Įžanga
Krikščioniškoje tradicijoje Mergelės Marijos gyvenimas ir gimimas užima ypatingą vietą. Nors Bažnyčia paprastai mini šventuosius jų mirties dieną, pabrėždama amžinojo gyvenimo pradžią, Marijos gimimas yra viena iš išimčių, švenčiama su ypatingu džiaugsmu. Ši diena, vadinama Šiline, Lietuvoje yra glaudžiai susijusi su Šiluvos miesteliu, garsėjančiu vienu pirmųjų Marijos apsireiškimų Europoje. Šis straipsnis gilinsis į Mergelės Marijos gimimo reikšmę, jos genealogiją, istorinį kontekstą ir ryšį su Lietuva, ypač su Šiluvos šventove.
Marijos Gimimo Genealogija ir Pranašystės
Krikščioniškoji tradicija, remdamasi Evangelijomis, pateikia dvi Jėzaus Kristaus geneologijas. Manoma, kad šv. Luko pateikta geneologija yra Marijos, o ne Juozapo. Ji atskleidžia, kad Marija priklausė kilmingai Dovydo giminei. Tai atitinka pranašo Izaijo pranašystę: „Iš Isajo kelmo išaugs atžala, iš jo šaknies pražys pumpuras“ (Iz 11, 1). Šv. Paulius, rašydamas laišką romiečiams, taip pat patvirtina Jėzaus kilmę iš Dovydo giminės: „kūnu Jis yra kilęs iš Dovydo giminės“ (Rom 1, 3).
Šimtus metų Izraelio tautos viltis buvo sutelkta į mergelę iš Dovydo giminės, kuri turėjo pagimdyti Sūnų, pavadintą Emanuelio vardu - „Dievas su mumis“ (Iz 7, 14). Ši viltis dar labiau sustiprėjo sugrįžus iš Babilono tremties. Vyrai ir moterys neramiai laukė tautų Išsvajotojo. Senolis Simeonas, Šventosios Dvasios apšviestas, žinojo, kad nemirs, kol nepamatys pažado išsipildymo (plg. Lk 2, 26). Garbingo amžiaus našlė Ona, pasninkais ir maldomis prašiusi Izraelio atpirkimo, taip pat džiaugėsi galimybe pamatyti ir savo rankose palaikyti kūdikėlį Jėzų (plg. Lk 2, 25-38).
Istorinis ir Dieviškasis Kontekstas
Net pagonių pasaulyje, kaip patvirtina kai kurie Senovės Romos liudijimai, buvo ženklų, kad vyksta kažkas didingo. Romos imperatoriaus Oktaviano Augusto paskelbta visuotinė taika, vadinama Pax Romana, įvykusi likus keliems metams iki Jėzaus Kristaus gimimo, buvo pranašiškas ženklas, kad tikrasis Taikos Kunigaikštis netrukus turėjo ateiti į žemę. Subrendo laikas priimti Išganytoją.
Dievas kruopščiai rinkosi savo Dukrą, Sužadėtinę ir Motiną. Švenčiausioji Mergelė, didi Ponia ir labiausiai numylėtas Dievo kūrinys, pradėta be gimtosios nuodėmės, atėjo į mūsų žemę. Kai atėjo laiko pilnatvė, Dievas atsiuntė savo Sūnų, „gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įvaikystę“ (Gal 4, 4-5).
Marijos Gimimo Vieta ir Tradicija
Vienas apokrifinis antrojo amžiaus raštas, žinomas kaip Jokūbo protoevangelija, atskleidžia Mergelės Marijos tėvų vardus - Joakimas ir Ona, kuriuos Bažnyčia mini liturginiame kalendoriuje. Tradicija kaip Marijos gimimo vietą kartais nurodo Galilėją arba, kas atrodo labiau tikėtina, šventąjį miestą Jeruzalę. Šiame mieste, prie Betzatos maudyklės, atrasti penktojo amžiaus bizantinio stiliaus bazilikos griuvėsiai, pastatyti ant vadinamojo Šv. Onos namo. Ne be priežasties liturgija Marijai priskiria šiuos Senojo Testamento žodžius: „Taip mieste, kurį jis myli, man davė poilsio vietą, - Jeruzalėje yra mano valda“ (Sir 24, 11).
