Gera ar pakankama pieno gamyba yra labai svarbi tam, kad kūdikis galėtų tinkamai maitintis ir augti. Tačiau kartais moterys, net ir ne nėštumo metu, susiduria su pieno gamybos iššūkiais. Šiame straipsnyje nagrinėsime galimas, bet toli gražu ne visas, mažos ar nepakankamos pieno gamybos priežastis, gilindamiesi į įvairius aspektus - nuo fiziologinių veiksnių iki aplinkos įtakos. Kai kurių priežasčių galima bandyti išvengti, kitas galima išspręsti darbu ir kantrybe, o kitų gali nepavykti įveikti ir pieno gamybos padidinti gali ir nepavykti. Tačiau labai svarbu suprasti, kad ribas mes galime aptikti tik pabandę jas įveikti, o ne nuleisdamos rankas susidūrusios su sunkumais. Taip pat svarbu žinoti, kad maitinimas mamos pienu nėra tik juoda arba balta, tik 100 proc. mamos pienas arba jo visiškai neduodama. Palaikant esamą pieno kiekį ir papildomai maitinant dirbtiniu mamos pieno pakaitalu galima sulaukti meto, kuomet kūdikis pradės valgyti kitą maistą ir juo pakeisti dirbtinį mamos pieno pakaitalą.
Kūdikio vaidmuo ir žindymo technika
Kūdikis turėtų turėti galimybę žįsti krūtį tiek dažnai ir tiek ilgai, kiek jam norisi. Normaliose situacijose netaikoma jokių ribojimų, kiek laiko, kaip dažnai ir kurią krūtį naujagimis ar kūdikis turėtų žįsti. Antras dalykas, kuris labai svarbus, yra tai, kaip kūdikis žinda krūtį. Kūdikis turėtų žįsti krūtį apžiojęs kaip galima daugiau, ir taip pat asimetriškai spenelio atžvilgiu: apatinis žandikaulis turi pagauti daugiau krūties audinių po speneliu, nei viršutinis virš spenelio. Tačiau daug svarbiau yra tai, ar kūdikis apžiojęs krūtį tik čiulpia, ar ir ryja. Rijimas yra būtinas tam, kad pienas iš krūties patektų į pilvą. Jeigu kūdikis tik čiulpia (o taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių), tai nors ir neribosime jo buvimo prie krūties, pieno kiekis nedidės, o dar gali ir pradėti mažėti. Ir prastai žįsdami kūdikiai ryja, kai mamai sukeliamas pieno tekėjimo refleksas. Tačiau nedaugeliui mamų išsilaiko toks stiprus pieno tekėjimo refleksas - vien jis palaikytų pieno gamybą. Dideliai daugumai kūdikių reikia patiems įdėti pastangų ištraukiant pieną iš krūties.
Nors žindymas atrodo natūralus procesas, daugelis mamų, ypač susilaukusių pirmojo vaikelio, susiduria su sunkumais. Alkanas kūdikis instinktyviai ieško mamos krūties, tačiau ne visada pavyksta iš karto užtikrinti efektyvų žindymą. Būna nevilties, ašarų, trūksta kantrybės ir žinių.
Žindymo pozos ir technika
Žindymo pozos gali būti labai įvairios, patartina išbandyti bent keletą, norint suprasti, kuri patogiausia būtent jums ir jūsų kūdikiui, nes jokių griežtų taisyklių čia nėra.
- Klasikinė lopšio padėtis: Mama atsisėda, kūdikį laiko ant sulenktos rankos taip, kad vaikelio galvytė atsidurtų maždaug ties alkūnės linkiu, tos pačios rankos delnu kūdikį dar reikia prilaikyti per nugarą. Kita ranka paduodama krūtis.
- Padėtis "po pažastimi" arba iš šono: Mamai gali prireikti pagalvėlių. Ji atsisėda vertikaliai, o kūdikis guldomas pilvuku į mamos šoną, prilaikomas pagalvėlių, mamos alkūnės, dilbio ir riešo. Galvą ji prilaiko plaštaka ir pirštais. Galima guldyti kūdikį ir labiau ant nugaros, kad krūtį jis apžiotų iš apačios.
