Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra viena didžiausių grėsmių žmonijos sveikatai, Lietuvoje jos kasmet nusineša beveik pusę visų gyvybių. Šios ligos apima platų spektrą susirgimų, pradedant nuo kraujotakos sutrikimų, tokių kaip venų varikozė ar giliųjų venų trombozė, iki gyvybei pavojingų būklių, kaip miokardo infarktas ar insultas. Nors sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų Lietuvoje, ir ypač tokiuose regionuose kaip Prienų rajono savivaldybė, pastaraisiais metais išlieka aukštas, vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai.
Prevencinių programų svarba ir pasiekimai
Lietuvoje jau 20 metų vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Šios programos tikslas - nustatyti rizikos veiksnius ir laiku užkirsti kelią ligų vystymuisi. Pernai šalyje dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevenciškai pasitikrino daugiau nei 265 tūkst. žmonių, o tai dešimčia tūkstančių daugiau nei užpernai.
Norint dalyvauti šioje programoje, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, esant reikalui, sudaro individualų prevencijos planą. Jei nustatoma didelė ar labai didelė rizika, pacientui skiriamas siuntimas į specializuotus centrus išsamiam ištyrimui ir gydymui. Tokie centrai veikia daugelyje didesnių Lietuvos miestų. Svarbu paminėti, kad net ir nepatenkantys į programos amžiaus grupes, bet pagrįstai nerimaujantys dėl savo sveikatos, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją.
Nepaisant vykdomų programų, pastebima, kad gyventojų aktyvumas dalyvaujant prevencinėje programoje nėra pakankamas. Duomenys rodo, kad kasmet dalyvauja mažiau nei pusė į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų - tik apie 43%. Tai kelia susirūpinimą, nes anksti diagnozavus ligą, galimybės išgelbėti gyvybę yra žymiai didesnės nei gydant jau pažengusią stadiją.
Širdies ir kraujagyslių ligų panorama Lietuvoje
Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Remiantis Higienos instituto duomenimis, kasmet nuo jų miršta apie 19 tūkst. žmonių, o tai sudaro beveik pusę visų mirčių šalyje. Prienų rajono savivaldybėje mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2017 m. siekė 1152,7/100 000 gyv., viršydamas Lietuvos vidurkį. Analizuojant mirtingumą pagal lytį, 2017 m. jis buvo didesnis moterų (1493,7 atv./100 000 gyv.) nei vyrų (772,81 atv./100 000 gyv.) tarpe, nors nuo 2010 m. moterų mirtingumas linkęs didėti. Mirtingumas tarp miesto ir kaimo gyventojų yra panašus, tačiau pastaruosius keletą metų miesto gyventojų tarpe jis linkęs didėti. Nuo 2015 m. stebima bendra mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklio mažėjimo tendencija, tačiau šis rodiklis vis dar išlieka viena iš pirmaujančių mirties priežasčių.
Rizikos veiksniai ir gyvenimo būdas
Medikai nuolat pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimas ir vystymasis yra glaudžiai susijęs su mūsų gyvensena. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra nesveika mityba, antsvoris, rūkymas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, negydomas padidėjęs arterinis kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis ir cukrinis diabetas. Ekspertai teigia, kad net 80% šių ligų galima išvengti keičiant gyvenseną.
Pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių mokamos kritinių ligų išmokos, išlieka infarktai ir insultai. Dažnai žmonės kreipiasi tik paūmėjus būklei, nors daugumos tokių atvejų galima išvengti, jei laiku atkreipiamas dėmesys į rizikos veiksnius. Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, besikaupiantis kraujagyslėse, jas siaurina ir didina infarkto bei insulto riziką. Papildomą riziką kelia rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas ir arterinė hipertenzija.
Mažesnis cholesterolio kiekis natūraliai – be tablečių: gydytojas paaiškina
Dažniausios širdies ir kraujagyslių ligos
Širdies ir kraujagyslių ligos yra didelė įvairių susirgimų grupė, dažniausiai pasireiškianti ūmia forma. Tarp pačių dažniausių minimos:
- Icheminė (koronarinė) širdies liga (IŠL): IŠL išsivysto dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo. Kraujotakos, krešumo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, netinkama gyvensena skatina aterosklerozės (cholesterolio plokštelių susidarymo) procesus. Šios plokštelės ilgainiui užkemša kraujagyslės spindį, dėl ko susidaro trombai.
