Mokslo istorijoje dažni atvejai, kai metamas iššūkis tradicinei minčiai. Dr. E. Michelakis yra vienas iš tų mokslininkų, kuris drąsiai žengia prieš srovę, nagrinėdamas ligas iš visiškai naujos perspektyvos. Jo darbas sujungia dvi iš pažiūros nesusijusias sritis - plaučių hipertenzijos ir vėžio tyrimus - kurios, pasak jo, turi “daugiau bendro, nei jūs galite manyti”. Šis straipsnis gilinsis į jo atliktus tyrimus, ypatingą dėmesį skiriant dichloracetato (DCA) vaidmeniui ir jo potencialui gydant šias sudėtingas ligas, taip pat nagrinės plačiau paplitusių vaistų šalutinius poveikius ir jų priežastis.
Plaučių Arterinė Hipertenzija ir Jos Ryšys su Vėžiu
Jau 2001 metais Albertos universitete Dr. E. Michelakis su kolegomis pradėjo seriją laboratorinių eksperimentų, kurie vėliau atvedė prie svarbių atradimų ir novatoriškų idėjų, gydant plaučių arterinę hipertenziją (toliau - PAH). Ši reta, bet mirtina liga kamuoja 30-40 metų amžiaus moteris. Mokslininkų grupė studijavo sildenafilio (Viagra ®) poveikį PAH. Šios studijos atvedė prie nedidelių klinikinių tyrimų, iš kurių pirmą kartą paaiškėjo, kad sildenafilis yra saugus ir veiksmingas vaistas pacientams, sergantiems PAH.
Tačiau vienas atradimas paskatino kitą. Dr. Michelakis su kolegomis taip pat pirmieji atrado, kad vėžio žymens survivino gausu patologinėse plaučių arterijose, nors buvo manoma, kad jis aptinkamas tik vėžinėse ląstelėse. Šis atradimas jau tada užsiminė apie galimą ryšį tarp šių dviejų skirtingų patologinių būsenių.
Mitochondrijos: Ląstelių Jėgainės ir Jų Sutrikimų Padariniai
Mitochondrijos ląstelių viduje atlieka keletą itin svarbių vaidmenų. Jos generuoja energiją ATP pavidalu oksidacinio fosforilinimo būdu - degindamos gliukozę ir kitus junginius oksiduojant deguonimi. Tuo pačiu jos veikia kaip deguonies jutikliai ir kontroliuoja užprogramuotą ląstelių mirtį. Šis procesas, žinomas kaip apoptozė, yra užslopinamas PAH ląstelėse - ir vėžinėse.
“Mes atradome, kad mitochondrijų veikla PAH paveiktose gyvūnų ir žmonių ląstelėse buvo slopinama. Kai davėme vartoti DCA, mitochondrijos vėl tapo aktyvios,” - teigia dr. Michelakis. Šis darbas buvo paskelbtas prestižiniuose moksliniuose žurnaluose, tokiuose kaip „Circulation“ (2002, 2006), „Circulation Research“ (2004), PNAS (2007), ir „Science Translational Medicine“ (2010).
Dichloracetatas (DCA): Naujas Potencialas Vėžio Gydyme
2007 metais žurnale „Cancer Cell“ (Vėžinė ląstelė) dr. Michelakis ir kolegos išspausdino išvadas iš laboratorinių tyrimų, kuriuose parodė, kad vėžinėse ląstelėse mitochondrijos yra užslopintos. Jų išvados turėjo didelį poveikį. Pirmą kartą buvo paskelbtas įrodymas, kad vėžys aktyviai slopina mitochondrijų veiklą, taip skatindamas nenormalų ląstelių augimą.
Dichloracetatas (DCA) slopina mitochondrijų fermentą - piruvato dehidrogenazės kinazę (PDK). Šio pagrindinio fermento gausu vėžio ląstelėse. PDK deaktyvuoja piruvato dehidrogenazės (PDH) kompleksą - fermentą, esantį ant išorinės mitochondrijų membranos. PDH kompleksas veikia kaip vartų sargas, kuris kontroliuoja gliukozės ir kitų energijos šaltinių patekimą į mitochondriją. Be kuro, Krebso ciklas negali funkcionuoti ir gliukozės oksidacija nevyksta. Kaip rezultatas, vėžinės ląstelės įsiurbia daugiau gliukozės vykdyti glikolizei - anaerobinei gliukozės konversijai į energiją be mitochondrijų pagalbos. Dėl nutrauktos mitochondrijų veiklos ląstelės gaminasi energiją mažiau aktyviai, bet išsijungus apoptozei jos nebemiršta.
