Europos Sąjunga (ES) nuolat susiduria su įvairiais sudėtingais tarptautiniais ir vidaus iššūkiais, kuriems spręsti dedamos didelės pastangos, pasitelkiant įvairias politikos priemones ir finansinę paramą. Šie iššūkiai apima socialinius, saugumo, sveikatos apsaugos ir žmogaus teisių klausimus, kuriuos ES siekia spręsti tiek savo teritorijoje, tiek ir tarptautinėje arenoje. Analizuojant konkrečius atvejus, galima geriau suprasti ES veiksmų mechanizmus ir prioritetus.
Kalėjimų sistema ir žmogaus orumo užtikrinimas
Vienas iš opiausių klausimų Europos Sąjungoje yra kalėjimų sistemos būklė. Italijoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, pastebimas didelis kalinių skaičius, kuris lemia per didelį įstaigų apkrovimą. Italijos kalėjimuose šiuo metu yra daugiau nei 67 tūkstančiai nuteistųjų. Kiekvienas kalinys valstybei kainuoja apie 400 eurų per dieną, o tai sudaro beveik 10 milijardų eurų per metus. Toks didelis finansinis krūvis ir, svarbiausia, nepakankamos sąlygos kalėjimuose kelia rimtą susirūpinimą dėl žmogaus orumo principo laikymosi.
Siekiant pagerinti situaciją kalėjimuose ir sumažinti kalinių skaičių, buvo pradėta naudoti elektroninio sekimo apyrankės. Ši priemonė leidžia daliai nuteistųjų atlikti bausmę ne kalėjimo įstaigoje, o namuose, prižiūrimi elektroninių sekimo sistemų. Europos Komisija yra informuota apie kalėjimų perkrovimo problemą Italijoje ir kitose ES šalyse. Išsamesnė informacija apie kalėjimų situaciją visoje ES pateikiama Komisijos Žaliojoje knygoje „Stiprinti abipusį pasitikėjimą Europos teisingumo erdvėje - Žalioji knyga dėl baudžiamosios teisės nuostatų taikymo sulaikymo srityje“ (2011 m. birželis).
Europos Sąjunga skiria finansinę paramą baudžiamojo teisingumo srities projektams. Baudžiamojo teisingumo paramos programa (Criminal Justice Support Programme) teikia finansinę pagalbą projektams, kuriuos inicijuoja ir valdo Komisija, turintiems Europos dimensiją, taip pat tarptautiniams ir nacionaliniams projektams, kuriuos vykdo organizacijos ES šalyse, bei nevyriausybinių organizacijų (NVO) ar kitų subjektų, siekiančių bendro Europos intereso, veiklai.
Tarptautiniai skandalai: Krūtų implantai ir jų pasekmės
Neseniai paaiškėjo, kad pastaraisiais metais tūkstančiai moterų sveikatai kenksmingų krūtų implantų buvo implantuoti. Italijoje, kaip manoma, buvo panaudota daugiau nei 5 000 tokių implantų, tačiau šis skandalas yra tarptautinis ir apima visas Europos šalis bei Jungtines Amerikos Valstijas. Šie implantai, pagaminti prancūzų kompanijos PIP, buvo pagaminti iš nelegalaus pramoninio silikono, o ne medicininio, dėl ko jie galėjo sukelti sveikatos problemas, įskaitant vėžį.
Europos Komisija yra visiškai informuota apie šį rimtą incidentą. Nors Komisijai neskirta teisė steigti tyrimų komisijas, ji atidžiai nagrinėja šį incidentą kartu su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis. Komisija taip pat kreipėsi į Mokslinį naujų ir naujai atsirandančių sveikatos rizikų vertinimo komitetą (SCENIHR), prašydama pateikti nuomonę dėl nagrinėjamų krūtų implantų saugumo, kad būtų lengviau priimti rizikos valdymo sprendimus valstybėse narėse. Be to, Komisija analizuoja incidentą, siekdama nustatyti galimus trūkumus esamame reguliavimo pagrindų, kad jie galėtų būti ištaisyti per jau planuojamą 2012 m. medicinos prietaisų teisės aktų peržiūrą.
Libijos transformacija: Nuo konflikto iki atstatymo
Libijoje, po ilgus metus trukusio diktatoriaus Muammaro Gaddafi režimo, šalis išgyvena sudėtingą transformacijos laikotarpį, kupiną iššūkių. 2011 m. sausio 3 d. Tripolio centre kilo ginkluoti susirėmimai tarp vietinių milicijų iš Misuratos ir vyriausybinių pajėgų. Remiantis Libijos vidaus reikalų ministerijos pranešimu, per šiuos susirėmimus žuvo 6 žmonės ir 18 buvo sužeista. Kovos vyko prieš pastatą, kurį Gheddafi režimas naudojo kaip žvalgybos tarnybos būstinę. Liudininkai pranešė, kad į kovas įsitraukė laikinosios vyriausybės pajėgos, kurios bandė atgauti pastatą, užimtą milicijos po vieno iš jų suėmimo.
Europos Sąjunga (ES) yra informuota apie pasikartojančius saugumo incidentus Tripolyje ir kituose Libijos miestuose, kurie kyla dėl ginkluotų brigadų buvimo ir nacionalinės armijos bei struktūrizuotų nacionalinių saugumo pajėgų trūkumo.
Atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komiteto 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą, ES 2011 m. gruodžio 22 d. atšaukė visų Europos Sąjungoje esančių Libijos centrinio banko ir Libijos Arabų užsienio banko lėšų ir turto įšaldymą, siekdama paremti Libijos ekonomikos atsigavimą ir padėti naujoms šalies valdžios institucijoms.
Vadovaujantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 2009 (2011), ES išlaiko dalinį Libijos investicijų tarnybos ir „Libya Africa Investment Portfolio“ lėšų įšaldymą. Be to, ES taiko autonomines ribojančias priemones asmenims ir subjektams, susijusiems su buvusiu Gheddafi režimu. Šiuo metu ES teikia apie 30 milijonų eurų paramą, papildomai prie 80,5 milijono eurų, skirtų humanitarinei pagalbai. Ši parama apima pilietinę visuomenę, žiniasklaidą, viešojo administravimo gebėjimų stiprinimą, švietimą, migraciją, karo sužeistųjų gydymą ir demokratizaciją. Dabartinė humanitarinė pagalba teikiama apgyvendinant ir aprūpinant maisto bei ne maisto produktais Libijos gyventojus, kurie buvo priversti palikti savo namus. Humanitarinis minų valymas ir Libijos mažumų apsauga yra pagrindinės ES prioritetinės kryptys artimiausiais mėnesiais. ES taip pat vykdo dialogą su valdžios institucijomis dėl tolesnės paramos įvairiose srityse, įskaitant saugumo klausimus.
Piratavimas ir tarptautinis bendradarbiavimas
2011 m. gruodžio 27 d. Somalio piratai pagrobė tanklaivį „Enrico Ievoli“, plaukiojusį su 18 žmonių įgula, tarp kurių buvo 6 italai, 5 ukrainiečiai ir 7 indai. Tanklaivis, kurio ilgis 138 metrai, gabeno apie 15 750 tonų kaustinės sodos. Laivas išplaukė iš Fujairah (Jungtiniai Arabų Emyratai) ir buvo pakeliui į Viduržemio jūrą. Laivybos kompanija apie piratų užpuolimą buvo informuota 5 val. ryto. Įdomu tai, kad „Enrico Ievoli“ jau buvo susidūręs su piratais 2006 m. kovą, kai plaukė prie Jemeno krantų. Tuomet laivo vadas paskelbė aliarmą, ir netoliese buvęs Italijos karinio jūrų laivyno laivas, fregata „Euro“, suteikė pagalbą.
Europos Komisija yra informuota apie tanklaivio „Enrico Ievoli“ pagrobimą ir jo 18 įgulos narių pagrobimą 2011 m. gruodžio 27 d. Ji stebėjo situaciją per operaciją EUNAVFOR ATALANTA, palaikydama glaudų ryšį su NATO. Šiuo metu Somalio piratų rankose yra 5 laivai ir 155 įkaitai. Adeno įlanka ir Arabijos jūra išlieka didelės rizikos zonomis prekybiniams laivams. Europos Sąjungos operacija EUNAVFOR ATALANTA, bendradarbiaudama su NATO ir kitomis kovos su piratavimu pajėgomis, koordinuoja karinį atsaką į piratų išpuolius, siekdama, kiek įmanoma, apsaugoti visus laivus, nepriklausomai nuo jų vėliavos, ir perduoda visą svarbią informaciją atitinkamoms nacionalinėms institucijoms. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) ragina visus laivų savininkus ir operatorius imtis būtinų priemonių, išvardytų leidinyje „Best Management Practice 4“, kuris yra prieinamas internete ir aprašo geriausias praktikas, kaip apsisaugoti nuo piratavimo Somalyje. Operacija EUNAVFOR ATALANTA teikia paramą ir pagalbą nacionalinių institucijų prašymu. Tačiau svarbu paminėti, kad Komisija ir operacija ATALANTA nedalyvauja derybose dėl išpirkos, nes karinis įsikišimas į derybas gali kelti papildomą spaudimą ir pavojų įkaitų gyvybei.
Gyvenau Prie Upės Ir Radau Apleistą Pastatą
Moterų teisės ir darbo santykiai: „Baltos“ atsistatydinimo lapeliai
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, moterų teisės darbo santykiuose yra saugomos. Tačiau Italijoje vis dar pasitaiko „baltų“ atsistatydinimo lapelių reiškinys. Daugeliu atvejų tokie lapeliai panaudojami, kai darbuotoja praneša apie savo nėštumą. Visos ES valstybės narės tinkamai perkėlė į savo nacionalinę teisę galiojančią direktyvą, kuria moterys saugomos nuo atleidimo dėl motinystės (Direktyva 92/85/EEB). Todėl, jei darbdaviai atleidžia nėščias moteris, naudodamiesi iš anksto pasirašytais „baltais“ atsistatydinimo lapeliais, jie pažeidžia nacionalinę teisę.
Europos Komisija neturi teisinių priemonių pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, jei pažeidžia pavieniai ES piliečiai. Moterys, nukentėjusios nuo tokio piktnaudžiavimo, yra raginamos viešinti neteisėtus veiksmus ir pranešti apie savo darbdavius nacionalinėms teisminėms institucijoms.
Vaikų saugumas konflikto zonose: Afganistano realybė
Afganistano mieste Tarinkote netikėtas improvizuoto sprogdinimo įtaiso (IED) sprogimas sukėlė vaikų žūtį. Šeši vaikai, kurių amžius nuo 4 iki 9 metų, žuvo žaisdami tarp šiukšlių. Ne tik dėl šios pastarosios tragedijos, bet ir apskritai situacija Afganistane kelia didelį susirūpinimą. Nuo 2011 m. gegužės iki liepos mėnesio buvo užregistruotas rekordinis 4 472 bombų naudojimo atvejis.
Vaikų, nukentėjusių nuo ginkluotų konfliktų, klausimas yra vienas iš prioritetinių ES veiksmų Afganistane. Sprendimas grindžiamas 2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos priimta peržiūrėta strategija dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, kuri ES veiksmus derina su Jungtinių Tautų procesais. Komisijos daugiametė paramos Afganistanui programa, kurios pagrindinis dėmesys skiriamas teisinės valstybės principams/valdymui, žemės ūkiui ir sveikatos apsaugai, taip pat sprendžia Afganistano vaikų poreikius, ypač per programas, skirtas rizikos grupėms priklausantiems vaikams, įskaitant benamius vaikus, vaikų darbą ir prekybą vaikais.