- Miokardo infarktas (širdies infarktas, širdies smūgis): Viena didžiausių grėsmių širdžiai, sukelianti ūminį, nepakankamą širdies raumens aprūpinimą deguonimi. Simptomai gali būti gniaužiantis, spaudžiantis skausmas už krūtinkaulio ar kairėje krūtinės pusėje, plintantis į kairę, lydimas šalto prakaito, dusulio ar mirties baimės.
- Galvos smegenų insultas: Ūmus kraujotakos sutrikimas galvos smegenyse, galintis sukelti paralyžius, kalbos, regėjimo sutrikimus ir kitus negrįžtamus pažeidimus.
- Arterinė hipertenzija (hipertoninė liga): Ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas. Padidėjusiu kraujo spaudimu medikai laiko 140/90 mmHg ir didesnį spaudimą.
- Hipercholesterolemija: Padidėjęs cholesterolio kiekis organizme, perspėjantis apie padidėjusią ŠKL riziką.
- Plaučių arterijos tromboembolija (PATE): Plaučių arterijos ar jos šakų užsikimšimas kraujo krešuliais. Giliųjų venų trombozė yra vienas iš pagrindinių PATE rizikos veiksnių. Lietuvoje per metus giliųjų venų tromboze suserga apie 5000 žmonių, o kas trečiam ji progresuoja į PATE. Nuo plaučių embolijos kasmet miršta apie 2500 žmonių.
- Krūtinės angina (stenokardija): Trumpalaikis krūtinės skausmas, atsiradęs dėl ūminio, nepakankamo širdies raumens aprūpinimo deguonimi.
- Širdies nepakankamumas (ŠN): Daugialypis klinikinis sindromas, nuo kurio kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Nors dažniau juo serga vyresni asmenys, ŠN gali būti nustatomas įvairaus amžiaus pacientams.
- Miokarditas: Širdies raumens uždegimas. Tarp jaunų suaugusiųjų miokarditas yra viena dažniausių staigios širdies mirties priežasčių.
Naujovės ir ateities perspektyvos
Šiuolaikinė medicina siūlo vis daugiau galimybių tiek ligų prevencijai, tiek gydymui. Kauno klinikose atliekamos naujoviškos procedūros, pavyzdžiui, kairįjį skilvelį pavaduojančių prietaisų implantacija minimaliai invaziniu būdu, padedanti išvengti sudėtingų chirurginių procedūrų, kai nusilpęs širdies raumuo. Ši procedūra palengvina kairiojo širdies skilvelio darbą ir padidina kraujotaką vainikinėse arterijose.
Taip pat daugėja pacientų, kuriems prireikia stentavimo procedūros. Šiuolaikinės medicinos priemonės ir profesionalumas suteikia viltį net ir sudėtingiausių būklių pacientams gauti profesionalią pagalbą bei grąžinti jiems kokybišką gyvenimą.
Staigi mirtis ir pirmosios pagalbos svarba
Vienas didžiausių iššūkių medikams yra staigi kardialinė mirtis (SKM), kuomet širdies sustojimas įvyksta netikėtai ir greitai. SKM dažniausiai susijusi su širdies raumens išemija, ritmo sutrikimais ar struktūriniais defektais. Šiuo atveju ypatingai svarbios pirmosios pagalbos minutės. Gebėjimas atpažinti staigios mirties požymius, tinkamas reagavimas, išorinio automatinio defibriliatoriaus panaudojimas ir greita, specializuota reanimacinė pagalba gali lemti žmogaus gyvybę.
Mažesnis cholesterolio kiekis natūraliai – be tablečių: gydytojas paaiškina
Atsakomybė ir investicija į sveikatą
Ekspertai sutaria - širdies ligos dažnai nėra lemtis, o pasekmė to, kaip gyvename. Profilaktiniai tyrimai, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir emocinės sveikatos priežiūra tampa realiais įrankiais, leidžiančiais išvengti ne tik ūmių būklių, bet ir ilgalaikių komplikacijų. Įmonės vis dažniau skatina darbuotojus profilaktiškai tikrintis sveikatą, suprasdamos, kad tai yra investicija į ilgalaikę komandos sveikatą. Svarbu kuo anksčiau imtis priemonių - mesti rūkyti, mažinti svorį, daugiau judėti, sveikiau maitintis. Tokie sprendimai padeda ne tik išvengti širdies ligų progresavimo, bet ir apsaugo nuo infarkto ar insulto. Tai - mūsų pačių rankose.