikinimo su čiulptuku ceremoniją? Gal mažyliui patinka balionai ir čiulptukas gali pakilti į orą prikabintas prie baliono, galbūt padovanoti jį šuniukui, o gal apgyvendinti specialioje dėžutėje, kurioje gyvena nenaudojami čiulptukai? „Siūlyčiau neskubėti su šiais būdais. Pirmiausia todėl, kad mes patys nenorime būti apgaudinėjami, tad kodėl taip norime elgtis su savo vaikais? Vienas svarbiausių pagarbios tėvystės (RIE) principų - visus pokyčius daryti su vaiku, o ne vaikui“, - pataria D. Šafranauskė. Ką tai reiškia? Pirmiausia - tai, kad mes į kiekvieną pokytį įtraukiame ir vaiką, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Kad mes kalbamės sąžiningai ir atvirai, vaikui suprantama kalba, kodėl šis pokytis yra reikalingas ir kaip jis vyks. Toks kalbėjimas leidžia vaikui nusiteikti, būti pokyčio dalimi, o taip pat stiprina pasitikėjimą tėvais ir mūsų tarpusavio ryšiu, nes nieko nėra daroma paslapčiomis. Taip, tikėtina, kad sulauksime skirtingos reakcijos iš metinuko ir 3 metų vaiko, tačiau įtraukimas ir įsitraukimas yra vienodai svarbus. Pirmiausia - tai, kad mes į kiekvieną pokytį įtraukiame ir vaiką, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Kad mes kalbamės sąžiningai ir atvirai, vaikui suprantama kalba, kodėl šis pokytis yra reikalingas ir kaip jis vyks. Toks kalbėjimas leidžia vaikui nusiteikti, būti pokyčio dalimi, o taip pat stiprina pasitikėjimą tėvais ir mūsų tarpusavio ryšiu, nes nieko nėra daroma paslapčiomis. Taip, tikėtina, kad sulauksime skirtingos reakcijos iš metinuko ir 3 metų vaiko, tačiau įtraukimas ir įsitraukimas yra vienodai svarbus.
Palaipsniui mažinkite naudojimą: Leiskite čiulptuką tik miegui.
Čiulptuko „paveldėtojas“ arba pasakos herojus: Sugalvokite, kodėl mėgstamos pasakos herojui prireikė čiulptuko - gal piktos raganos burtams įveikti?
Nukirpkite čiulptuko galiuką: Tai - vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų. Vaikas pastebės, kad čiulptukas jau nėra toks, koks buvo anksčiau, jį čiulpti nebėra taip patogu ir malonu, todėl greitai čiulptukas praras savo buvusią vertę. Pavyzdžiui, nukirpkite čiulptuko galiuką („gal pelytė nukando“).
Čiulptuko slėpynės: Pasakykite vaikui, kad čiulptukas dingo ir leiskite jam ieškoti kartu. Nenustebkite, kad jis norės ieškoti ne vieną kartą ir taip bus iki tol, kol čiulptukas bus palaidotas užmarštyje.
Ką Daryti, Jei Vaikas Priešinasi?
Tam, kad vaikas visiškai atprastų nuo čiulptuko, paprastai užtenka 3-5 dienų be jo. Jeigu jūsų vaikas nė už ką nesutinka atsisveikinti gražiuoju, nespauskite jo ir palūkėkite. Kiekvienam savas laikas.
Tėvų Nusiteikimas ir Emocijų Valdymas
Prieš pradedant labai svarbu paklausti savęs: „Kodėl to reikia? Ar aš esu užtikrinta/-as dėl šio sprendimo? Ar tai geriausias sprendimas dabartiniu metu?“ Jei pradėdami pokytį jaučiame kaltę, baimę, manome, kad skriaudžiame vaiką ar netikime, kad jam pavyks užmigti be čiulptuko, mažyliai pajaus mūsų abejones, neužtikrintumą, jausis nesaugūs ir tik sunkiau atsisveikins su savo nusiraminimo objektu. Pasitikėkime vaikais, tikėkime savimi ir keliaukime į pokytį besidžiaugdami dėl naujo etapo. Taip, mažyliui reikės pagalbos, tikriausiai bus emocijų ir mes būsime šalia, kad jiems padėtume su jomis išbūti.
