2022 m. kovo 9 d. naujienų agentūrai AP padaryta nuotrauka sukrėtė žmones visame pasaulyje. Šioje nuotraukoje užfiksuotos žmonių kančios, kurias sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą. Joje matoma sužeista nėščia moteris, neštuvais išnešama iš subombarduotos gimdyklos Mariupolyje. Moteris ir jos vaikas po kurio laiko mirė. Ši nuotrauka tapo ne tik karo žiaurumo, bet ir vilties bei gyvybės simboliu, kuris, nepaisant visko, siekia prasiveržti.
Ši nuotrauka, kurios autorius ukrainiečių fotografas Jevgenijus Maloletka, pelnė pirmąją premiją prestižiniame konkurse Amsterdame. Nuotraukos svarbą pabrėžė žiuri pirmininkas Brentas Lewisas, teigdamas, kad „nėščios moters ir jos vaiko mirtis simbolizuoja šio karo esmę ir galimus Rusijos ketinimus“. Viena iš žiuri narių išsakė svarbią mintį: „Jie tarsi bando nužudyti Ukrainos ateitį“. Ši metafora atspindi visos tautos gyvybingumo ir ateities naikinimo siekį.
Sąmokslo teorijos ir dezinformacija: bandymas sumenkinti tragediją
Rusijos pareigūnai ir diplomatai, siekdami sumenkinti įvykio mastą ir nukreipti dėmesį nuo karo nusikaltimų, netruko paskleisti sąmokslo teorijų. Buvo teigiama, kad moteris, kurios nuotrauka apskriejo pasaulį, buvo Ukrainos pajėgų surengto spektaklio dalyvė. Žiniasklaidoje ir prorusiškuose „Telegram“ kanaluose pasipylė pranešimai, esą ji nufilmuota ir nufotografuota dar iki atakos, o jos atvaizdas vėliau įkeltas į kadrus su tariamai pačių ukrainiečių apgriauta ligonine. Kita versija skelbė, kad vaizdai buvo surežisuoti. Netgi buvo paskelbtas „aktorės“ vardas - Marianna Podgurskaja, o jos „Instagram“ paskyra esą rasta.
Tokios sąmokslo teorijos atsirado ir Lietuvoje. Vienas kaunietis, jau ne kartą skelbęs klaidinančią informaciją, išreiškė abejones, ar nuotraukoje matoma sužeistoji tikrai nukentėjo per ligoninės bombardavimą. Jam užkliuvo tariamai per menki antroje fotografijoje matomi sužalojimai, kurie, jo manymu, patvirtina, kad situacija galėjo būti surežisuota. Jis pastebėjo, kad moteris abu kartus vilkėjo tą patį džemperį ir turėjo panašiai išsidraikiusius plaukus, tačiau pirmojoje jos veidas atrodė gerokai labiau sužalotas. Antroje nuotraukoje matomas nedidelis pažeidimas apatinėje lūpoje, kakta - be pažeidimų, oda lygi, kraujosruvos esą nebėra. Vyras kėlė klausimą: „Iš kur du kraujo lašai nubėgę ant nosies? Toje vietoje kaktoje pažeidimų nebuvo. O nuotraukoje kitą dieną nosis nepažeista.“ Nors dauguma komentatorių kritikavo jo samprotavimus, kai kurie jam pritarė ir net savo žodžius pagrindė nuotraukomis, tariamai patvirtinančiomis, kad sužalojimai tebuvo vaidyba. Tokios interpretacijos apie sužeistąją ir ligoninės bombardavimą yra klaidingos.
Tikroji istorija: grožio tinklaraštininkė ir jos sužeidimai
Melagienos skleidėjai teisingai nurodė tik sužeistosios vardą - tai yra žinoma grožio tinklaraštininkė, nuomonės formuotoja Marianna Višemirskaja. Daugelyje žiniasklaidos priemonių ji buvo vadinama Višegirskaja, tačiau paskyroje „Instagram“ ir viename interviu prisistato Višemirskajos pavarde. Ji yra ir minėta M. Podgurskaja - taip skamba tinklaraštininkės mergautinė pavardė.
Vėliau pati M. Višemirskaja aiškino, esą sprogimus ligoninėje sukėlė ne iš oro mėtomos bombos. Naujienų agentūros „The Associated Press“ paskelbtas neredaguotas vaizdo įrašas tai paneigė. Minėtame interviu tinklaraštininkė detaliai papasakojo, kaip buvo sužeista. Anot jos, iš viso nugriaudėjo du sprogimai. Po pirmojo nėščioji instinktyviai užsidengė pledu. Prisiminė, kad užgulė ausis, todėl iškart išsižiojo. Pažirę stiklai M. Višemirskajai nestipriai sužalojo veidą: šiek tiek įbrėžė nosį, po lūpa ir kaktos viršuje (kalbėdama ji parodė vietą prie pat plaukų). Tikino, kad sužeidimai buvo nestiprūs, esą tik viršuje buvo prarėžta labiau, iš tos žaizdos kraujas bėgo gausiau ant akių, skruostų. „Pasakė, kad siūti nereikės: prakirto nesmarkiai, viskas praeis, - prisiminė tinklaraštininkė. - Gerai jaučiuosi, smarkiai nenukentėjau. Buvau viena iš tų, kurie… Praktiškai išėjau „visa“.
M. Višemirskajos žodžiais, iškart po sprogimų pacientės vienu būriu suskubo į rūsį. Ji teigė pargriuvusi ant stiklų, bet esą susibraižė nedaug. Iš pirmos nuotraukos sunku suprasti, ar ant veido matoma prakirsta oda (beveik per visą nosies ilgį, keliose vietose kaktoje), ar tik bėgantis kraujas. Šį nuvalius galėjo pasirodyti, jog, kaip nėščiajai aiškino medikai, sužeidimai nėra stiprūs. Be to, antroje nuotraukoje ji galvą yra šiek tiek pasukusi kairėn taip, kad sužalojimo vietos nematyti ir neįmanoma įvertinti, kiek jis stiprus.
Simbolio prasmė: gyvybė prieš naikinimą
Nors pati moteris teigė, kad jos sužalojimai nebuvo itin sunkūs, nuotrauka įgavo milžinišką simbolinę reikšmę. Ji tapo gyvybės ir vilties simboliu karo akivaizdoje. Nepaisant patirto smurto ir kančių, moteris, nešanti gyvybę, buvo išnešama iš griuvėsių. Jos likimas, kartu su jos dar negimusio vaiko likimu, atspindi visas karo aukas - nekaltus civilius, moteris, vaikus, ateitį.
Žiuri pirmininko žodžiai apie bandymą „nužudyti Ukrainos ateitį“ yra ypač taiklūs. Rusijos invazija į Ukrainą siekia ne tik teritorinės kontrolės, bet ir Ukrainos tautos egzistencijos naikinimo. Bombarduojant gimdymo namus, taikantis į pačius pažeidžiamiausius, siekiama ne tik fizinio, bet ir dvasinio, kultūrinio naikinimo. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis, gyvybė tęsiasi. Nors ši konkreti nėščioji ir jos vaikas neišgyveno, jų istorija tapo raginimu pasauliui atkreipti dėmesį į karo žiaurumą ir ginti gyvybę.
Konkurso nugalėtojai ir jų darbai: platesnis kontekstas
Šių metų konkurso nugalėtojai atspindi svarbiausias 2022 metų problemas. Nugalėtojai buvo atrinkti iš maždaug 60 tūkst. nuotraukų keliose kategorijose. Be Jevgenijaus Maloletkos nuotraukos, verta paminėti ir kitus laureatus:
- Madsas Nissenas (Danija): apdovanotas už nuotraukų seriją apie sunkias daugelio Afganistano žmonių gyvenimo sąlygas valdant Talibanui. Ši serija atskleidžia žmogaus orumo praradimą ir kovą už išlikimą represyvios valdžios sąlygomis.
- Anušas Babajanianas (Armėnija): apdovanotas už nuotraukų seriją apie vandens krizę Centrinėje Azijoje, kurią dar labiau gilina klimato kaita. Tai primena apie gamtosaugos ir tvarumo svarbą, ypač pažeidžiamuose regionuose.
- Mohamedas Mahdy (Egiptas): pelnė prizą už dokumentinį projektą apie Aleksandrijos žvejų kaimą. Šis projektas atspindi vietinių bendruomenių gyvenimą ir jų ryšį su gamta bei tradicijomis.
Konkurse dalyvavo daugiau kaip 3 700 fotografų iš 127 šalių, demonstruodami pasaulio fotografų pastangas dokumentuoti svarbiausius įvykius ir problemas.
Nuotrauka iš Mariupolio gimdyklos yra ne tik fotografo darbas, bet ir istorinis liudijimas. Ji primena mums, kad už kiekvieno karo veido slypi konkretūs žmonės, jų kančios ir praradimai. Nėščios moters, nešančios gyvybę, išnešimas iš griuvėsių yra galingas vaizdas, simbolizuojantis ne tik karo žiaurumą, bet ir nepalaužiamą gyvybės jėgą bei kovą už ateitį. Šis simbolis turėtų mums priminti apie būtinybę siekti taikos ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamus.