Motinystė - tai ne tik džiaugsmo ir laimės kupina patirtis, bet ir sudėtingas kelias, kupinas iššūkių, emocinių svyravimų ir kartais - tamsių debesų. Nors visuomenėje dažnai vyrauja idealizuotas motinystės paveikslas, realybė gali būti gerokai kitokia. Hormonų disbalansas, nuovargis, socialinių vaidmenų suderinimo sunkumai - visa tai gali lemti emocinius sunkumus, o kartais netgi pogimdyminę depresiją (PD). Svarbu suprasti, kad šie iššūkiai nėra reti, ir laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią rimtesnėms pasekmėms.
Pogimdyminės depresijos mastai Lietuvoje ir naujosios iniciatyvos
Lietuvoje atliktos apklausos atskleidžia, kad pogimdyminės depresijos tikimybė nėra tokia maža, kaip galėtume manyti. Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos (MGIS) apklausoje „Mano gimdymas“, kurioje dalyvavo 1763 moterys, gimdžiusios 2022 metais, net 24% moterų galėjo būti įtariama pogimdyminė depresija. Tai rodo, kad psichologinė moterų gerovė po gimdymo reikalauja didesnio dėmesio.
Šiandien Lietuvoje žengiama svarbių žingsnių siekiant pagerinti mamų psichikos sveikatos priežiūrą. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigalioja nauji Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai, numatantys, kad būsimos mamos ir ką tik pagimdžiusios moterys medicinos įstaigose bus informuojamos apie pogimdyminę depresiją ir jų bus klausiama apie emocinę būklę. Šie pokyčiai turėtų paskatinti daugiau moterų kreiptis pagalbos į specialistus, o po gimdymo jos bus stebimos ir joms bus teikiama emocinė parama.
Specialistų vaidmuo ir nuostatų keitimas
Psichologė R. Liepa pabrėžia, kad norint pasiekti teigiamų pokyčių sveikatos sistemoje, nepakanka vien priimti įstatymus ir parengti medikus. Būtina peržiūrėti ir visuomenės, ir pačių specialistų suvokimą apie psichikos sveikatą. „Dirbant su bet kuria jautria, pažeidžiama pacientų grupe visiems specialistams yra pravartu pirmiausiai išsiaiškinti ir įsisąmoninti savo turimas nuostatas apie psichikos sveikatos sutrikimus, motinystę lydinčius emocinius ir kitus sunkumus,“ - sako ji. Specialistai turi gebėti atpažinti savo vidinius prieštaravimus, kurie gali trukdyti jautriai ir atliepiančiai reaguoti į pacientų poreikius. Taip pat svarbu, kad patys medikai rūpintųsi savo emocine sveikata, kad išvengtų perdegimo.
Naujasis algoritmas: nuo EPDS klausimyno iki informacinių lankstinukų
Nuo liepos 1 d. įsigaliojanti tvarka numato, kad šeimos gydytojo komanda arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas ar akušeris nėščiajai 32-ą nėštumo savaitę pateiks užpildyti Edinburgho pogimdyminės depresijos skalės (EPDS) klausimyną. Jei klausimyno rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, pacientei bus rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, informuojama, kur suteikiama reikalinga pagalba ir įteikiamas Pogimdyminės depresijos centro parengtas lankstinukas „Mamos emocinė sveikata“. Šiame lankstinuke bus pateikiama informacija apie depresijos po gimdymo atpažinimą ir pagalbos galimybes. Net jei EPDS rezultatų suma bus mažesnė nei 12 balų, pacientei bus suteikiama informacija apie pagalbą pablogėjus būklei ir įteikiamas minėtas lankstinukas.
Pogimdyminės depresijos centro atstovai teigiamai vertina ministerijos sprendimus, tačiau pabrėžia, kad kiekvienoje gydymo įstaigoje turi veikti aiškus algoritmas, kaip integruoti šias naujoves. Centro specialistai žada padėti įstaigoms kurti šiuos algoritmus ir apmokyti medikus.
