Suprasti savo biologinį rankumą yra neatsiejama nuo savęs pažinimo dalis, ne mažiau svarbi nei suvokti savo lytį. Tai ne tik fizinis bruožas, bet ir giliai įsišaknijęs aspektas, turintis įtakos mūsų elgesiui, konfliktų sprendimo būdams ir netgi sveikatai. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, ką reiškia būti kairiarankiu ar dešiniarankiu, kaip tai nustatoma ir kokią įtaką tai daro, remdamiesi naujausiais biologijos atradimais ir daktaro Geerd Hamer teorijomis.
Kas yra Biologinis Rankumas ir Kaip Jį Nustatyti?
Biologinis rankumas, pagal daktaro Hamer teoriją, yra nustatomas dar pirmąjį apvaisintos kiaušialąstės dalijimosi etapą. Tai reiškia, kad mūsų rankiškumas yra fiksuotas nuo pat gyvybės pradžios ir nekinta visą gyvenimą. Nors šią sampratą gali būti sunku suvokti, ji yra pagrindinė suprantant daugelį biologinių procesų.
Vienas iš būdų nustatyti biologinį rankumą yra vadinamasis "plakimo testas". Paprastai jis atliekamas spaudžiant paciento ranką ir stebint jo reakciją, taip pat nustatant, kuri ranka yra aktyvesnė ar labiau linkusi judėti. Jei, pavyzdžiui, dešinė ranka pataiko į besisukančią kairę ranką iš apačios ar iš viršaus, tai rodo, kad žmogus yra dešiniarankis. Atvirkščiai, jei kairė ranka yra ta, kuri plakant labiau juda, žmogus yra kairiarankis.
Dar vienas svarbus diagnostikos įrankis, pasak dr. Helmut Pilhar, yra rankų temperatūros stebėjimas. Spaudžiant ranką pacientui, galima nustatyti jo simpatinio ar klajoklio nervų sistemos aktyvumą. Paprastai ramūs ir pasyvūs žmonės, linkę į vagotoniją, turi šiltesnes rankas, tuo tarpu įsitempę ir susirūpinę, linkę į simpatotoniją, gali turėti šaltesnes rankas. Nors įprastas stresas taip pat gali sukelti šaltas rankas, nuolatinė simpatotonija, susijusi su aktyviu biologiniu konfliktu, rodo gilesnę problemą.
Pavyzdžiui, atvejo analizė "Organų donorystė" atskleidė, kad moteriai, kuriai buvo atlikta organų donorystė, jos šaltos rankos buvo susijusios su simpatotonija, o tai reiškė, kad ji turėjo pereiti į vagotoninę gijimo fazę, kad išvengtų mikrobų pažeidimų donoro organui. Panašiai, chemoterapijos kankinami pacientai taip pat gali turėti šaltas rankas, rodančius jų organizmo reakciją į stresą ir ligą.
Biologinis Rankumas ir Konfliktų Sprendimas
Daktaro Hamer teorijoje, biologinis konfliktas, dar vadinamas Dirko Hamerio sindromu (DHS), yra daugelio ligų priežastis. Šio konflikto radimas yra būtinas norint nustatyti tinkamą terapiją, kuri turi būti individuali ir kilusi iš paties konflikto.
Rankiškumas vaidina esminį vaidmenį suprantant, kaip mes patiriame ir sprendžiame konfliktus. Dešiniarankiams žmonėms kairioji kūno pusė yra susijusi su konfliktais, kylančiais dėl jų biologinės motinos (vyresnės kartos) arba biologinio vaiko (jaunesnės kartos). Dešinioji kūno pusė yra partnerio pusė, kurioje sprendžiami konfliktai su sutuoktiniu, broliais, seserimis, kolegomis, draugais ar net priešais.
Kairiarankiams žmonėms situacija yra atvirkštinė: kairioji pusė yra partnerio pusė, o dešinioji - motinos/vaiko pusė. Įdomu tai, kad daugelis žmonių, kurie ploja kaire ranka, rašo dešine. Tai vadinamieji "aha kairieji klapperiai". Šie žmonės dažnai yra biologiškai dešiniarankiai žinduoliai, kurie dėl dešinės akies dominavimo persikvalifikavo į dešiniarankius. Tai patvirtina identiškų dvynių pavyzdys, kurių vienas visada ploja dešine, o kitas - kaire.