- Žindymas atsigulus ant šono: Mama atsigula ant šono, pasiremia viena ranka, o kita laiko krūtį ar apglėbia kūdikį. Jis prie mamos šono turi būti prisiglaudęs pilvuku, nosis atsidurti ties speneliu. Galima atvirkštinė poza, kai kūdikis guldomas iš šono taip, kad kojytės būtų nukreiptos priešinga kryptimi nuo mamos kūno.
- Žindymas gulint ant nugaros: Atsigulama atsirėmus į pagalves, minkštą lovos atkaltę, arba atsisėdama pusiau gulomis. Mažylis guldomas ant mamos pilvo tiesiai arba įstrižai. Krūtis prilaikoma rankomis ir paduodama vaikeliui.
Atkreipkite dėmesį, kad kūdikis žindymo metu turi būti prisiglaudęs prie mamos taip, kad jam nereikėtų sukti galvos. Pridėjus jį prie krūties, nosis ir spenelis turi būti viename lygyje, galva truputį atlošta atgal. Įsitikinkite, kad mažylis kvėpuoja lengvai, burna plačiai atverta, lūpos, ypač apatinė, išversta į išorę.
Mažylis iš pradžių čiulpia trumpais greitais judesiais, o šiek tiek pasisotinęs - lėtai ir giliai. Tam jis naudoja liežuvį ir apatinį žandikaulį, todėl raumenys aplink ausytes gali judėti, skruostukai būna išsipūtę, girdisi ryjamų gurkšnių garsas. Valgymui tęsiantis pauzės tarp čiulpimų ilgėja.
Ką daryti, kai kūdikis blaškosi ar neteisingai apžioja krūtį?
Kai kurie kūdikiai pasukdami galvą nepaleidžia ir traumuoja spenelį. Pajutus tai, mama gali švelniai įkišti švarų mažąjį pirštą į burnytės kamputį, ir spenelis išsilaisvins. Kūdikis mažiau blaškysis, jei žindysite prietemoje arba kambaryje, kuriame nėra kitų žmonių, triukšmo.
Reikia stebėti, ar vaikas nevalgo per greitai, negiliai žįsdamas, ar nesigirdi pliaukšėjimo arba spragsėjimo garsai. Neteisingo pridėjimo prie krūties požymiai gali būti šie:
- Kūdikis čiulpia vien tik spenelį, suėmęs lūpomis, dantimis.
- Lūpos ir dantys spaudžia spenelį, o ne areolę.
- Burna nėra plačiai išsižiojusi, lūpos beveik susiglaudžia.
- Daugiau krūties pigmentinio laukelio matyti apačioje nei viršuje.
Kūdikiui žįsti gali būti sunkiau, jei pienas teka pernelyg stipriai, tokiu atveju jo šiek tiek reikėtų nuspausti rankomis arba leisti savaime nutekėti. Arba parinkti kitą žindymo padėtį, pavyzdžiui, pasiguldžius kūdikį ant pilvo. Jei kūdikis moka sėdėti, tokiais atvejais geriausia žindyti jį sėdintį.
Neretai kūdikis nerimsta valgydamas iš kurios nors vienos krūties, taip gali būti todėl, kad kai kurioms moterims iš vienos krūties pienas teka lengviau nei iš kitos. Dažniausiai tai būna susiję su anatominėmis ypatybėmis. Galima pasinaudoti tokia gudrybe: pirma duoti kūdikiui tą krūtį, iš kurios pienas teka sunkiau.
Pieno gamybos mechanizmai ir skatinimas
Pieno gamybos procesas yra sudėtingas ir reguliuojamas hormonų. Žindymo metu nerviniai impulsai iš spenelio akimirksniu siunčiami į smegenų pagumburį ir iš ten į hipofizį. Jų sužadinta priekinė hipofizio dalis išskiria hormoną prolaktiną, kuris, su krauju nuneštas į krūtis, skatina pieno gamybą liaukininėse ląstelėse. Pieną galima "užsakyti" ir dirbtiniu būdu. Kad pieno gamyba krūtyje tęstųsi, naujai pasigaminančiam pienui reikia vietos, todėl anksčiau pagamintas pienas iš krūties turi būti pašalintas.