Neapsigaukite, tai, kad vaikas dalyvauja atsisveikinime su čiulptuku, visai nereiškia, kad jis jo nepasiges ar neliūdės dėl jo. Turime prisiminti, kad čiulptukas per visa tą laiką, kol vaikas jį naudojo, tapo tikrai labai artimu vaiko draugu, todėl natūralu, kad šis išsiskyrimo procesas gali sukelti labai daug emocijų. Tai jokiu būdu nėra blogai. Emocijos tik įrodo, kad vaikas atsisveikina, išsiskiria, išgedi savo turėto prisirišimo objekto. Svarbiausias mūsų vaidmuo, šieme procese jį palaikyti, išbūti šalia, priimti emocijas ir liūdesį. Padėti jaustis saugiu tada, kai vyksta šitas pokytis. Praktika rodo, kad įprastai emocijos dėl čiulptuko jo atsisakus netrunka ilgiau 3-4 dienų ar vakarų, jei buvo naudojamas tik užmigti. Ne tiek ir ilgai, kad būtų verta rizikuoti savo mažylio pasitikėjimu. Linkiu lengvo ir gražaus atsisveikinimo.
Papildomi Patarimai Nuraminant Kūdikį
Sotus, sausas ir išsimiegojęs kūdikis ne visada patenkintas gyvenimu ir ramus. Atrodytų, nieko jam netrūksta, o mažuliukas verkia, muistosi, lyg ieškodamas tinkamos padėties. Kas padės mamai nuraminti mažąjį niurzgliuką? Žinoma - čiulptukas. Jo poveikio mechanizmas remiasi stipriu įgimtu naujagimio čiulpimo refleksu. Žindimas arba čiulpimas - pagrindinis kūdikio veiksmas iki 4 - 5 mėnesių. Tyrimais įrodyta, kad čiulpiančio kūdikio judrumas ir pažintinė veikla susilpnėja.
Kūdikio Miego Ypatumai ir Nuraminimo Būdai
Jauniems tėveliams, ypač - besilaukiantiems savo pirmosios atžalos, natūralu, kyla daugybė klausimų bei baimių. Tikriausiai sutiksite, jog nemaža dalis jų yra susiję su vaiko miegu. Kuo anksčiau atrasite, kurie miego ekspertų patarimai, kaip užmigdyti kūdikį, yra efektyviausi Jūsų mažyliui, tuo greičiau pamiršite bemieges naktis (ar galbūt net neturėsite tokios patirties!), o kavą gersite karštą, ne prabėgomis.
Miego Rutina
Nors žodis „rutina“ daugeliui suaugusiųjų kelia negatyvias asociacijas, nuolat pasikartojantys veiksmai prieš ruošiantis miegoti vaikams ne tik yra būtini. Tai, galbūt Jūsų nuostabai, mažyliai netgi mėgsta. Vaiko organizmas, žinodamas, kas po ko vyksta, natūraliai pradeda iš anksto tam ruoštis. Taigi, pradedant mokytis, kaip užmigdyti kūdikį, pirmiausiai turėtumėte sukurti Jums abiems priimtiną miego ritualą. Jei vaikas didesnis, į šį procesą būtina įtraukti ir jį. Maudynės vonioje, dantukų valymas, pižamos apsirengimas, knygučių skaitymas, lopšinės: tai - dažniausiai praktikuojamos miego ritualų idėjos.
