Didėjant gyvulininkystės ūkių produktyvumui ir siekiant didesnio ekonominio efektyvumo, vis svarbesniu išlieka galvijų reprodukcijos gerinimas. Nors pieninėje gyvulininkystėje šiuo metu didelis dėmesys skiriamas pieno kokybei ir kiekiui, tačiau ne mažiau svarbi yra ir bandos reprodukcija, kuri tiesiogiai susijusi su galvijų sveikatingumu ir bendra ūkio pelningumu. Mėsinėje galvijininkystėje reprodukcijos efektyvumas yra vienas pagrindinių rodiklių, lemiančių bandos produktyvumą ir pelningumą, nes veršingumas turi keturiskart didesnį ekonominį poveikį nei bet kurie kiti su produktyvumu susiję požymiai, palyginus su pienine gyvulininkyste. Tai svarbu ne tik ūkininkui, bet ir siekiant užtikrinti Lietuvos tvarumą ir žaliojo kurso įgyvendinimą.
Ganiavos laikotarpio iššūkiai ir mitybos svarba
Ganiavos laikotarpis, trunkantis nuo pavasario iki rudens pabaigos, gyvuliams suteikia pagrindinį pašarą - žolę. Tačiau vasarai persiritus į antrą pusę, keičiasi žolės kokybė, o kartu ir gyvulių organizmui reikalingų naudingųjų medžiagų kiekis. Pavasarį jaunoje žolėje mažiau ląstelienos, kuri būtina ne tik energijai, bet ir pieno riebumui užtikrinti. Vasaros karščiai mažina baltymų kiekį žolėje. Todėl svarbu užtikrinti, kad nepaisant besikeičiančios pašaro kokybės, būtų išlaikomas didesnis produktyvumas, geresnis galvijų sveikatingumas ir pieno kokybė.
Viena dažniausiai pasitaikanti klaida, pasak ekspertų, yra įsitikinimas, kad ganiavoje pakanka gyvulius šerti vien žole. Nors ji yra pagrindinis pašaras, tačiau neužtikrina visų reikiamų medžiagų įsisavinimo. Todėl būtina papildyti bandos mitybą koncentratais, atsižvelgiant į žolės kokybę ir galimus medžiagų trūkumus. Koncentratų pasirinkimas turėtų priklausyti nuo gyvulių veislės, amžiaus ir jų fiziologinės būklės. Pavyzdžiui, vasaros antroje pusėje, kai žolėje mažėja baltymų, rekomenduojama rinktis koncentratus, praturtintus baltymais, kurių šaltiniai - soja, rapsų išspaudos ar rupiniai.
Vitaminų ir mineralų svarba reprodukcijai
Be svarbiausių maisto medžiagų, gyvulių mityboje itin svarbūs vitaminai ir mineralai. Žolėje jų gali trūkti, todėl rekomenduojama naudoti specialius mineralinius laižalus, skirtus ganykliniam periodui. Jų sudėtis praturtinta vitaminais, kurių ganyklinėje žolėje labiausiai stinga. Laižalų naudojimas yra patogus ir paprastas būdas užtikrinti gyvulių aprūpinimą reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Jie gali būti pritaikyti skirtingoms gyvulių grupėms: melžiamoms karvėms, užtrūkusioms karvėms ar mėsiniams galvijams. Ši priemonė populiarėja ne tik ganiavos metu, bet ir ištisus metus.
Vabzdžių invazijos prevencija
Ganiavos metu galvijai susiduria su vabzdžių antplūdžiu, kuris neigiamai veikia jų sveikatingumą ir produktyvumą. Uodai, musės, mašalai ir kiti vabzdžiai sukelia gyvuliams nerimą, sutrikdo virškinimo procesus ir tiesiogiai veikia svorio prieaugį, ypač mėsiniams galvijams. Kompleksinės priemonės, tokios kaip specialūs laižalai su česnakais, gali padėti atbaidyti vabzdžius. Česnako kvapas ne tik atbaido vabzdžius, bet ir pasižymi antibakterinėmis savybėmis, padeda gydyti žaizdas burnoje, o kartu šie laižalai yra ir vitaminų bei mineralų šaltinis, taip sprendžiama ir maistinių medžiagų trūkumo problema.