Kaip gaminamas pienas
Svarbiausias "darbininkas", kuriam tenka ši užduotis žindant, yra kūdikio liežuvis. Prie krūties gerai prigludęs kūdikis burna apžioja ne tik spenelį, bet ir didesniąją areolės dalį. Tačiau taip iš krūties išgauti galima būtų tik dalį pieno - tą, kuris jau susikaupęs pieno ančiuose. Diduma pieno dar laukia latakėliuose ir alveolėse. Šitą pieną į ančius atstumia pati mama. Pagal kūdikio užsakymą! Oksitocinas sukelia alveoles supančių raumeninių ląstelių susitraukimus ir taip stumia pieną iš alveolių į latakėlius ir tolyn iki pieno ančių. Paprastai abu procesai - naujo pieno užsakymas ir anksčiau pagaminto pieno pašalinimas iš krūties - vyksta vienu metu.
Nors motinos pienas yra idealus maistas kūdikiui, svarbu suprasti, kad pieno gamyba veikia pasiūlos-paklausos principu. Kuo dažniau ir efektyviau krūtys stimuliuojamos (žindant ar nusitraukiant), tuo daugiau pieno organizmas gamina.
Dažnas ir efektyvus žindymas
Mamos dažnai nerimauja, kaip dažnai reikia žindyti kūdikį, kaip ilgai jis turi žįsti, kad būtų sotus? Reikia žinoti, kad žindant pirmomis dienomis po gimdymo užtenka kelių lašų priešpienio, nes naujagimio skrandis yra labai mažas, o priešpienis kaloringesnis ir sotesnis nei mamos pienas. Kad naujagimis būtų sotus, žindyti reikia ne rečiau kaip kas 2-3 valandas dieną ir kas 3-4 valandas naktį. Sveikas naujagimis per parą žinda ne mažiau kaip 8-12 kartų. Laikantis šių rekomendacijų, pieno gamyba kasdien didėja. Bandant prailginti tarpus tarp maitinimų, nukenčia pieno gamyba.
Pasaulio sveikės organizacija visose šalyse rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius tik žindyti. Kai kurios mamos klaidingai įsivaizduoja, kad pieno gaminasi pakankamai tik tuo atveju, jei krūtys labai pilnos. Tačiau tai būdinga pirmosiomis žindymo savaitėms, kai organizmas dar tik taikosi prie kūdikio poreikių. Pieno gamybai susireguliavus, t. y. krūtims pradėjus gaminti tiek, kiek kūdikis suvalgo, jos būna gan minkštos, kartais net atrodo tuščios. Tai visiškai normalu.
Pieno traukimas ir stimuliacija
Nors žindymas yra natūraliausias būdas skatinti pieno gamybą, pieną galima stimuliuoti ir traukiant jį pientraukiu. Jei kūdikis yra atskirtas nuo mamos po gimdymo, svarbu pradėti pieną traukti per pirmąją valandą po gimimo, kad kūnas gautų signalą apie poreikį. Tyrimai rodo, kad ankstyvas pieno traukimas skatina didesnį pieno kiekį.
Intensyvus pieno traukimo metodas gali būti veiksmingas, siekiant padidinti pieno gamybą. Tai apima trumpesnius, bet dažnesnius pieno traukimo seansus, siekiant imituoti intensyvų kūdikio žindymą. Norint taikyti šį metodą, prireiks kokybiško elektrinio pientraukio. Paprastai rekomenduojama traukti pieną 12-15 minučių, daryti trumpas pertraukas ir kartoti kelis kartus. Maždaug savaitę trunkantys tokie seansai gali duoti pastebimų rezultatų.
Svarbu atsiminti, kad pienas gaminasi greičiau, kai krūtis yra tuščia. Kuo pilnesnė krūtis, tuo lėčiau gaminasi pienas. Todėl svarbu vengti ilgų pertraukų tarp žindymų ar pieno ištraukimų. Penkios valandos yra ilgiausias laiko tarpas, kurį kūdikiai gali išlaukti nuo vieno iki kito žindymo.
Pieno gamybą mažinantys veiksniai
Nors pieno gamybą stimuliuoja žindymas ir pieno traukimas, yra daugybė veiksnių, kurie gali trukdyti šiam procesui. Svarbu juos atpažinti ir, jei įmanoma, pašalinti.
Fiziologiniai ir medicininiai aspektai
- Krūtų operacijos: Jeigu buvo atliekamos krūtų sumažinimo operacijos, kurių metu pašalinta daug liaukinio audinio, perkeltas rudasis laukelis ir spenelis, pjūvis darytas aplink rudąjį laukelį ar skersai krūties audinius, ypač jei operacija daryta palyginti neseniai, gali būti sunku pagaminti pakankamą pieno kiekį kūdikiui išmaitinti.
- Hormoniniai sutrikimai: Policistinių kiaušidžių sindromas, pogimdyminis tiroiditas (kai sutrinka skydliaukės veikla ir išskiriama per mažai skydliaukės hormonų) gali turėti pieno gamybą mažinantį poveikį. Nėštumas taip pat keičia organizmą, ruošia krūtis kitam kūdikiui, todėl staigus pieno kiekio sumažėjimas gali būti nėštumo požymis. Tekanti liuteininė cista, susidariusi kiaušidėse nėštumo metu ir išskirianti testosteroną, taip pat gali slopinti pieno gamybą.
- Didelis kraujo netekimas po gimdymo: Nukraujavimas po gimdymo, ypač jei ilgą laiką naudoti oksitocino pakaitalai, gali neigiamai paveikti pieno gamybą. Motinos po didelio kraujo netekimo gali jaustis išsekusios ir neturinčios jėgų 6-12 savaičių po gimdymo. Šyhano (Sheehan) sindromas, sukeltas didelio kraujo kiekio netekimo gimdymo metu ir pažeidžiantis priekinę hipofizės skiltį, gali visiškai sutrikdyti pieno gamybą, nes nepasigaminus prolaktino, pieno gaminančios ląstelės gali sunykti. Situaciją galima bandyti keisti vartojant prolaktiną imituojančius vaistus.
- Mažakraujystė: Kai mamos hemoglobinas yra mažesnis nei 100 g/l, mamos dažniau įvardija pieno trūkumo simptomus.
- Nepakankamai išsivysčiusios krūtys: Nors vien iš pažiūros negalima pasakyti, kad mama neturės pakankamai pieno, krūtų išsivystymas gali turėti įtakos pieno gamybai. Tačiau svarbu atminti, kad viena krūtimi galima išmaitinti kūdikį.
- Placentos likučiai gimdoje: Tai gali neleisti prasidėti pieno gamybai ir pasireikšti kaip tebesitęsiantis kraujavimas. Jeigu iki 5 dienos mama nepajuto krūtų prisipildymo jausmo, priešpienis nekeičia savo spalvos ir kiekio po 4 parų, o kūdikis atrodo nepatenkintas prie krūties, nepakankamai šlapinasi ir tuštinasi, tai gali būti placentos likučių padariniai.
Gimdymo ir vaistų poveikis
- Gimdymo būdas: Daugiausiai keblumų kelia neplanuotas cezario pjūvis, po kurio pienas gali atsirasti vėliau. Tačiau odos kontaktas su kūdikiu gali palengvinti pieno tekėjimą. Planuoto cezario pjūvio atveju įmanoma organizuoti gimdymą taip, kad kūdikis būtų iš karto padėtas ant krūtinės.
- Vaistų naudojimas gimdymo metu: Epidūrinė nejautra, naudojama gimdymo metu, sutrikdo natūralaus oksitocino išsiskyrimą žindymo metu, todėl kūdikiui gali būti sunkiau ištraukti net priešpienį. Kai kurių vaistų poveikis naujagimiui gali trukti iki 63 valandų.
- Tarpvietės kirpimas ir siuvimas: Tokie kirpimai sukelia skausmą, kuris gali slopinti natūralaus oksitocino išsiskyrimą.
- Vakuumo naudojimas: Gali sukelti sunkumų kūdikiui žįsti krūtį dėl patirtos traumos. Su vakuumo naudojimu susijęs ir padidėjęs bilirubino kiekis, didesnė naujagimių gelta, kuri gali kelti mieguistumą.
- Vaistai: Pseudoefedrinas, dedamas į įvairius vaistus nuo alergijos, slogos, sinusito, bronchito ar astmos, yra žinomas pieno gamybos slopintojas. Xylometazoline Hydrochloride, dedamas į vaistus nuo slogos, gali mažinti pieno gamybą, jeigu naudojamas didelėmis dozėmis ilgiau kaip 3 paras. Taip pat verta pasižiūrėti gydomųjų arbatų sudėtį. Dideli B6 vitamino kiekiai galėtų slopinti pieno gamybą, nors tyrimai nėra vieningi.
Gyvenimo būdas ir aplinka
- Viršsvoris: Gali turėti įtakos hormonų pusiausvyrai ir pieno gamybai.
- Čiulptuko ir buteliuko naudojimas: Čiulptukas, ypač daug naudojamas, gali keisti kūdikio čiulpimo judesius. Traukti pieną ar pieno mišinį iš buteliuko yra gerokai lengviau, nei iš krūties, be to, valgant iš buteliuko ir krūties kūdikio burnytė, liežuvis ir žandikaulis „dirba“ kiek kitaip. Tad prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai lemia pieno sumažėjimą.
- Maitinimas mišiniu retkarčiais: Kai mišinys duodamas neesant būtinumo, kūdikis pasisotina nevalgydamas iš krūties, taip mažindamas stimulį pieno gamybai.
- Stresas: Žindymo pradžioje ar tolimesnio žindymo metu atsirandančios problemos kelia didžiulį stresą, jį sustiprina dažnai pasitaikantis aplinkinių pasmerkimas ar netikę pamokymai. Kai mama pavargusi ar nervinga, pienas teka lėčiau dėl streso ir nuovargio slopinamo oksitocino išsiskyrimo.
- Alkoholis: Alkoholis iš motinos pieno patenka į kūdikio organizmą ir gali slopinti pieno gamybą.
- Vaistažolės, mažinančios pieno gamybą: Nors nėra tvirtų įrodymų, laikomasi nuomonės, kad dideli kiekiai šalavijų, čiobrelių, mėtos, rozmarino ir petražolių gali mažinti pieno gamybą.
Kūdikio sveikatos problemos
- Naujagimių gelta: Didelė naujagimių gelta gali kelti mieguistumą ir kūdikis gali nepajėgti išsitraukti viso jam reikalingo priešpienio ar pieno.
- Kūdikio liežuvio ar viršutinės lūpos pasaitėlis: Trumpas pasaitėlis gali trukdyti kūdikiui tinkamai apžioti krūtį ir efektyviai žįsti.
Pieno trūkumas: ar tikrai?
Nustatyta, kad pieno tikrai neturi tik 1-2 iš 10 tūkst. motinų. Didžioji dauguma moterų sugeba vien tik krūtimi išmaitinti kūdikį apie 6 mėnesius, kai jis maitinamas pagal jo poreikius, gerai pridedamas prie krūties, o pieno susidarymas ir išsiskyrimas yra nestabdomas. Prieš pradedant aktyviai traukti pieną pientraukiu ir skatinti laktaciją, būtina įsitikinti, kad pieno tikrai trūksta.
Krūtų suminkštėjimas, tuštumo krūtyse jausmas, ilgas kūdikio „kabėjimas ant krūties“, kūdikio noras daug žįsti naktį, irzlumas ir pan. rodo, kad pieno gali trūkti. Tačiau svarbu atpažinti ir normalius fiziologinius pokyčius. Pavyzdžiui, apie 4-6 savaitę gali atsirasti jausmas, kad krūtys, iki tol nuo maitinimo iki maitinimo prisipildydavusios pieno, ima nebeprisipildyti. Tai visiškai normalu, kai laktacija susireguliuoja ir krūtys gamina tiek, kiek kūdikis suvalgo. Kai kurios mamos išsigąsta, kad trūksta pieno ir pradeda ilginti tarpus tarp maitinimų, o tuo metu kūdikį maitina mišinuku, taip dar labiau mažindamos pieno gamybą.
Kaip suprasti, kad kūdikiui tikrai pakanka mamos pieno?
Stebint kūdikio šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumą bei svorio pokyčius, galima įvertinti, ar jis gauna pakankamai maisto. Jeigu naujagimis pasišlapina ir pasituština tiek, kiek nurodyta lentelėje (ar daugiau) ir jo svoris auga, tikėtina, kad jis gauna pakankamai mamos pieno.
Ką daryti, kai kūdikis atsisako krūties?