Aplinka ir Temperatūra
Melatonino - miego hormono - gamybą mūsų organizme skatina tamsa. Tad, artėjant nakties miego laikui, pasirūpinkite dirbtine tamsa kambaryje. Jei investuosite į kokybiškas, storas naktines užuolaidas, tai padaryti bus nesunku net ir vasarą, kai, esant giedram orui, šviesu būna iki vėlaus vakaro. Atsisveikinimą su tamsa reikėtų pradėti likus maždaug valandai iki miegelio. Išjunkite ryškias šviesas. Būtinai - televizorių, kompiuterį bei kitus ekranus, skleidžiančius mėlyną šviesą, kuri mažylio užmigimą gali paveikti labai neigiamai. Ši valandėlė laiko, likusi iki mažyliui nukeliaujant į sapnų karalystę, gali tapti gražia visos šeimos buvimo kartu tradicija. Žinoma, veikla, kuria užsiimama, neturi būti aktyvi. Mamos, o ypač galvojančios apie į pasaulį neseniai atėjusį naujagimį, kartais persistengia, bandydamos užtikrinti, kad mažyliui nebūtų per šalta.
Čiulptukas ir Miego Ciklai
Čiulptukai ne tik turi magiškų galių užkirsti kelią nusivylimui ir ašaroms, bet jie taip pat, remiantis AAP (Amerikos pediatrų asociacija), gali sumažinti SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, greičiausiai dėl to, kad kūdikiui sunkiau miegoti veidu žemyn, kai iš burnos kyšo čiulptukas. Taigi, atsižvelgdama į šį labai reikšmingą ir svarbų dalykį, aš pateikiu šias rekomendacijas, remdamasis prielaida, kad Jūsų vaikučiui yra daugiau nei vieneri metai. Tai yra galvos skausmas miego ekspertams: čiulptukai gali tapti blogo miego priežastimi. Pirmiausia panagrinėkime, kodėl kūdikis negali tiesiog užmigti su čiulptuku, o paskui ramiai miegoti per naktį. Tiek kūdikių, tiek suaugusiųjų miegas vyksta ciklais. Tai iš dalies tiesa, mes nuo lengvo miego pereiname prie gilaus miego ir vėl grįžtame į lengvą, tačiau tai vyksta kelis kartus per naktį, atsižvelgiant į tai, kiek ilgai miegame. Pilnas suaugusiųjų miego ciklas paprastai trunka nuo 90 iki 120 minučių. Taigi, jei Jūsų kūdikis neina miegoti be čiulptuko burnoje, tai yra aiškus ženklas, kad jis yra priklausomas nuo čiulptuko. Pasibaigus miego ciklui, kūdikis patenka į labai lengvą miego fazę, iš kurios gali pabusti. Net jei pabustų, Jūsų vaikutis dar pavargęs ir norėtų miegoti toliau, tačiau: „Ei! Kur čiulptukas? Tai yra apibrėžimas to, ką mes miego konsultavimo srityje vadiname „miego rekvizitais“. Ir tai yra nakties miego paslaptis. Kalbant apie žalingų įpročių atsisakymą, aš linkusi jų atsisakyti greitai. Mažiems vaikams geriau sekasi atsisakyti staiga nei palaipsniui, todėl mano patarimas tėvams beveik visada yra - tiesiog pasirinkti dieną pasikeitimams, paaiškinti savo mažyliui, kad čiulptuko nebebus ir kodėl, ir tada išmesti visus čiulptukus į šiukšliadėžę. Vaikučiai dažnai gan lengvai prisitaiko prie naujų situacijų, kai viskas yra aišku ir nuoseklu, todėl neatidėkite čiulpuko atsisakymo kritinėms situacijoms, nes Jūs neatsispirsite pagundai jį vėl ištraukti ir duoti savo vaikučiui, tarkim, jei bus sunku nurimti ir užmigti. Taigi, Jūs priėmėte sprendimą, paaiškinote savo mažyliui situaciją, pasiruošėte psichologiškai ir nusprendėte veikti, gerinti vaikučio miegelį. Dabar pats laikas pajudinti visas kūrybai reikalingas smegenis ir parengti planą: kaip šį pokytį išnaudoti tinkamai? Mažyliai paprastai priima idėją, kad jie užaugo „dideliais vaikais“, todėl to pabrėžimas gali būti gan gera išeitis. Šioks toks auklėjimo triukas, kurį galėtumėte panaudoti: „Čiulptukų fėja“. Pasakykite savo mažyliui, kad Čiulptukų fėja atvyks surinkti visų savo čiulptukų ir mainais ketina palikti ypatingą staigmeną. Čia viena mažutė pastaba: esu ne kartą girdėjusi, kad tėvai, turintys mažylį ir naujagimį ar jaunesnį brolį ar seserį namuose, vyresnio vaiko čiulptukus duoda jaunesniajam. Iš pažiūros tai atrodo gera idėja, tačiau tai gali sukelti tam tikrą Jūsų mažylio pasipiktinimą, kai pamatys savo jaunesnįjį brolį, čiulpiantį jo čiulptuką. Taigi, Jūsų mažylis suprato, kas vyksta, ir kad namuose nebėra čiulptuko. Dabar Jums reikės atsispirti visiems tiems atvejams, kai anksčiau būtumėte davę čiulptuką ir taip bus tol, kol Jūsų mažylis prisitaikys prie naujos realybės. Kai pamatysite, kad Jūsų mažylis pradeda stipriai nervintis ir ieškoti čiulptuko, mano patarimas būtų nukreipti jo dėmesį. Galite pripažinti jo nusivylimą, pasiūlyti jam tiek komforto ir palaikymo, kiek jam reikia, tačiau nesigailėkite ir nepasiduokite. Atminkite, kad Jūs čia esate autoritetas, ir jei nusprendėte, kad čiulptukas yra praeitis, lai taip ir būna. Kiekvienas mažylis yra unikalus asmuo, todėl naudokitės šiomis gairėmis kartu su savo intuicija, ir per kelias naktis, galbūt per savaitę, Jūsų mažyliui nebereikės čiulptuko užmigimui.
Vaikai auga dar greičiau nei spėjame tai suvokti. Natūralu, kad ateina laikas, kai tenka vaiką atpratinti nuo tam tikrų įpročių, pavyzdžiui, tėveliams neretai kyla klausimas, kaip atpratinti vaiką nuo čiulptuko? Tikimasi, kad tai vaikui nesukels neigiamų emocijų. Nuomonių, kada reikėtų pradėti atpratinti nuo čiulptuko, yra daug, ir, panašu, kad vieningos nuomonės būti negali. Vieni tėveliai atpratina vienerių metų vaiką, kiti - dvejų, dar kiti - trejų metų. Svarbu pastebėti, kada čiulptuko refleksas tampa mažesnis ir jau tada galima imtis tam tikrų priemonių ir gudrybių. Būdų, kaip atpratinti vaiką nuo čiulptuko, yra tikrai daug, todėl pateikiame 10 populiariausių ir efektyviausių, bei aptarsime dažniausiai daromas klaidas.
Čiulptukas - ne mūsų amžiaus išradimas, jam jau daugiau kaip 500 metų. Literatūroje jis minimas XV šimtmetyje. Dažniausiai tai būdavo košytė (tyrelė) ar duonos gabalėlis, įvyniotas į skudurėlį. Dar naudodavo aguonos galvutę, aptrauktą medžiagėle. Kai buvo išrastas kaučiukas, pagamintas pirmasis kaučiukinis čiulptukas. Vėliau, plėtojantis gumos pramonei, jų atsirado silikoninių, lateksinių ir kt.
Geriau vaiko nepripratinti prie čiulptuko - vėliau nereikės vargti atpratinant. Jei vaikelis gimė neišnešiotas, jo čiulpimo ir rijimo refleksas nevisiškai išsivystęs, todėl čiulptukas būtinas jam formuotis. Jei mama dėl kokių nors priežasčių negali pati maitinti savo kūdikio, kito būdo nei buteliukas su čiulptuku nėra. Ką tik gimęs mažylis dar tikrai nesugeba valgyti iš puodelio su šaukšteliu. Galima supilti į burnytę šaukštelį vaistų, bet pakankamo maisto kiekio vaikui nesugebėsime sumaitinti. Todėl kartais čiulptuko naudojimas neišvengiamas.