Gyvulių sveikatingumas ir reprodukcijos sutrikimai
Šiuolaikiniuose gyvulininkystės ūkiuose ligų prevencija ir profilaktika yra svarbiausia gyvulių priežiūros grandis. Bandos sveikatingumas yra rodiklis, jungiantis bandos struktūrą, mitybos lygį, produkciją ir reprodukciją su laikomų gyvulių sveikata.
Galvijų kvėpavimo takų virusinės ligos, tokios kaip galvijų infekcinis rinotracheitas (GIR) ir galvijų virusinė diarėja (GVD), yra vienos iš veiksnių, lemiančių galvijų bandos sveikatingumą, reprodukciją bei mėsos ir pieno produkciją. Jos sukelia didelius finansinius nuostolius dėl galvijų produkcijos sumažėjimo, gydymo išlaidų ir mirtingumo. GIR, kurį sukelia galvijų 1 tipo herpesvirusai (GHV1), yra plačiai paplitusi liga, pažeidžianti viršutinius kvėpavimo takus ir bronchus, o komplikuojantis ligai - plaučių uždegimas. GVD virusas, priklausantis Pestivirus genčiai, geba pereiti placentos barjerą ir gali sukelti vaisingumo problemas, imunosupresiją, diarėją, abortus, negyvagimius ar apsigimusius vaisius.
Biocheminiai kraujo tyrimai yra svarbi priemonė ne tik užkrečiamoms ligoms nustatyti, bet ir medžiagų apykaitos ligų prevencijai. Laiku pastebėtos sveikatingumo problemos ir jų šalinimas yra pigesni nei vėlesnis gyvulių gydymas. Šie tyrimai padeda nustatyti mikro- ir makroelementų, fermentų, metabolizmo produktų koncentraciją, taip gaunant informaciją apie raciono trūkumus ar perteklių.
Medžiagų apykaitos ligų įtaka reprodukcijai
Medžiagų apykaitos ligos turi didelę įtaką vaisingumui. Dažniausia problema laukuose - per daug nutukusios karvės (BCS viršijantis 3,5), kurios vėliau gali susidurti su energijos deficitu, medžiagų apykaitos ligomis ir sumažėjusiu sausųjų medžiagų suvartojimu. Per didelis gyvulių šėrimas paskutinėje laktacijos fazėje lemia gyvūno būklės svyravimus, kurie tiesiogiai veikia pirmojo poravimosi efektyvumą ir poravimosi trukmę.
- Kalcio (Ca) stoka: Apie 98% kalcio galvijų organizme yra kauluose ir dantyse. Jo trūkumas sukelia hipokalcemiją, nervų ir raumenų disfunkciją, parezę, sumažėja tešmens rezistentiškumas, todėl karvė suserga mastitu. Hipokalcemija sutrikdo gimdos involiuciją, pailgėja laikotarpis nuo veršiavimosi iki apsivaisinimo. Mažesnė nei 1,89±0,12 mmol/l kalcio koncentracija gali būti pieno karštinės požymis, o mažesnė nei 1,86±0,46 mmol/l - osteomaliacijos požymis. Trūkstant kalcio, karvės blogai apsivaisina ir mažėja jų produktyvumas.
- Fosforo (PHOS) stoka: Fosforas svarbus maisto medžiagų pasisavinimui, apykaitai, baltymų sintezei, energijos gamybai ir perdavimui. Sveikų gyvulių kraujyje fosforo koncentracija apie 2,2 mmol/l. Sumažėjusi koncentracija (iki 0,71-0,8 mmol/l) rodo patologinę būklę. Fosforo trūkumas gali sumažinti pieno primilžius, apetitą, susilpninti rujos požymius, sukelti neapsivaisinimą ir šlubavimą.
- Magnio (Mg) stoka: Magnis svarbus nervinio audinio ir raumenų veiklai. Jo koncentracija kraujyje sumažėja sutrikus virškinamojo trakto funkcijai, esant diarėjai, acidozei. Žema magnio koncentracija gali sukelti miokardo nekrozę, širdies veiklos sutrikimus, tetaniją ir traukulius.
- Gliukozės (GLU) trūkumas: Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis. Jos trūkumas lemia riebalų skilimo sutrikimus ir ketoninių kūnų kaupimąsi, dėl ko karvės suserga ketoze (acetonemija).
Tyrimai rodo, kad neapsivaisinusių karvių kraujo serume vidutinis kalcio kiekis buvo 25% mažesnis, lyginant su rekomenduojama norma. Netinkamas kalcio santykis su fosforu ir magniu taip pat turėjo įtakos. Nustatyta, kad karvių produktyvumo rodikliai turėjo ryšį su apsivaisinimu: pieno kiekis koreliavo su neapsivaisinimu, o pieno riebumo procentas - neigiamai. Neigiamas energijos balansas, ypač po veršiavimosi, daro neigiamą įtaką sveikatai ir reprodukcijai.
Reprodukcijos gerinimo strategijos
Siekiant pagerinti reprodukcijos rezultatus, svarbu atkreipti dėmesį į mitybą, valdymą ir gyvulių gerovę.
- Tikslusis sėklinimas: Mėsinių galvijų ūkiuose itin svarbu laiku nustatyti rujas ir tikslingai sėklinti. Skaitmeninės rujų nustatymo sistemos (klijuojami pleistrai, boliusai, pedometrai, ausų įsagai, antkakliai, davikliai ant uodegos) gali žymiai pagerinti rujų nustatymo tikslumą, sumažinti darbo sąnaudas ir paspartinti genetinį progresą. Rujos metu padidėjęs karvių fizinis aktyvumas yra vienas pagrindinių požymių, kurį fiksuoja šios sistemos. Sėkmingesnis rujų nustatymas sumažina darbo sąnaudas, objektyviau ir tiksliau nustatomos telyčių rujos, todėl jos anksčiau pradedamos naudoti veisime, padidėja atvestų veršelių skaičius, sutrumpėja laikotarpis tarp apsiveršiavimų, pagerėja karvių sveikatingumas ir gerovė.
- Telyčių auginimas: Pakaitinių telyčių auginimas yra svarbi išlaidų dalis. Siekiama, kad jos taptų veršingos per pirmąjį veisimo sezoną, turėtų kuo mažiau sudėtingų veršiavimosi atvejų, per 365 dienas apsiveršiuotų antrą kartą ir bandoje gyventų ilgai bei būtų produktyvios. Telyčių kergimo ar sėklinimo laikas turi būti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į kūno masę, amžių ir veislę.
- Ligų prevencija: Medžiagų apykaitos, energijos trūkumo, ląstelienos trūkumo, kalcio metabolizmo sutrikimų ligas būtina suvaldyti. Ankstyvas sutrikimų diagnozavimas ir profilaktika yra geriau nei gydymas. Pavyzdžiui, karvei sergančiai pogimdymine pareze, 4 kartus dažniau pasitaiko nuovalų užsilaikymas ir 16 kartų dažniau išsivysto ketozė. Ketozei gydyti svarbiausia tinkamas šėrimas, subalansuotas angliavandenių ir baltymų santykis.
Siekiant gerų reprodukcijos rezultatų, būtina nuolat stebėti gyvulių būklę, analizuoti duomenis ir spręsti problemas, priimant tinkamus vadybinius sprendimus. Tai apima tinkamą mitybos planavimą, ligų prevenciją, aplinkos sąlygų gerinimą ir modernių technologijų pritaikymą.
tags: #errore #alimentazione #fertilita #bovini