DCA nutraukia (apverčia, keičia kryptį) šią įvykių grandinę. Jis slopina PDK ir atpalaiduoja PDH kompleksą. Kadangi DCA nuo 1960-ųjų buvo naudojamas gydyti vaikus su įgimtomis mitochondrijų anomalijomis, jis turi reputaciją kaip saugus vaistas.
Klinikiniai Tyrimai ir Farmacijos Pramonės Iššūkiai
Be pramonės paramos tiriant perspektyvius vaistus, sunku nuo gyvūnų tyrimų pereiti prie žmogaus tyrimų, sako Michelakis. Po to, kai buvo surinkta pakankamai lėšų, Michelakis pradėjo I DCA klinikinių tyrimų etapą, kuriame dalyvavo nedidelis skaičius pacientų, sergančių metastazavusiu (metastaziniu) vėžiu Albertos Cross Cancer Institute (CCI). Albertos universitetas suteikė kompensaciją, kuri paprastai padengiama pramonės rėmėjų. Albertos Health Sciences suteikė nefinansinę paramą natūra. Jie atliko klinikinį tyrimą, dalyvaujant nedideliam pacientų skaičiui, sergančių GM.
“Mes parodėme, kad DCA slopina PDK ir aktyvuoja PDH šių pacientų augliuose,” sako Michelakis. Rezultatai, paskelbti žurnale „Science Translational Medicine“ (2010 gegužė), dar kartą sudrebino mokslo bendruomenę. Rezultatai atvėrė duris kitiems DCA klinikiniams tyrimams.
DCA nėra stebuklingas vaistas nuo vėžio, sako jis, bet “tai labai svarbu, kadangi padėjo mums rasti naują kryptį. Jis rodo mums kelią į geresnių vaistų, efektyviau aktyvuojančių mitochondrijas, kūrimą.”
Dėl to nekyla jokių abejonių. Medžiaga paskelbta straipsnyje nėra nauja, tačiau ar kas esate girdėję apie tyrimus vykdytus šia perspektyvia kryptimi? Jų nėra. Ir greičiausiai tie, kurie bus bandomi daryti - bus tiesiog stabdomi, nes teigiamo rezultato atveju atims milžiniškus pelnus iš farmacijos kompanijų. Įsivaizduokite pigų vaistą nuo vėžio, prieinamą visiems, kuris prie viso to nėra apsaugotas jokiu patentu, kas reiškia, jog jį gali gaminti bet kas, be jokio atskiro leidimo ar papildomų tyrimų, nes vaistas jau seniai turi visus reikalingus leidimus. Prie viso to - vaistas neturi jokio pašalinio poveikio, lyginant su kitais egzistuojančiais vaistais nuo vėžio.
Ką dirba žmonės visą dieną? Pristatome duomenų analitikus
Vaistų Šalutiniai Poveikiai: Kodėl Jie Atsiranda ir Kaip Juos Suprasti?
Vilnietei kilo klausimas - jei vaistas skirtas pagydyti žmogų, kaip gi gali būti, kad nuo jo galima mirti? Viktorijai kilo ir dar daugiau klausimų - kodėl vaistą, nuo kurio gali atsisveikinti su gyvybe, galima su receptu įsigyti šalies vaistinėse? Jį skiria medikai. Pasijuto nesaugi.
„Vaistų informacinius lapelius paskaičiau ne atsitiktinai. Visuomet bandau atidžiai susipažinti su informacija apie medikamento sudėtį, vartojimą bei šalutinius poveikius. Nepriklausomai nuo to, ar juos vartoju pati, ar kas nors iš mano šeimos narių. Juk nesinori sau pakenkti. Taip padariau ir šį kartą. Tačiau tai, ką radau, mane tikrai išgąsdino. Ką reiškia „staigi mirtis dėl neaiškių priežasčių“? Ir kodėl tos priežastys neaiškios? Atrodytų natūralu - arba kažkoks produktas, vaistas ar kas kita yra kenksmingas, arba ne. O šiuo atveju taip ir likau nesupratusi, ar didesnė rizika žmogui vartojant vaistą, ar jo atsisakius,” - pasakojo Viktorija.
Šalutinių Poveikių Gausa ir Jų Interpretacija
Atsivertus „Zalasta“ bei „Lapozan“ medikamentų informacinius lapelius, akis iš tikrųjų pirmiausia patraukia ilgas „galimų šalutinių poveikių“ sąrašas. Iš visos pateiktos informacijos apie šiuos vaistus kone pusę sudaro įvairūs perspėjimai, galimi sutrikimai. Štai jau prie atsargumo priemonių skaitome: „Šios rūšies vaistai gali sukelti neįprastus judesius, ypač veido ir liežuvio. Kiek galima greičiau pasakykite gydytojui, jeigu pasireiškia kuris nors išvardytas sutrikimas: insultas arba mikro insultas, širdies liga, Parkinsono liga, kepenų ar inkstų ligos“. Toliau seka dar daugiau perspėjimų. Tarp dažniausių šalutinių poveikių minimi kūno masės didėjimas, mieguistumas ir prolaktino koncentracijos kraujyje padidėjimas. Taip pat dažni nepageidaujami reiškiniai (pasitaikantys ne daugiau nei 1 iš 10 žmonių) yra kai kurių kraujo ląstelių kiekio ir riebiųjų medžiagų koncentracijos kraujyje pokyčiai, gliukozės padidėjimas kraujyje ir šlapime, didesnis alkio pojūtis, galvos svaigimas, nerimastingumas, drebulys, raumenų sąstingis ar net lytinės funkcijos sutrikimas. Tačiau visa tai palyginti „niekai“, kai pereiname prie „įdomiausios“ dalies. Nors nurodoma, kad šių šalutinių poveikių dažnis nežinomas, tačiau jų sąrašas atrodo įspūdingai: kepenų liga, raumenų liga, diabeto pasunkėjimas, ilgalaikė skausminga erekcija ir galiausiai - staigi mirtis dėl neaiškių priežasčių.
Ekspertų Nuomonė: Kaip Suprasti Vaistų Informacinius Lapelius
„Šie vaistai jau daug metų yra vartojami tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse. Jie yra labai efektyvūs ir tikrai saugūs. Tai, kad beveik visi vaistai turi šalutinį poveikį - jokia paslaptis. Neretai jų būna surašyta labai daug,” - tikino Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Tačiau gydytojas siūlo atkreipti dėmesį, kad šalutinis poveikis dažniausiai skirstomas į dažną ir pasireiškiantį vienetams iš dešimčių tūkstančių pacientų. Kai kuriais atvejais tarp galimų šalutinių poveikių nurodomi ir tie, kurie iš esmės nėra patvirtinti. „Jeigu vartojant vaistą atsitiko kažkas blogo, nors to priežastis net nebuvo aiški, nereikia įrodyti, ar priežastis - medikamento vartojimas, ar ne. Taigi užtenka, kad vienas pacientas, gėręs šį vaistą bei kitus, mirtų - tada mirties rizika įrašoma prie visų medikamentų, kuriuos jis gėrė. Nesvarbu, jei per visą laiką toks atvejis tebuvo vienas. Įrodymų, jog kaltas konkretus medikamentas, gali irgi nebūti,” - sakė psichiatras.
Gydytojas tikina, jog šalutinį poveikį gali turėti ir visai „nekalti“ medikamentai, pavyzdžiui, paracetamolis. Jų aprašuose taip pat bus nurodyta gausybė galimų nepageidaujamų reiškinių. Tačiau esą nereikėtų išsigąsti. „Lietuvoje dėl vaisto „Zalasta“ niekas nėra patyręs sudėtingų šalutinių poveikių. Visi Lietuvoje registruoti vaistai yra saugūs, nes prieš jiems patenkant į rinką atliekami klinikiniai tyrimai, jie tikrinami. Jie stebimi ir po patekimo į apyvartą. Jei pastebimi neigiami jų poveikiai, jie gali būti pašalinti iš rinkos,” - sakė gydytojas.
Tiesa, medikas pajuokavo, esą, jau nuo seno žinoma, kad vaistas ir nuodas yra tas pats - skiriasi tik jų dozės. „Kodėl žmonės taip noriai vartoja įvairius maisto papildus? Nes nuo jų nebūna šalutinių poveikių. Kita vertus, jie ir neturi gydomųjų savybių,” - paaiškino M.Marcinkevičius.
Dažniausi Lengvi Negalavimai ir Vaistų Veiksmingumas
Gydytojas taip pat patikino, jog šalutinis vaisto poveikis gali pasireikšti tikrai ne visiems pacientams. Tačiau jei bent silpni poveikiai nepasireiškia niekam, kyla įtarimų dėl vaisto terapinės vertės, kitaip tariant - veiksmingumo. „Smulkūs šalutiniai poveikiai yra mūsų kasdienybė dar ir dėl to, kad vienam žmogui medikamentas gali tikti, kitam - ne. Jeigu būtų vienas vaistas, kuris visiems tiktų ir neturėtų nepageidaujamų reiškinių, tai nereikėtų jų tokios gausybės. Būtų vienas nuo skausmo, vienas antibiotikas ir vienas psichotropinis. Deja, taip būti negali, nes kiekvienas žmogus yra individualus. Gydytojo užduotis - parinkti tą vaistą, kuris pacientui tinka labiausiai. Dažniausi psichotropinių vaistų šalutiniai poveikiai - padidintas mieguistumas, silpnumas, burnos džiovimas, sumažėjęs apetitas ar lengvas pykinimas.
tags: #dr #maschietto #causa #farmaci