Nuo VI amžiaus Jeruzalėje gerbiama vieta prie Betzatos tvenkinio, kur, kaip tikima, gimė Mergelė Marija. Būtent Marijos Gimimo bazilikoje, XII amžiuje tapusioje Šv. Onos bažnyčia, šv. Jonas Damaskietis šventė šios dienos slėpinį: „Ateikite visi: džiūgaudami švęskime viso pasaulio džiūgavimo gimimą! Šiandien iš žemiškos prigimties buvo suformuotas dangus žemėje.“
Marijos Gimimas ir Jo Reikšmė Visam Pasauliui
Bažnyčia Mergelės Marijos gimimą pagerbia ypatingais žodžiais: „Tavo gimimas, Dievo Gimdytoja Mergele, apreiškė džiaugsmą visam pasauliui: iš tavęs gimė teisumo Saulė - mūsų Dievas Kristus“ (valandų liturgija, rytmetinė malda). Iki Marijos gimimo žemė skendėjo tamsoje, nuodėmės rūke. Jai gimus, pasauliui patekėjo išganymo aušra, kaip pranašiškas dienos artumo ženklas. Švenčiausiosios Mergelės Marijos motinystė buvo „mūsų išganymo pradžia“, tad galima sakyti, kad Nekaltai Pradėtosios Dievo Motinos gimimas „visam pasauliui buvo išganymo aušra ir viltis“. Štai kodėl „Džiaugsmingai minime jos gimimą“ bei iš jos laukiame pasauliui „paguodos ir ramybės“. Rytų Bažnyčios panašiai gieda: „Ši diena yra visuotinio Džiaugsmo įžanga.“
Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo šventė, viena seniausių Dievo Motinos švenčių, kilusi VI amžiuje, yra itin svarbi. Ji visuotinėje Bažnyčioje šiek tiek užgožiama vėlesnės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės (gruodžio 8 d.), tačiau istorijoje ji atsirado žymiai anksčiau (VIII a. Rytuose, XII a. Vakaruose). Gruodžio 8 d. Bažnyčia švenčia Marijos gimimą su dideliu džiaugsmu, nes visam pasauliui tai tikra salutis aurora - „išganymo aušra“.
Šilinė ir Mergelės Marijos Apsireiškimai Šiluvoje
Visoje Lietuvoje Mergelės Marijos gimimas švenčiamas ypač iškilmingai, kaip viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių. Ši diena, vadinama Šiline, glaudžiai susijusi su Šiluva, svarbiu pamaldumo Dievo Motinai židiniu. Šiluva tapo svarbiu pamaldumo Dievo Motinai židiniu jau XV a. viduryje, kai vietos dvarininkas ir garsus Lietuvos didikas Petras Simonas Gedgaudas čia pastatė būtent Marijos Gimimo bažnyčią ir jai dovanojo 1457 m. Nuo tada daugiau nei šimtą metų maldininkai plaukdavo į Šiluvos bažnyčios atlaidus net iš kaimyninės Prūsijos.
Vėliau, XVI a. antrojoje pusėje, tuometiniame nuožmių religinių karų kontekste, Šiluvos katalikų bažnyčia buvo sugriauta. Tačiau Švenčiausioji Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 m. Gretimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą anksčiau katalikų bažnyčiai priklausiusiose žemėse, pamatė ant didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Piemenėliai nubėgo pas Šiluvos kalvinistų katechetą. Šis prisiartino prie akmens ir, pamatęs verkiančią mergelę, kreipėsi į ją: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“
Garsas apie Marijos pasirodymą greitai pasklido. Pasakojama, kad vienas aklas senukas parodė, kur užkasta skrynia su senosios bažnyčios lobiu. 1622 m. katalikai senosios bažnyčios vietoje pastatė nedidelę medinę bažnytėlę. Nuo 1629 m. imta vėl viešai rodyti Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslą. 1760-1775 m. pastatyta nauja katalikų bažnyčia - dabartinė Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo bazilika. 1786 m. rugsėjo 8 d., popiežiaus Pijaus VI leidimu, stebuklingasis Marijos su Kūdikiu paveikslas buvo vainikuotas aukso vainikais ir jam suteiktas Ligonių Sveikatos titulas.
Nepaaiškintas: Pranašiški vaikai kalba su Mergele Marija?! (5 sezonas) | Istorija
Carinės Rusijos valdžia nesėkmingai bandė nuslopinti pamaldumo tradicijas Šiluvoje. Tarybiniais laikais valdžia taip pat visaip trukdė tikintiesiems dalyvauti atlaiduose, tačiau tai nesustabdydavo maldininkų. 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą Švenčiausiai Mergelei Marijai. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė šv. popiežius Jonas Paulius II.
Šiluvos Atlaidai ir Jų Reikšmė
Šilinė, Mergelės Marijos Gimimo šventė, Lietuvoje yra neatsiejama nuo Šiluvos. Ši diena apjungia religinę ir istorinę reikšmę, primindama apie vieną svarbiausių Marijos apsireiškimų Europoje. Šiluvos atlaidai, minimi rugsėjo 8 d., pritraukia tūkstančius maldininkų. Šventės metu minimos ne tik svarbios sukaktys ir progos, bet ir meldžiamasi už kariuomenę, policiją, medikus, šeimas ir jaunimą. Pirmoji atlaidų diena skiriama palaimintajam popiežiui Jonui Pauliui II, kuris 1993 m. rugsėjo 7 d. lankėsi Šiluvoje. Šią dieną mūsų senoliai šventė pagerbdami ne tik rudenį ir svarbius darbus, bet ir protėvius, mirusiuosius. Ji buvo vadinama ir Sėmene, Bočine, Atpažia, vėliau prigijo Šilinės pavadinimas, kuris kildinamas iš Šiluvos miestelio.
Lietuva dažnai vadinama Marijos žeme, ir tai tikintieji parodo meilę, pagarbą ir pasitikėjimą Dievo Motina. Šiluvos šventovė yra gyvas liudijimas šios meilės ir tikėjimo, vieta, kur per amžius liejosi maldos ir dėkojama už išganymo aušrą, prasidėjusią su Mergelės Marijos gimimu.