Daugelį metų Italijos teismų sistemą ir socialinės paramos politiką supurtė sudėtingas teisinių ginčų srautas, susijęs su išmokomis "bonus bebè" (vaiko gimimo išmoka) ir motinystės išmokomis. Šios bylos iškilo dėl neaiškumų ir galimų diskriminacinių nuostatų, ypač taikant jas trečiųjų šalių piliečiams, turintiems leidimą gyventi ir dirbti Italijoje. Galiausiai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Italijos Konstitucinio Teismo sprendimai nušvietė šią problemą, pabrėždami teisingumo, lygybės ir Europos Sąjungos teisės viršenybės principus nacionalinėje teisėje.
Teisinių Ginčų Kilmė: Leidimų Gyventi ir Išmokų Sąsajos
Ginčai prasidėjo, kai Italijos Kasacinis Teismas (Suprema Corte di Cassazione) 2019 m. suabejojo tam tikrų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių "bonus bebè" ir motinystės išmokas, konstitucingumu. Konkrečiai, tai buvo 2014 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. 190 (Stabilumo įstatymas 2015) 1 straipsnio 125 dalis, nustatanti "bonus bebè", ir 2001 m. kovo 26 d. įstatyminio dekreto Nr. 151 (T.U. dėl motinystės ir tėvystės apsaugos ir paramos) 74 straipsnis, reglamentuojantis motinystės išmokas. Kasacinis Teismas, remdamasis Italijos Konstitucijos 3, 31 ir 117 straipsniais, bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau - Chartija) 20, 21, 24, 33 ir 34 straipsniais, kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Pagrindinė problema slypėjo sąlygoje, kad trečiųjų šalių piliečiai, norėdami gauti šias išmokas, turėjo būti Italijoje teisėtai gyvenantys ne trumpiau kaip penkerius metus ir turėti ilgalaikio gyventojo leidimą (permesso UE per soggiornanti di lungo periodo). Kasacinis Teismas argumentavo, kad tokia nuostata diskriminuoja tuos, kurie, neturėdami reikiamų ilgalaikiam leidimui gauti, patiria didesnį socialinės paramos poreikį. Be to, buvo keliamas klausimas dėl šios nuostatos suderinamumo su ES teisės principais, ypač su direktyva 2011/98/ES, kuri siekia užtikrinti vienodas teises trečiųjų šalių piliečiams, teisėtai gyvenantiems ES valstybėse narėse.
Konstitucinio Teismo Ir ESTT Rinkinys: Dvigubas Teisinės Pagrindo Tyrimas
Konstitucinis Teismas, pripažindamas "neatskiriamą ryšį tarp Konstitucijos įtvirtintų principų ir teisių bei Chartijoje pripažintų principų, papildytų antrine teise", nusprendė, kad būtina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) dėl prejudicinio klausimo. Tai buvo daroma siekiant tinkamai interpretuoti atitinkamas ES teisės normas. Konstitucinis Teismas pabrėžė savo kompetenciją vertinti nacionalinių teisės aktų suderinamumą su Chartija ir galimybę kreiptis į ESTT, kai tai būtina ES teisės normų aiškinimui.
ESTT, priimdamas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą byloje C-350/20 (INPS (Allocations de naissance et de maternité pour les titulaires de permis unique)), išnagrinėjo šį klausimą. Teismas pirmiausia patvirtino prejudicinio klausimo priimtinumą, nepaisant to, kad pagrindinio proceso faktai buvo kilę iki direktyvos 2011/98/ES perkėlimo termino pabaigos. ESTT argumentavo, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja "grynai teisinį klausimą", nepriklausomą nuo faktinių aplinkybių, ir jo pareiga yra pateikti sprendimą, turintį "erga omnes" (visiems privalomą) poveikį.
ESTT Sprendimas: Sąlygų Nesuderinamumas su ES Teise
ESTT savo sprendime pabrėžė, kad direktyvos 2011/98/ES 12 straipsnio 1 dalies e) punktas, kuris įtvirtina trečiųjų šalių darbuotojų teisę į vienodą požiūrį socialinės apsaugos srityje, atspindi Chartijos 34 straipsnio nuostatas dėl teisės į socialinę apsaugą ir socialinę pagalbą. Teismas nustatė, kad direktyvos taikymo sritis yra nustatoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo.
Analizuodamas Reglamentą Nr. 883/2004, ESTT konstatavo, kad "bonus bebè" ir motinystės išmokos patenka į socialinės apsaugos sritis, nurodytas šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, būtent "motinystės ir gimdymo išmokos" bei "šeimos išmokos". Teismas pabrėžė, kad atskirtis tarp išmokų, patenkančių į reglamento taikymo sritį, ir tų, kurios nėra įtraukiamos, grindžiama "kiekvienos išmokos esminiais elementais, ypač jos tikslais ir suteikimo sąlygomis", o ne nacionalinės teisės kvalifikacija.