Kodėl visi turime kalbėti apie pogimdyminę depresiją | Auburn Harrison | TEDxNevados universitetas
Mamų patirtys ir medikų vaidmuo
Daugiau nei 79% moterų, kurioms tyrimų duomenimis, būtų galima įtarti pogimdyminę depresiją ar potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, niekada nėra gavusios psichikos sutrikimo diagnozės, o 66% jų niekada nėra lankiusios psichologo. Dar daugiau, 46% šių moterų pačios nemano, kad jų patiriami psichologiniai sunkumai yra pakankamai ryškūs. Šie skaičiai rodo, kad medikai turi itin svarbų vaidmenį laiku pastebėti mamos išgyvenamus sunkumus ir nukreipti ją kvalifikuotos pagalbos.
Šeimos gydytoja ir Pogimdyminės depresijos centro mokymų koordinatorė Julija Rutenbergė-Galumbauskienė pabrėžia: „Pirmasis žingsnelis psichoemocinės gerovės link yra mamos ir/ar tėčio depresijos po gimdymo požymių identifikavimas ir atpažinimas. Asmuo, gebantis identifikuoti savo išgyvenamus jausmus ir potyrius bei turintis bazinių žinių apie PD būdingus požymius, jau yra keliais žingsniais arčiau pagalbos gavimo ir savo psichoemocinės gerovės puoselėjimo.“
Tačiau dėl vyraujančių mitų apie psichikos sveikatą, mamos, net ir susidūrusios su sunkumais, vengia kalbėti. Naujosios iniciatyvos, jei bus tinkamai įgyvendintos, turėtų duoti teigiamą postūmį. Dėmesys mamos psichikos sveikatai yra reikšmingas ne tik jos pačios, bet ir kūdikio bei santykių su partneriu kokybei.
Gimdymo patirtys: nuo namų iki ligoninės ir natūralūs skatinimo būdai
Mamos patirtis gimdymo metu gali būti labai skirtinga. Viena iš mamų, Liepa, pasakoja apie savo lengvą ir sklandų gimdymą, kurį lėmė keletas veiksnių: buvimas namuose sąrėmių metu, ryšys su pažįstama akušere, vyro palaikymas, pasiruošimas ir pasitikėjimas savo kūnu. Ji taip pat dalijasi patirtimi apie natūralius gimdymo skatinimo būdus: seksą (dėl prostaglandino spermoje), spenelių stimuliaciją, ilgus pasivaikščiojimus, akupunktūrą, akupresūrą, pėdų masažą, aštrų maistą, ricinų aliejų (su perspėjimu apie galimus šalutinius poveikius), kekines juodžoles, nakvišų aliejų, aviečių lapų arbatą. Svarbu paminėti, kad kai kurių šių metodų efektyvumas ir saugumas nėra pilnai įrodytas.
Kita vertus, skaudi patirtis, kai gimdymas namuose baigiasi tragedija, pabrėžia medicininės priežiūros svarbą. Nors dalis moterų renkasi gimdyti namuose, tikėdamos, kad tai saugiausia vieta, medikai perspėja apie didžiules rizikas, ypač kai nesilaikoma nėštumo priežiūros rekomendacijų. Nėštumo metu būtini tyrimai, siekiant užtikrinti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą, atpažinti galimas patologijas, tokias kaip negimdyminis nėštumas, daugiavaisis nėštumas, gestacinis diabetas, preklampsija ar rezus izoimunizacija. Tyrimai rodo, kad neprižiūrimos nėštumo metu moterų kūdikiai turi didesnę tikimybę gimti mažo svorio ir dažniau miršta.
Gimdymas namuose: pasirinkimas ir dilemos
Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama gimdymų ne stacionare idėjai. Šeimos buriasi į bendruomenes, dalinasi patirtimi interneto svetainėse (geragimti.lt ir gimimas.lt), siekdamos didesnio nėščiosios ir gimdyvės sveikatos priežiūros sistemos humanizavimo. Iniciatyvinė grupė siekia, kad gimdymų ne stacionare klausimas būtų juridiškai sureguliuotas. Nors Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia gimdyti namuose, ši sritis nėra aiškiai apibrėžta.
Istoriškai gimdymas visada vyko namuose. Viduramžiais, atsiradus prieglaudoms, gimdymai pradėti sieti su medicinine priežiūra, o vėliau ir su gimdymo namais. Tačiau ilgą laiką gimdymas buvo laikomas liguistu procesu, kol XIX amžiaus viduryje buvo nustatyta gimdyvių karštligės priežastis. Šiandien kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, įstatymai įteisino akušerių teisę prižiūrėti nėščias ir gimdančias namuose moteris, o tyrimai parodė, kad tinkamai pasiruošus gimdymui namuose, rečiau prireikia skubios medicinos pagalbos.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad medicinos sistema ne visada gali išgelbėti gyvybes. Skaudi patirtis Kauno Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose, kai mirė naujagimis, pabrėžia būtinybę užtikrinti tinkamą personalo kompetenciją, sklandų bendravimą ir aiškius veiksmų algoritmus kritinėse situacijose.
Rašymo terapija: naujas kelias į emocinę sveikatą
Rugsėjo 15 d. VILNIUS TECH universitete vyks unikalus renginys-diskusija apie rašymo terapiją, kaip pagalbos priemonę mamoms, susiduriančioms su pogimdyminės depresijos iššūkiais. Renginyje „Motinystė ir rašymas. Kaip asmeninė patirtis tampa kitiems skirta knyga?“ bus gilinamasi į rašymo naudą moterų emocinei ir psichinei sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad viena iš šešių moterų patiria pogimdyminės depresijos simptomus, o rašymas gali tapti svarbia prevencijos priemone.
Renginyje dalyvaus gydytoja psichoterapeutė Aurima Dilienė, tekstų autorė ir lektorė Loreta Fokienė, psichologė Sigita Valevičienė bei kitos autorės, kurios savo patirtimi dalinsis, kaip rašymas padėjo joms įveikti sunkumus ir atrasti gydomąją jo galią. Jos pabrėžia, kad rašymas ne tik stiprina psichologinę gerovę, bet ir padeda keisti visuomenės stereotipus apie „tobulas“ mamas, skatina tėčius ir kitus šeimos narius aktyviau įsitraukti į moters emocinės sveikatos stiprinimą po gimdymo.
Motinystė skirtingais amžiaus tarpsniais
Motinystė neapsiriboja vien tik nėštumu ir gimdymu; tai nuolatinis vaiko auginimo ir auklėjimo procesas. Nors biologiškai palankiausias metas moteriai pastoti ir gimdyti yra iki 25-erių metų, vėlesnio amžiaus motinystė turi savų privalumų. Vyresnės moterys dažnai būna padariusios karjerą, turi daugiau kantrybės ir žinių, kaip bendrauti su vaiku, ir labiau mėgaujasi laiku su juo. Tačiau svarbu vengti perdėto globėjiškumo, kuris gali trukdyti vaikui vystytis savarankiškai.
Amžiaus skirtumas tarp tėvų ir vaikų gali kelti kartų nesusikalbėjimo problemų, tačiau rūpinimasis vaiku gali padaryti tėvus jaunatviškesnius, priversti juos domėtis naujovėmis. Svarbiausia - tėvų asmeninės savybės, psichologinė ir emocinė branda, o ne amžius. Nors vyresnio amžiaus tėvams gali kilti nerimas dėl to, ar spės užauginti vaiką ir pamatyti jo vestuves ar anūkus, šie klausimai yra išsprendžiami, o svarbiausia - meilė ir rūpestis, kurį tėvai teikia vaikui.
tags: #dedicato #alle #mamme #partorisci #con