Nėštumo nutraukimas, mediciniškai vadinamas abortu, apima bet kokį nėštumo nutrūkimą iki 22 nėštumo savaitės. Tai gali būti savaiminis persileidimas, nesivystantis nėštumas arba nėštumo nutraukimas moters iniciatyva. Lietuvoje, pagal įstatymus, nėštumą moters noru galima nutraukti iki 12 nėštumo savaičių. Nėštumo trukmė visada skaičiuojama nuo pirmosios paskutinių mėnesinių dienos.
Chirurginis nėštumo nutraukimas: nuo vakuumaspiracijos iki kiuretažo
Chirurginis nėštumo nutraukimas yra vienas iš dviejų pagrindinių metodų, leidžiančių nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Procedūros sudėtingumas ir metodas dažnai priklauso nuo nėštumo trukmės. Kuo ankstesnis nėštumas, tuo procedūra paprastai būna greitesnė ir paprastesnė.
Vakuumaspiracija (vadinamasis „atsiurbimas“ arba mikroabortas)
Šis metodas dažniausiai taikomas ankstyvo nėštumo atvejais, paprastai iki 5-6 nėštumo savaičių. Procedūros metu į gimdą per gimdos kaklelį įvedamas plonas vamzdelis - vakuuminis aspiratorius - ir specialiu siurbikliu išsiurbiami embrionas bei nėštumo audiniai. Šiai procedūrai dažnai pakanka vietinės nejautros, ir nebūtinas gimdos kaklelio plėtimas, kuris gali būti skausmingas. Todėl bendrinė nejautra paprastai nėra reikalinga. Procedūra trunka neilgai, iki 15 minučių.
Vėlyvesnio nėštumo nutraukimas
Nėštumui progresuojant (nuo 6 iki 12 savaičių, o esant medicininėms indikacijoms - ir vėliau), nėštumo nutraukimo procedūra gali būti sudėtingesnė. Be vakuuminės aspiracijos, gali prireikti atlikti gimdos kaklelio plėtimą ir kiuretažą (gimdos gramdymą). Vėlyvesniems nėštumams dažniau taikoma bendrinė nejautra (sedacija), kai nuskausminamieji vaistai suleidžiami į veną.
Prieš ir po procedūros
Prieš atliekant chirurginį nėštumo nutraukimą, moteriai atliekami būtini tyrimai, tokie kaip makšties tepinėlis ir kraujo tyrimai. Jei moters kraujo grupė yra Rh neigiama (Rh-), po procedūros jai privaloma suleisti anti-Rh imunoglobuliną. Tai svarbu, siekiant išvengti galimų komplikacijų būsimų nėštumų metu, pavyzdžiui, kraujo grupių konflikto.
Po procedūros moteris yra informuojama apie galimas rizikas, operacijos eigą ir savijautą po jos. Būtina apsilankyti pas gydytoją ginekologą praėjus 1-2 savaitėms po operacijos, kad būtų įvertinta, ar procedūra buvo sėkminga, ar nekilo komplikacijų ir ar gimda tinkamai išsivalė. Siekiant sumažinti infekcijų riziką, rekomenduojama 2-3 savaites po procedūros susilaikyti nuo lytinių santykių, o po to dar bent mėnesį.
Galimos komplikacijos ir jų prevencija
Nors tinkamai atliktas ir kvalifikuotas nėštumo nutraukimas dažniausiai praeina be didelių komplikacijų ir nekelia grėsmės moters sveikatai ar vaisingumui, visada egzistuoja tam tikra rizika. Komplikacijos pasitaiko retai, maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų tikimybė yra dar mažesnė.
Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos:
- Nepilnas abortas: Kai gimdoje lieka dalis nėštumo audinių ar gleivinės. Tai gali sukelti skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą. Ši komplikacija pasitaiko maždaug 1-4 % atvejų, dažniau atliekant procedūrą ankstyvame nėštume (iki 6 savaičių).
- Infekcija: Infekcijos tikimybė yra mažesnė nei 1 %. Siekiant išvengti infekcinių-uždegiminių komplikacijų, profilaktiškai gali būti skiriami antibiotikai.
- Gimdos sienelės perforacija (prakiurimas): Tai reta, bet rimta komplikacija.
- Kraujavimas: Kai kuriais atvejais gali pasireikšti kraujavimas, trunkantis iki 3 mėnesių po operacijos, nors tai yra neįprasta.
- Tęstinis nėštumas: Maždaug 0,2 % atvejų nėštumas nėra nutraukiamas ir tęsiasi toliau.
Kad būtų išvengta šių komplikacijų, svarbu atidžiai laikytis gydytojo nurodymų ir atvykti numatytiems patikrinimams.
Vaistinis (medikamentinis) nėštumo nutraukimas: saugi alternatyva
Vaistinis nėštumo nutraukimas yra priimtina ir saugi alternatyva chirurginiam nėštumo nutraukimui. Šis metodas nereikalauja chirurginės intervencijos, o nėštumo nutraukimas įvyksta moters įprastoje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose, todėl dažnai sukelia mažiau streso. Procedūra laikoma tokia pat saugi kaip ir chirurginis abortas, kai atliekama tinkamai ir naudojant rekomenduojamus medikamentus.
Kaip veikia medikamentinis abortas?
Vaistinis nėštumo nutraukimas atliekamas naudojant du pagrindinius medikamentus: mifepristoną ir misoprostolį.
- Mifepristonas: Šis vaistas blokuoja progesterono - hormono, būtino nėštumui užsimegzti ir sėkmingai vystytis - receptorius. Dėl to nėštumas nustoja vystytis.
- Misoprostolis: Šis vaistas suminkština gimdos kaklelio audinius, praveria gimdos kaklelio kanalą ir sukelia gimdos susitraukimus. Tai paskatina vaisiaus ir nėštumo audinių pasišalinimą iš gimdos. Paprastai misoprostolio tabletės vartojamos praėjus 24-48 valandoms po mifepristono.
Procedūros eiga ir trukmė
Pirmiausia, gydytojas akušeris-ginekologas atlieka apžiūrą, patikslina nėštumo trukmę ir įvertina moters sveikatos būklę. Atliekami reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Jei moteris pastojo turėdama gimdos spiralę, ji bus pašalinta prieš vaistinį nėštumo nutraukimą. Rh D neigiamoms moterims bus atlikta anti-D imunoprofilaktika.
Po konsultacijos, jei moteris apsisprendžia nutraukti nėštumą ir vaistinis metodas yra tinkamiausias, gydytojas išrašys receptą medikamentams ir paaiškins, kaip juos tiksliai vartoti.
Skausmingiausi gimdos susitraukimai ir gausiausias kraujavimas paprastai prasideda greitai po misoprostolio suvartojimo ir gali trukti nuo dviejų iki kelių valandų. Vėliau skausmai ir kraujavimas žymiai susilpnėja, kai gemalas pasišalina iš gimdos. Po 1-2 parų nuo misoprostolio vartojimo kraujavimas labai susilpnėja ir lieka tik „tepimas“, kuris gali tęstis dvi savaites ar net ilgiau.
Šalutiniai reiškiniai ir komplikacijos
Kaip ir bet kuris medicininis gydymas, vaistinis nėštumo nutraukimas gali sukelti šalutinių reiškinių. Dažniausi iš jų: viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, pilvo pūtimas, galvos skausmas. Retesni šalutiniai reiškiniai gali apimti vėmimą, vidurių užkietėjimą, karščiavimą, šaltkrėtį, krūtų ar kitų kūno dalių skausmus. Šie reiškiniai paprastai nėra pavojingi sveikatai.
Tačiau svarbu žinoti, kada reikia kreiptis skubios medicininės pagalbos:
- Jei šalutiniai simptomai užsitęsia ilgiau nei 24 valandas po misoprostolio vartojimo, nesilpnėja ar stiprėja.
- Jei skausmingi gimdos susitraukimai nesilpnėja, o ypač jei stiprėja net ir pavartojus skausmo malšintuvų, arba iškart yra labai stiprūs.
- Jei moteriai atrodo, kad kraujuoja per gausiai ir/arba per ilgai (pvz., per 1-2 valandas sunaudojama 2 ir daugiau didelių higieninių įklotų).
- Visais atvejais, kai moteriai atrodo, kad nėštumo nutraukimo eiga vyksta ne taip, kaip konsultavo gydytojas, ir tai kelia nerimą ar baimę.
Taip pat svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Reikia papildomos vaistų dozės (dažnai atsitinka, kai misoprostolis nesuvartojamas pagal rekomendacijas arba kraujavimas neprasideda per 24 valandas po jo vartojimo).
- Nėštumas nenutrūko arba nutrauktas tik iš dalies. Tai gali nutikti, jei nesilaikoma gydytojo rekomendacijų, pavyzdžiui, jei laiko tarpas tarp mifepristono ir misoprostolio vartojimo yra trumpesnis nei 24-36 valandos. Tokiu atveju gali prireikti chirurginės intervencijos. Simptomai, rodantys, kad nėštumas galimai vystosi toliau, apima trumpesnį nei 4 dienas trukusį kraujavimą, nėštumui būdingų simptomų išlikimą (krūtų maudimas, pykinimas, pilvo augimas), teigiamą nėštumo testą ar vėluojantį kitą mėnesinių ciklą.
Po procedūros
Praėjus 7-14 dienų po vaistų vartojimo, būtina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą. Jis įvertins moters sveikatos būklę, įsitikins, kad nėštumas sėkmingai nutrauktas, ir suteiks konsultaciją dėl ateities nėštumo planavimo bei kontracepcijos. Svarbu žinoti, kad ovuliacija ir tikimybė vėl pastoti grįžta per 8-14 dienų po vaistinio aborto, todėl, neplanuojant nėštumo, būtina naudoti efektyvią kontracepciją.
Kas yra medikamentinis abortas? Viskas, ką reikia žinoti
Svarbūs aspektai ir teisinė bazė Lietuvoje
Nėštumo nutraukimo paslaugos Lietuvoje yra reglamentuojamos įstatymais. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių: netinkama finansinė padėtis, netinkamas gyvenimo etapas, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Sveikatos priežiūra, užtikrinanti žmogaus teises, reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant tokios galimybės, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei.
Finansavimas ir kainodara
Svarbu žinoti, kad nėštumo nutraukimas nėra kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Todėl moterys už šią paslaugą turi mokėti pačios. Nors abortai atliekami ir kai kuriose valstybinėse poliklinikose, dėl didesnio operatyvumo ir konfidencialumo moterys dažnai renkasi privačias klinikas.
Kainos privačiose klinikose gali labai skirtis. Paprastai ankstyvo nėštumo nutraukimas (iki 6 savaičių) yra pigesnis. Kuo didesnis nėštumo amžius, tuo brangesnė procedūra. Pavyzdžiui, 5 savaičių nėštumo nutraukimas gali kainuoti apie 250 Eur, o 10 savaičių - apie 500 Eur. Nėštumo dydis skaičiuojamas savaitėmis nuo paskutinių mėnesinių pirmos dienos.
Nepilnamečių nėštumo nutraukimas
Ypatingas dėmesys skiriamas nepilnamečių nėštumo nutraukimui. Jei nėštumą pageidauja nutraukti nepilnametė iki 16 metų, būtinas raštiškas vieno iš tėvų, įtėvių ar globėjų sutikimas. Vyresnėms nei 16 metų merginoms toks sutikimas paprastai nebūtinas, tačiau visada rekomenduojama konsultacija su tėvais ar globėjais.
Statistika Lietuvoje
Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet nutraukiama apie 3 tūkstančius nėštumų. Ši statistika gerėja: dar visai neseniai abortų buvo atliekama 1,5 karto daugiau. Nors statistika rodo teigiamą tendenciją, svarbu suprasti, kad kiekvienas sprendimas nutraukti nėštumą yra individualus ir sudėtingas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) požiūris
PSO duomenimis, kasmet pasaulyje beveik pusė visų nėštumų (apie 121 milijonas) būna neplanuoti. Iš jų 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. PSO pabrėžia, kad abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant rekomenduojamus metodus, atsižvelgiant į nėštumo trukmę ir reikiamus įgūdžius.
Atsakingas sprendimas ir ateities planavimas
Nėštumo nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju. Prieš priimant tokį sprendimą, svarbu gerai pamąstyti, ar tai tikrai išspręs problemas, ir neskubėti. Gydytojas akušeris-ginekologas konsultacijos metu paaiškina apie nėštumo vystymąsi, naudojamus nėštumo nutraukimo būdus, jų eigą, kontraindikacijas, šalutinius reiškinius ir galimas komplikacijas. Jis taip pat gali pasiūlyti medicinos psichologo konsultaciją, kuri nėra privaloma, bet gali padėti moteriai priimti tinkamiausią sprendimą.
Svarbu, kad moteris atvirai bendrautų su gydytoju apie savo sveikatos sutrikimus, vartojamus vaistus, maisto papildus ir vitaminus, bei visus kitus rūpimus klausimus ir nuogąstavimus. Tai padeda užtikrinti, kad bus priimtas geriausias sprendimas dėl tolimesnės įvykių eigos. Jei moteris neturi abejonių dėl nėštumo nutraukimo, neturėtų būti bandoma pakeisti jos sprendimo arba atidėti procedūrą.
Ateities nėštumo planavimas ir efektyvi kontracepcija yra svarbūs aspektai, siekiant išvengti neplanuotų nėštumų ateityje.