Kai mažylis krūties neima, verkia, sukasi nuo jos, reikėtų pirmiausia jį nuraminti - panešioti, pakalbinti, priglausti ir pasūpuoti, o krūtį vėl siūlyti tik tada, kai jis ramus. Geriausia - ką tik prabudusiam ar mieguistam. Augančio kūdikio poreikiai keičiasi. Normalu, kai jis vieną kartą suvalgo daugiau, kitą kartą mažiau arba krūties prašo įvairiu dažnumu. Krūtis nesiūloma, kai jos neprašo. Kai kurie kūdikiai gali norėti žįsti tiesiog dėl nusiraminimo, ne tik norėdami pavalgyti.
Jeigu norite atsisakyti buteliuko ir grįžti prie natūralaus žindymo, krūtį paduokite kuo dažniau, kūdikis vėl įpras ją žįsti, o pieno gamyba paspartės. Susidūrusios su bėdomis, pasistenkite nesijaudinti, pasikonsultuokite su medikais ar žindymo konsultantais, drauge susidėliokite veiksmų planą ir jo laikykitės. Jokiu būdu nepliekite savęs!
Žindyvės mityba ir skysčių vartojimas
Motinos pieno kokybė maistinių medžiagų atžvilgiu nepriklauso nuo suvalgyto maisto rūšies. Nėra tokių maisto produktų arba vaistažolių, skatinančių pieno gamybą. Todėl nereikia stengtis valgyti ypatingus, išskirtinius, egzotinius maisto produktus, galvojant, kad mamos pienas bus geresnis, ar dėl to jo gaminsis daugiau. Mamos pienas yra toks, kokio reikia kūdikiui, o jo kokybė atitinka augančio mažylio poreikius.
Žindyvės maisto medžiagų ir energijos poreikis skiriasi nuo įprastinių moters poreikių. Kasdien turėtų gauti 120-130g baltymų, 100-120g riebalų, 450-500g angliavandenių, 2-2,5l skysčių, apie 2500-3000 kcal. Reikėtų laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių: rinktis ekologiškus, kuo įvairesnius, šviežiai paruoštus, antrąkart nešildytus maisto produktus. Reikėtų vengti produktų, kurių sudėtyje yra konservuojančių, skonį ir spalvą gerinančių medžiagų, taip pat šokolado, riešutų, citrusinių vaisių.
Kai kurie mamos suvalgyti maisto produktai gali dirginti kūdikio žarnyno gleivinę, sukelti dujų susidarymą ar net dieglių atsiradimą. Pastebėta, kad kopūstai, ridikėliai, ankštinės kultūros, žali pipirai, svogūnai skatina dujų susidarymą, o ridikėliai, juodieji ridikai, griežčiai, česnakai, svogūnai, aštrūs prieskoniai pienui suteikia nemalonų kvapą bei skonį. Pagrindinė kūdikių alergijos priežastis yra vartojimas produktų, turinčių daug karvės pieno baltymo. Jei kūdikio virškinimo trakto sutrikimai ar bėrimai susiję su pieno produktų vartojimu, žindyvė turėtų atsisakyti pieno produktų, kol subręs kūdikio žarnyno gleivinė (iki 4-6 mėn.).
Norint užtikrinti pakankamą laktaciją, žindyvė turėtų išgerti apie 2,5 litro skysčių per parą. Visi gėrimai turi būti saugūs. Netinka vaisvandeniai, gėrimai, prisotinti angliarūgšte, sultys iš koncentratų. Kavą ir juodąją arbatą reikėtų gerti saikingai.
Kiti patarimai pieno gamybai skatinti
- Žindykite, kai tik vaikas rodo norą žįsti, mažiausiai 8-16 kartų per parą.
- Bent vieną kartą per parą gerai ištuštinkite kiekvieną krūtį.
- Nedarykite ilgų pertraukų tarp žindymų ar pieno ištraukimų.
- Rinkitės įvairius pieno ištraukimo metodus.
- Rinkitės didesnio skersmens pientraukio antgalį.
- Švelniai masažuokite krūtis.
- Atsisakykite hormoninių vaistų, jei įmanoma.
- Pasitikrinkite savo endokrininę sistemą.
- Pasitikrinkite, ar nesate nėščia.
- Naudokite pieno gamybą skatinančius vaistus tik gydytojo nurodymu.
- Rūpinkitės savimi! Gerai maitinkitės, pasistenkite pailsėti ir raskite būdų atsipalaiduoti.
Sėkmingas žindymas reikalauja kantrybės, žinių ir palaikymo. Susidūrusios su sunkumais, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus.