Nėštumo nutrūkimas, dar vadinamas persileidimu, yra skausminga patirtis daugeliui porų, siekiančių susilaukti vaiko. Kai ši patirtis pasikartoja du ar tris kartus iš eilės, tai tampa dar labiau emociškai ir fiziškai alinanti būklė, žinoma kaip pasikartojantis persileidimas (lot. abortus habitualis). Šiame straipsnyje gilinsimės į šią problemą, nagrinėdami jos priežastis, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir emocinę paramą, kurią galima gauti.
Kas yra persileidimas ir pasikartojantis persileidimas?
Persileidimas apibrėžiamas kaip spontaninis nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės arba kai negyvo vaisiaus svoris yra mažesnis nei 500 gramų. Iš visų nustatytų nėštumų apie 15-25 % baigiasi persileidimu, dažniausiai pirmojo trimestro metu, t. y. iki 13 nėštumo savaitės. Nustatytų nėštumų klinikiniais atvejais apie 10-15 % baigiasi persileidimu. Labai ankstyvi persileidimai dažnai lieka nepastebėti. Kai kuriais atvejais, ypač taikant apvaisinimo procedūras, persileidimo rizika gali būti didesnė nei įprastai. Kai nėštumas yra nustatytas tiek ultragarsu, tiek teigiamu nėštumo testu, o pora to nori, gali būti pradėtas tyrimas.
Kai moteriai įvyksta du ar trys persileidimai iš eilės, tai jau vadinama pasikartojančiu persileidimu. Nors vieno persileidimo atveju rizika, kad kitas nėštumas nutrūks, nėra padidėjusi, dviejų iš eilės persileidimų atveju rizika siekia 20-25 %. Trijų ar daugiau persileidimų iš eilės patiria apie 1-3 % moterų.
Kodėl įvyksta persileidimas?
Dažnai persileidimo priežastis lieka neaiški. Ypač ankstyvojo nėštumo persileidimo priežastys dažniausiai nenustatomos. Kai persileidimo priežastis vis dėlto nustatoma, ji dažniausiai susijusi su vaisiaus chromosomų anomalijomis. Ši rizika didėja moters amžiui. Virš 40 metų amžiaus moterims persileidimas įvyksta kas trečiam nėštumui. Taip pat, jei moteris yra virš 40 metų, rizika yra didesnė. Vyresnių nei 35 metų vyrų spermatozoidų mutacijos dažnėja, o tai gali turėti įtakos persileidimo rizikai.
Kiti veiksniai, galintys padidinti persileidimo riziką, apima:
- Hormoniniai sutrikimai: Skydliaukės veiklos sutrikimai (TSH, T4V) ir skydliaukės antikūnai (TPOAb) turėtų būti ištirti. Prolaktino (pieno hormono) kiekio tyrimas taip pat yra svarbus. Menstruacinio ciklo sutrikimai taip pat gali būti susiję.
- Imunologiniai veiksniai: Kai kurioms moterims, turinčioms pasikartojančius persileidimus, gali būti diagnozuojamas antifosfolipidinių antikūnų sindromas arba kitas rimtas kraujo krešėjimo sutrikimas. Apie 10-16 % moterų, kenčiančių nuo pasikartojančių persileidimų, nustatomos fosfolipidinės antikūnos. Laboratorijoje nustatomi kraujo krešėjimui įtakojantys fosfolipidiniai antikūnai.
- Anatominiai veiksniai: Gimdos anomalijos, tokios kaip mioma ar polipas, gali būti nustatomos ultragarsu. Jei nustatoma mioma ar polipas, kartais gali būti svarstomas chirurginis gydymas. Tai atliekama histeroskopijos metu, t. y. gimdos ertmės apžiūros metu.
- Genetiniai veiksniai: Chromosomų struktūriniai pakitimai gali sukelti polinkį į persileidimą (pvz., translokacija). Nors rutininis chromosomų kariotipavimas nėra visada naudingas, jis gali būti atliekamas moteriai ir vyrui, jei moteris yra jaunesnė nei 39 metų, arba jei anamnezė (pvz., vaikas su chromosomų anomalija) ar šeimos istorija nurodo tokį poreikį.
- Gyvenimo būdo veiksniai: Alkoholis ir rūkymas didina persileidimo riziką. Svorio problemos, tokios kaip per mažas svoris ir nepakankama mityba, arba nutukimas, taip pat gali padidinti persileidimo riziką.
- Kitos ligos: Simptomų neturinti celiakija kartais gali būti pasikartojančio persileidimo priežastis. Jei šeimoje yra celiakijos atvejų, arba jei moteris turi celiakijai būdingų simptomų ar mažą hemoglobino kiekį, celiakijos antikūnų tyrimas yra aktualus. Jei moteris yra nutukusi, turėtų būti patikrintas jos gliukozės kiekis kraujyje.
Dideliai daliai porų persileidimo priežastys tyrimuose nenustatomos, todėl, deja, tolesnis gydymas nėra siūlomas.
Tyrimai ir diagnostika
Kai moteris nėra nėščia, atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti pasikartojančio persileidimo priežastis. Tyrimai planuojami atsižvelgiant į anamnezę. Visada atliekamas kraujo tyrimas, ir jei nustatoma anemija, jos priežastis turi būti išaiškinta.
Dažniausiai atliekami tyrimai:
- Hormoniniai tyrimai: Skydliaukės funkcijos (TSH, T4V) ir skydliaukės antikūnų (TPOAb) tyrimai. Prolaktino (pieno hormono) kiekio matavimas.
- Imunologiniai tyrimai: Fosfolipidinių antikūnų tyrimas.
- Genetiniai tyrimai: Chromosomų kariotipavimas (atliekamas abiem partneriams, jei yra indikacijų).
- Anatominių anomalijų nustatymas: Gimdos struktūros tyrimas ultragarsu. Histeroskopija (gimdos ertmės apžiūra).
- Kiti tyrimai: Gliukozės kiekio kraujyje tyrimas (nutukusioms moterims). Celiakijos antikūnų tyrimas (jei yra rizikos veiksnių).
Gydymo ir palaikymo galimybės
Nors daugelio persileidimų priežastys lieka nenustatytos, egzistuoja gydymo ir palaikymo galimybės, kurios gali padėti poroms, susidūrusioms su šia problema.
- Medikamentinis gydymas: Jei nustatomas antifosfolipidinių antikūnų sindromas arba kitas rimtas kraujo krešėjimo sutrikimas, gali būti skiriamas gydymas acetilsalicilo rūgštimi arba mažos molekulinės masės heparinu, skiriamu po oda. Šis gydymas gali sumažinti persileidimo riziką. Terapija pradedama, kai prasideda kraujavimas, ir tęsiama iki 16 nėštumo savaitės, ypač moterims, turinčioms ankstyvo nėštumo kraujavimą ir persileidimų istoriją.
- Chirurginis gydymas: Jei nustatomos gimdos anomalijos, tokios kaip mioma ar polipas, gali būti svarstomas chirurginis gydymas. Tai atliekama histeroskopijos metu.
- Psichologinė parama: Pasikartojantis persileidimas yra labai sunki patirtis tiek emociškai, tiek fiziškai. Svarbu, kad poros gautų tinkamą psichologinę paramą. Ankstyvojo nėštumo ultragarsiniai tyrimai gali turėti reikšmingą psichologinį palaikomąjį poveikį, nes jie suteikia informacijos apie nėštumo eigą. Terapinis palaikymas, įskaitant konsultacijas su specialistais, bendravimą su kitais persileidimą patyrusiais žmonėmis ar savipagalbos grupėmis, gali būti labai naudingas. Nevaisingumo asociacija „Simpukka“ siūlo informacinę medžiagą ir paramą.
- Gyvenimo būdo rekomendacijos: Rekomenduojama vartoti folio rūgšties (0,4-1 mg/dieną) papildus planuojant nėštumą. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį, ypač žiemos mėnesiais. Reikėtų vengti alkoholio ir rūkymo.
Ką daryti, jei įtariamas persileidimas?
Jei moteris pastebi kraujavimą iš makšties ir/ar jaučia spazminius pilvo skausmus, ji turėtų nedelsdama kreiptis į gydytoją arba artimiausią skubios pagalbos skyrių. Svarbu atlikti šlapimo nėštumo testą. Jei kraujavimas yra gausus, matuojamas kraujospūdis, pulsas ir nustatomas hemoglobino kiekis. Jei pasireiškia uždegimo simptomai (karščiavimas, nemalonus kvapas iš makšties), atliekami CRP tyrimai ir, jei reikia, paimami mėginiai gimdos kaklelio uždegimui nustatyti.
Svarbu atskirti persileidimą nuo negimdytinio nėštumo. Esant persileidimo požymiams, gydymo galimybės yra trys:
- Stebėjimas: Kai kuriais atvejais persileidimas gali baigtis savaime be medicininio įsikišimo. Apie pusė persileidimų gali būti gydomi stebint.
- Medikamentinis gydymas: Naudojami medikamentai, skatinantys gimdos susitraukimus ir gimdos ištuštėjimą. Šis metodas pasirenkamas apie 90 % atvejų, kai moterys renkasi medikamentinį gydymą.
- Chirurginis gydymas: Atliekama gimdos tuštinimo procedūra - kuretazas arba siurbimas. Pastaruoju metu vis populiaresnis tampa rankinis siurbimas (MVA), atliekamas ambulatoriškai.
Po gydymo, praėjus 3-4 savaitėms, atliekamas pakartotinis nėštumo testas, siekiant įsitikinti, kad gimda yra visiškai ištuštėjusi.
Emociniai aspektai ir ateities perspektyvos
Persileidimas, ypač pasikartojantis, yra didelis emocinis išbandymas. Svarbu leisti sau išgyventi sielvartą ir ieškoti palaikymo. Nors viena persileidimo patirtis nesumažina tikimybės sėkmingai pastoti kitą kartą, o dauguma moterų (80 %) sėkmingai pastoja kitą kartą po persileidimo, pasikartojantys persileidimai gali sukelti didelį nerimą ir neviltį.
Svarbu suprasti, kad persileidimas nėra jūsų kaltė. Gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip fizinis aktyvumas ar lytiniai santykiai nėštumo metu, nesukelia persileidimo. Svarbiausia yra tinkama medicininė priežiūra, psichologinis palaikymas ir, jei įmanoma, priežasčių nustatymas ir gydymas. Nors ne visais atvejais pavyksta rasti aiškią priežastį, svarbu žinoti, kad yra pagalbos būdų ir kad ateities nėštumo prognozės dažnai būna geros. Tarptautinė „Pregnancy and Infant Loss Remembrance Day“ (Raskaudenaikasinės netekties ir kūdikio mirties atminties diena), minima spalio 15 d., yra skirta pagerbti šią netektį.
tags: #aborto #spontaneo #in #bielorusso