ESTT nustatė, kad "bonus bebè" yra piniginė išmoka, automatiškai teikiama šeimoms, atitinkančioms objektyvius kriterijus (pvz., šeimos dydis, pajamos), siekiant kompensuoti su vaiko priežiūra susijusias išlaidas. Motinystės išmoka taip pat laikoma socialinės apsaugos išmoka, automatiškai teikiama motinoms, atitinkančioms tam tikrus objektyvius kriterijus, nepriklausomai nuo jų darbo santykių ar profesinės veiklos. Kadangi Italija nepasinaudojo valstybėms narėms suteikta galimybe apriboti vienodo požiūrio principą, ESTT padarė išvadą, kad nacionalinės nuostatos, kurios neįtraukia trečiųjų šalių piliečių, turinčių vieno lango leidimą (permesso unico), iš "bonus bebè" ir motinystės išmokų, yra nesuderinamos su ES teise, konkrečiai su direktyvos 2011/98/ES 12 straipsnio 1 dalies e) punktu.
Konstitucinio Teismo Galutinis Sprendimas: Diskriminacijos Panaikinimas
Po ESTT sprendimo, Italijos Konstitucinis Teismas, 2022 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. 54. Šiuo sprendimu Teismas pripažino antikonstitucinėmis tas nacionalinės teisės nuostatas, kurios ribojo "bonus bebè" ir motinystės išmokų suteikimą trečiųjų šalių piliečiams, reikalaujant ilgalaikio penkerių metų buvimo Italijoje ir kitų griežtų sąlygų. Konstitucinis Teismas atkartojo ESTT argumentus, kad tokios sąlygos yra nepagrįstos ir diskriminuojančios. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai, reglamentuojantys socialinės paramos priemones labiausiai pažeidžiamoms šeimoms, neturėtų nustatyti sudėtingesnių ir labiau apribojančių reikalavimų trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena Italijoje, nei piliečiams.
Naujosios Teisės Aktai ir Praktikos Poveikis
Šis sprendimas turėjo didelį poveikį Italijos socialinės paramos sistemai. Jis atvėrė kelią trečiųjų šalių piliečiams, turintiems teisę gyventi Italijoje, gauti "bonus bebè" ir motinystės išmokas, nepriklausomai nuo jų buvimo trukmės ir kitų griežtų reikalavimų, kurie buvo laikomi diskriminaciniais. INPS (Nacionalinis socialinio draudimo institutas) 2022 m. balandžio 7 d. išleido notą Nr. 1562, kurioje nurodė, kaip taikyti šį sprendimą, ir patvirtino, kad "bonus bebè" ir motinystės išmokos nuo šiol bus prieinamos platesniam trečiųjų šalių piliečių ratui.
Svarbu pažymėti, kad šios išmokos buvo pakeistos universaliu "Assegno Unico Universale" (vienkartine universalia išmoka), kuri įsigaliojo nuo 2022 m. kovo 1 d. Naujoji sistema siekia supaprastinti ir suvienodinti šeimos išmokas, tačiau Konstitucinio Teismo ir ESTT sprendimai išlieka svarbūs, nustatydami principus, kuriais turi vadovautis visa socialinė paramos politika, siekiant užtikrinti lygybę ir nediskriminavimą.
Tolimesnės Tendencijos ir Teisinės Analizės
Ši byla atspindi platesnę tendenciją ES teisės ir nacionalinės teisės sąveikos srityje, ypač kalbant apie pagrindinių teisių ir socialinės apsaugos klausimus. Teismų sprendimai pabrėžia, kad nacionalinės teisės normos, net jei ir siekia pagrįstų tikslų (pvz., riboti išteklius), negali prieštarauti ES teisės principams, tokiems kaip nediskriminavimas ir vienodas požiūris.
Be to, Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 99, kuriuo buvo pripažintas antikonstituciniu 42-bis straipsnio 1 dalies 151/2001 m. įstatyminio dekreto 1 dalies pakeitimas, susijęs su motinystės ir tėvystės parama, rodo nuolatinį teisinės sistemos tobulinimą siekiant užtikrinti didesnę apsaugą ir lygybę. Šis sprendimas leidžia darbuotojams su mažais vaikais būti laikinai perkelti į tarnybos vietą toje pačioje provincijoje ar regione, kur gyvena jų šeima, taip panaikinant ankstesnį apribojimą perkelti tik į kito tėvo darbo vietą. Tai dar kartą patvirtina teismų vaidmenį užtikrinant, kad teisės aktai atitiktų Konstitucijos ir ES teisės principus, ypač susijusius su šeimos parama ir darbuotojų teisėmis.