Sprendimas nutraukti nėštumą yra sudėtingas ir dažnai kyla dėl įvairių asmeninių aplinkybių: netinkama finansinė padėtis, nepalankus gyvenimo etapas, patirtas smurtas ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Šiuolaikinė sveikatos priežiūra, siekiant užtikrinti žmogaus teises, turėtų garantuoti visiems asmenims prieinamą, savalaikę ir kokybišką nėštumo nutraukimo paslaugą. Nesant galimybės gauti saugią, prieinamą ir pagarbą teikiančią procedūrą, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet beveik pusė visų nėštumų (121 mln.) būna netyčiniai, o 6 iš 10 neplanuotų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Abortas laikomas saugiu, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamus metodus, atsižvelgiant į nėštumo trukmę ir reikiamus įgūdžius. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 savaičių nėštumą.
Abortų statistikos rinkimo iššūkiai
Abortų statistikos apskaičiavimas yra sudėtingas procesas, susiduriantis su įvairiais iššūkiais. Oficialioji statistika, nors ir teikia vertingos informacijos, ne visada atspindi tikrąją padėtį. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Rita Gaidelytė pabrėžia, kad nuo 2019 m. nėštumo nutraukimų duomenys Lietuvoje skaičiuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA, papildant duomenimis iš privačių sveikatos priežiūros įstaigų, kurios metines ataskaitas teikia kita forma. Nors SVEIDRA sistema leidžia tiksliau įvertinti diagnozę, aborto metodą, komplikacijas, moters amžių ir gyvenamąją vietą, ji neturi informacijos apie aborto priežastis, buvusius nėštumo nutraukimus ar turimus vaikus. Be to, dalis privačių įstaigų duomenis pateikia nepilnai arba visai neįveda, todėl galutinė statistika gali būti neišsami.
Istoriškai, ypač XX amžiuje, nelegalių abortų statistika buvo dar sudėtingesnė. Tarpukario Lietuvoje, kai abortai buvo draudžiami, nelegalios procedūros dažnai baigdavosi moterų mirtimis. Spauda tuomet rašė apie didelį abortų skaičių, ypač tarp ištekėjusių moterų, kurias skatino sunki materialinė padėtis, didelės šeimos ir ekonominis nepriteklius. Pavyzdžiui, 1930 m. spauda skelbė, kad Lietuvoje kasmet gimsta apie 65 000 kūdikių ir padaroma apie 15 000 abortų, o dėl jų miršta apie 700 moterų. Nors tuomet nebuvo mokslinių tyrimų, remtasi spauda ir teisės dokumentais, kurie rodė, kad moterys, siekdamos apsisaugoti nuo naujo kūdikio, rinkosi nelegalius abortus.
Tarptautinė patirtis ir skirtingi požiūriai
Valstybės, kuriose abortai yra draudžiami, patirtis rodo sudėtingas pasekmes. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė mini Lenkiją, Airiją ir Maltą kaip ES šalis, kuriose abortai yra draudžiami ar itin ribojami. Portugalijoje ir Ispanijoje, kur abortai buvo draudžiami dešimtmečius, jie buvo legalizuoti dėl išaugusių nelegalių abortų skaičiaus ir pavojaus moterų sveikatai bei gyvybei. Portugalijoje, draudimo metais, kasmet būdavo atliekama per 20 tūkst. nelegalių abortų.
Skaudi Airijos patirtis, susijusi su Savitos Halappanavar mirtimi, parodo, kaip vaisiaus teisės gali būti prioritetizuojamos virš moters gyvybės ir sveikatos. Moteriai, kuriai lėtinė liga kėlė pavojų gyvybei, buvo atsisakyta nutraukti nėštumą, kol vaisiaus širdelė plakė, nors jos būklė sparčiai blogėjo. Tik kritinės būklės moteris buvo perkelta į reanimaciją ir jai atliktas nėštumo nutraukimas, tačiau ji mirė nuo kraujo užkrėtimo. Šis įvykis išprovokavo masinius moterų protestus, primenant jų teises. Pašnekovė pabrėžia, kad moterys dažnai nėra informuojamos apie tai, jog nėštumas gali kelti didesnį pavojų sveikatai nei jo nutraukimas.
Lenkijoje, nors gydytojai ir turi kvalifikaciją atlikti abortus, tai įmanoma tik už didelius pinigus, todėl dauguma lenkių keliauja į užsienį. Maltietės taip pat masiškai vyksta į kitas šalis dėl griežtų draudimų. Besivystančiose šalyse situacija dar blogesnė: nelegalūs abortai, atliekami nekvalifikuotų asmenų ar naudojant žalingas žoleles, dažnai baigiasi mirtimi nuo infekcijų ar kraujo užkrėtimo. Tačiau pavojus išlieka ir civilizuotose šalyse, jei abortas atliekamas nesteriliomis sąlygomis.
Ideologiniai priešpriešos ir valstybės vaidmuo
Vis stiprėjančią prieš abortus kovojančių ideologų įtaką Esmeralda Kuliešytė sieja su valstybės pozicijos stoka reprodukcinės sveikatos srityje. Lietuvoje nėra nei reprodukcinės sveikatos strategijos, nei programų, nei šeimos planavimo ar kontracepcijos prieinamumo programų, taip pat trūksta dėmesio jaunimui. Tai leidžia agresyviai reikšti poziciją ideologams, kurie mano, kad moters pareiga yra tik gimdyti. Jie gali turėti aukštus mokslo laipsnius ir užimti aukštas pareigas, tačiau jų ideologija griauna kitų žmonių gyvenimus. Valstybė turėtų užtikrinti teisę rinktis: planuoti šeimą natūraliais ar šiuolaikiniais kontracepcijos būdais.
Vengrijos patirtis rodo, kaip krizinio nėštumo centrai, finansuojami valstybinių institucijų, gali veikti vienpusiai, siekdami atkalbėti moteris nuo aborto. Psichologai Vengrijoje dažnai gąsdina ir įžeidinėja moteris, vaizduodami embrioną kaip didelį vaisių ir teigdami, kad nutraukus nėštumą jos bus blogi žmonės ar žudikės. Toks spaudimas gali sukelti moterims savižudiškas mintis. PSO ir Reprodukcinių teisių centras JAV teigia, kad privalomos konsultacijos ir laukimo laikotarpiai pažeidžia žmogaus teises, nes sukuria barjerą jau priimtam sprendimui.
Lietuvių požiūris ir statistika
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 84% lietuvių pateisintų abortą net dėl materialinių paskatų. Moterys, 36-45 metų amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, aukštesnių pajamų ir didmiesčių gyventojai dažniau pateisina abortus, o vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų ir rajonų centrų gyventojai - dažniau pasisako prieš.
Šiuo metu Lietuvoje atliekama apie 7 tūkst. abortų per metus, iš kurių per 100 - dėl medicininių indikacijų. Specialistai šią tendenciją sieja su visuomenės išprusimu reprodukcijos srityje ir kontracepcijos populiarėjimu. JAV apklausos rodo, kad 87% amerikiečių mano, jog abortas turėtų būti legalus, net tarp praktikuojančių katalikų.
Teisiniai ir medicininiai aspektai
Lietuvoje moteris turi teisę nutraukti nėštumą savo noru iki 12 nėštumo savaitės. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas iki 6 savaičių gali būti nutraukiamas ambulatoriškai, o 6-12 savaičių - stacionare. Po 12 savaitės nėštumas nutraukiamas tik dėl medicininių indikacijų, kai kyla grėsmė moters gyvybei arba nustatomos sunkios vaisiaus patologijos, iki 22 savaitės.
Abortus nori įteisinti įstatymu, dabar reglamentuoja tik ministro įsakymas
Medikamentinis abortas, laikomas saugiausiu būdu ankstyvam nėštumo nutraukimui, Lietuvoje iki šiol nėra įteisintas. Nors vaistai, tokie kaip mifepristonas ir misoprostolis, yra įtraukti į PSO sąrašą, Lietuvoje jie neprieinami legaliai, o moterys priverstos ieškoti jų juodojoje rinkoje arba naudotis tarptautinių organizacijų pagalba. Tai kelia didelę riziką moterų sveikatai ir gyvybei.
Nėštumo nutraukimo procedūros, priklausomai nuo nėštumo trukmės, gali būti atliekamos vakuuminės aspiracijos, kiuretažo ar medikamentiniu būdu. Kiekvienai procedūrai taikomos specifinės sąlygos ir galimos komplikacijos, nors profesionaliai atliktas abortas retai sukelia neigiamas pasekmes. Dažniausios komplikacijos apima ne visiškai atliktą abortą, infekcijas, kraujavimą ar gimdos sienelės perforaciją.
Psichologinis poveikis ir pagalbos svarba
Nėštumo nutraukimas gali turėti reikšmingą psichologinį poveikį moteriai, jos partneriui, vaikams ir net medikams, sukeldamas potrauminio streso sutrikimą. Giedrė Širvinskienė, docentė, pabrėžia, kad moterys dažnai patiria spaudimą priimti sprendimą nutraukti nėštumą, o tai gali sukelti kaltės jausmą, depresiją ir sielvartą. Daugiau nei pusė moterų, nutraukusių nėštumą, teigia patyrusios kitų žmonių spaudimą ir jautusios netikrumą dėl priimamo sprendimo.
Valstybės paramos ir nevyriausybinių organizacijų indėlis yra svarbus teikiant kompleksinę pagalbą krizinio nėštumo atveju. Nors Lietuvoje trūksta tokių organizacijų, Krizinio nėštumo centras ir kitos iniciatyvos siekia moterims suteikti psichologinę pagalbą ir informaciją apie galimybes. Svarbu, kad valstybė užtikrintų teisę į kompleksinę pagalbą, laiku pastebėtų krizinio nėštumo atvejus ir nukreiptų moteris reikalingai paramai.
Abortų statistikos analizė ir tendencijos
Nors oficialioji statistika rodo dirbtinių abortų mažėjimą Lietuvoje (nuo 28 tūkst. 1990 m. iki 2,7 tūkst. 2021 m.), tai nereiškia, kad neplanuotų nėštumų skaičius mažėja. Specialistai mano, kad mažėjimas siejamas su didėjančiu visuomenės išprusimu reprodukcijos srityje ir kontracepcijos būdų populiarėjimu. Tačiau svarbu suprasti, kad ne draudimai ar apribojimai mažina abortų skaičių, o švietimas ir prieinamos reprodukcinės sveikatos paslaugos.
Kitos šalys, pavyzdžiui, Suomija, taiko skirtingus metodus, siekdamos reguliuoti abortų skaičių, o medikamentiniai abortai sudaro didžiąją dalį procedūrų. Tai rodo, kad visuomenės ir teisės normos šioje srityje nuolat kinta, atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, etinius ir socialinius aspektus. Abortų statistikos apskaičiavimas ir analizė reikalauja nuolatinio dėmesio, siekiant suprasti ne tik skaičius, bet ir juos lemiančias priežastis bei pasekmes.
tags: #come #si #calcolano #statistiche #aborto