Reikėtų stengtis neduoti nuolat gerti saldžių skysčių iš buteliuko. Būna, kad vaikas vaikšto visą dieną pasiėmęs saldaus kompoto buteliuką ir kartkartėmis iš jo atsigeria. ,,Buteliuko ėduonis” taip suėda vaiko dantukus, kad jų tiesiog nelieka. Jei taip nutinka trimečiui ar keturmečiui, dar reikės nemažai palaukti, kol išdygs nuolatiniai dantukai. Vaikas jaučia didelį diskomfortą. Labiausiai pažeidžiami pirmieji kandžiai. Pagrindinės priežastys - prasta burnos higiena ir maitinimas naktį sacharidų turinčiais skysčiais, mišinėliais, karvės pienu. Kai vaikas pavalgo, reikia duoti gurkštelėti vandens - taip praplaunama burnos gleivinė.
Tėvai renkasi įvairiausius būdus. Vieni patepa čiulptukus pipiriniais ekstraktais, kiti įkalbinėja, įtikinėja, kad tu jau didelis ir t.t., treti paprasčiausiai paslepia čiulptuką ir pavirkdo mažylį keletą naktų. Nė vienai mamai nedraudžiu pirkti čiulptukų savo mažyliams. Nereikia prieštarauti gamtai - vaikas turi čiulpimo refleksą ir jį reikia patenkinti. Beje, prie čiulptuko irgi reikia pripratinti, nes naujagimiai iš pradžių jį išspjauna. Deja, priprantama gerokai greičiau nei atprantama.
Kada atpratinti nuo čiulptuko? Vaikai skirtingi, todėl kiekvienam - savas laikas. Vieni, išdygus pirmam dantukui, patys išspjauna, kiti, atvirkščiai, dar labiau prisiriša prie čiulptuko, nes kramtydami pasimasažuoja maudžiančias dantenas. Jei atsisveikinimas su ,,geriausiu draugu” užsitęsia iki trejų ar ketverių metų, čiulptukas gali padaryti žalos: atsikiša priekiniai dantukai, apatiniai palinksta į liežuvio pusę, tarp viršutinių ir apatinių dantukų susiformuoja tarpas, deformuojasi viršutinis žandikaulis. Ortodontai pagal netaisyklingą sukandimą gali pasakyti, kaip vaikas mėgsta laikyti burnoje čiulptuką - tiesiai ar šone, nes būtent toje vietoje susiformuoja tarpelis tarp dantų. Kaip koreguojami netaisyklingi sukandimai? Daroma speciali ortodontinė plokštelė su užtvarėle, kad nei liežuvis, nei lūpa nelįstų kur nereikia. Tą plokštelę reikia nešioti nuolat. Išimti galima tik valgant ir valant dantukus. Jei defektas vaikystėje buvo nepastebėtas, suaugusi mergina ar vaikinas, jei nori, gali patobulinti savo išvaizdą. Dažniausiai reikia operuoti- vien plokštelės ar briketų neužtenka.
Auginau savo mažąją vadovaudamasi naujausiomis pediatrų rekomendacijomis, t. y. be čiulptuko, ne todėl, kad būčiau tokia sąmoninga mama - turėjau prisipirkusi visokių ,,burnos kamštukų”. Paprasčiausiai mano mažoji spjovė čiulptuką - ne tas kvapas, spalva, temperatūra. Tiesiog mažoji nenorėjo, o aš neverčiau. Tačiau negaliu pažadėti, kad antrasis vaikas augs be čiulptuko. Greičiausiai pasilengvinsiu gyvenimą ir neduosiu „didelio čiulptuko”, ypač jei ir kitas mažylis bus toks neramus, nes čiulptukas, patenkindamas natūralų ir įgimtą vaiko poreikį, dar ir ramina. Yra labai dirglių kūdikių, nuo pat pirmųjų dienų jautriai reaguojančių į šviesą, krūpčiojančių nuo garsų, neramiai miegančių. Tačiau nieko nepadarysi, ko gero, be čiulptuko, kaip ramintojo, neapsieisime. Jei natūralus mažylio poreikis liks nepatenkintas, jis gali imti čiulpti pirštą, antklodės kraštelį, marlę. O atpratinti vaiką nuo piršto burnoje sunkiau negu nuo čiulptuko. Augant piršto čiulpimo įprotis nyksta, tačiau neretai išlieka iki penkerių metų, o kartais net dar ilgiau. Pastebėta, kad vienas iš šešių penkiamečių vis dar mėgsta pačiulpti pirštą ir daro tai labiau iš įpročio, negu iš poreikio nusiraminti. Tikrai neagituoju už čiulptukus. Neįpratinę prie jų, vėliau išvengsite atpratinimo procedūros, kuri dažniausiai būna nelengva. Vaikai tikrai gali užaugti be čiulptuko. Tačiau būkime atidūs savo mažyliui: jei jis spjauna čiulptuką - neverskime, jei nori - nedrauskime. Tai klausimas, kuris kyla kiekvienam naujam tėveliui arba mamytei: „ar čiulptukai yra blogai?". Tikriausiai girdėjote daugybę nuomonių apie čiulptukų naudojimą - nuo kaimyno iki gydytojo, nuo mamos iki mėgstamo tinklaraščio. Jūs geriau nei kas nors kitas žinote, kas tinka jūsų kūdikiui, bet informacijos niekada nebus per daug. Grįžkime prie pačių pagrindų: kas yra čiulptukas? Čiulptukas dažniausiai yra silikono įrankis, duodamas kūdikiui ar mažam vaikui čiulpti. Standartinis čiulptukas turi spenelį, burnos skydelį ir rankenėlę. Kodėl daugelis kūdikių išvis mėgsta čiulptuką? Pagrindinė čiulptuko paskirtis yra ta, kad naujagimiai gimsta turėdami žindymo instinktą. Nesvarbu, ar jie nuobodžiauja, ar yra pavargę, ar jiems reikia nusiraminimo, šis čiulpimo instinktas skiriasi nuo jų poreikio valgyti. Čiulptukas labai ramina kūdikį. Nesvarbu, ar nuspręsite duoti savo kūdikiui čiulptuką, ar leisite čiulpti jo pirštą, apžvelkime žinomus čiulptuko privalumus ir trūkumus. Pirmasis čiulptuko privalumas yra tas, kad jis patenkina kūdikio poreikį žįsti. Nors šį poreikį paprastai patenkina krūtis ar buteliukas, čiulptukai gali padėti nuraminti jūsų kūdikį tarp maitinimų. Tėvai dažnai klausia: „Ar kūdikis gali užmigti su čiulptuku?“. Čiulptuką tikrai galima naudoti, norint padėti kūdikiui užmigti, prieš pat miegą arba po maitinimo; daugumą kūdikių čiulpimas veikia raminančiai. Skirtingai nuo nykščio čiulpimo, galite stebėti, kada jūsų kūdikis naudoja čiulptuką. Tai suteikia galimybę apriboti naudojimą arba atimti čiulptuką. Kaip ir dauguma kitų dalykų gyvenime, yra ir keletas neigiamų čiulptuko naudojimo pusių. Nors „pasimetimas tarp spenelių“ kelia susirūpinimą daugeliui tėvų, nėra jokių tai patvirtinančių mokslinių įrodymų. Vis dėlto rekomenduojama palaukti, kol kūdikis gerai išmoks žįsti krūtį, prieš siūlant čiulptuką. Čiulptukus paprastai lengva numesti ar išspjauti ant grindų, todėl prieš dedant juos į naujagimio burną, reikia tinkamai nuvalyti. Kas bus, kai naujagimis pripras prie savo čiulptuko ir jį pamesite? Naujagimis gali būti suirzęs. Ko gero, vienas iš dažniausiai pasitaikančių jaunųjų mamyčių rūpesčių, galvojant apie čiulptuko naudojimą, - tai čiulptuko poveikis dantims. Tiesa, kad netinkamas ar ilgalaikis čiulptuko naudojimas gali sukelti dantų problemų [1], įskaitant lygų dantų dygimą. Taigi, ar čiulptukai yra blogai? Yra daug tėvų, kurie renkasi čiulptukus savo naujagimiams, nes jie suteikia daugybe teigiamų pranašumų. Ir jei kūdikis naudos čiulptuką, pasistenkite, kad jis būtų tinkamas.
tags: #farli #addormentarsi #col #ciuccio