Svarbu suprasti, kad biologinis rankumas neturi nieko bendra su lytimi ar hormonų lygiu. Tai yra skirtingi aspektai. Hormonų lygis gali keistis, pavyzdžiui, dėl vaistų ar amžiaus, tačiau rankiškumas išlieka nepakitęs visą gyvenimą.
Hormoninė Situacija ir Jos Įtaka Elgesiui
Hormonų lygis, nors ir nesusijęs su biologiniu rankumu, turi didelės įtakos mūsų mąstymui, elgesiui ir netgi tam, kaip smegenyse atsiranda konfliktai. Kai žmogus jaučiasi vyru ar moterimi, tai nulemia jo hormonų lygis.
Su amžiumi moterys apie 50-uosius metus pradeda pereiti menopauzę, kurios metu estrogenų kiekis kiaušidėse mažėja. Vyrai maždaug 70-75 metų amžiaus pereina į andropauzę, kurios metu testosterono kiekis sėklidėse mažėja, ir jie pradeda demonstruoti moterišką teritorinį elgesį. Šie pokyčiai gali radikaliai pakeisti žmogaus elgesį. Pavyzdžiui, poroje, kur moteris tampa vyriškesnė ir demonstruoja vyrišką teritorinį elgesį, o vyras - moterišką, gali kilti disharmonija.
Taip pat hormoninė situacija gali pasikeisti pašalinus kiaušides ar sėklides, arba dėl chemoterapijos, kuri gali laikinai sukelti kastraciją. Tai patvirtina, kad hormonų lygis yra dinamiškas ir gali keistis, skirtingai nei biologinis rankumas.
Biologinis Rankumas ir Organų Veikla
Smegenų žievėje, biologinis rankumas vaidina svarbų vaidmenį, tačiau smegenų kamiene, kuris kontroliuoja liaukinį audinį, jis neturi didelės reikšmės. Pavyzdžiui, krūties vėžys, kontroliuojamas smegenėlių, yra susijęs su biologine ranka. Tačiau, pavyzdžiui, gaubtinės žarnos vėžys, kontroliuojamas smegenų kamieno, nesusijęs su rankiškumu.
KAIP VEIKIA SMEGENYS. Dr. Ramunės Dirvanskienės audioknyga | Audioteka.lt
Svarbu paminėti, kad motinos ir vaiko santykiai gamtoje yra aiškūs. Motina pažįsta savo biologinį vaiką ir biologinę motiną. Visi kiti aplinkiniai yra partneriai. Tai reiškia, kad biologinis konfliktas dažniausiai kyla su partneriu, o ne su tėvu.
Biologinis rankumas yra vienodas vyrams ir moterims. Dešiniarankei moteriai, kaip ir dešiniarankiam vyrui, dešinė kūno pusė yra partnerio pusė. Biologinis rankumas nesikeičia dėl hormoninių pokyčių ar "pereinamojo laikotarpio".
Kraujo Donorystė ir Organų Donorystė: Dvi Svarbios Gyvybės Gelbėjimo Formos
Tekste taip pat pateikiama daug informacijos apie kraujo ir organų donorystę, kuri, nors ir nesusijusi tiesiogiai su biologiniu rankumu, yra svarbi tema, susijusi su gyvybės išsaugojimu.
Kraujo donorystė:
- Vienas kraujo donoras gali išgelbėti tris gyvybes.
- Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų, kurių kūno masė ne mažesnė nei 50 kg.
- Viskas apie donorą yra konfidencialu.
- Donorystė gali būti laikinai atidėta dėl įvairių sveikatos sutrikimų.
- Yra daugybė ligų ir būklių, dėl kurių asmuo negali būti kraujo donoru (pvz., diabetas, tuberkuliozė, sunkios širdies ligos, rizikos grupės asmenys).
- Kraujas tiriamas dėl virusinių hepatitų, ŽIV, sifilio ir kitų infekcijų.
- Moterims leidžiama duoti kraujo keturis kartus per metus, vyrams - šešis, su ne trumpesnėmis kaip 60 dienų pertraukomis.
- Procedūra trunka 6-15 minučių, paimama 450 ml kraujo.
- Norint tapti donoru, būtinas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Lietuvoje yra apie 60 garbės donorų, kurie, neatlygintinai paaukoję kraujo 40 kartų, gauna antrojo laipsnio valstybinę pensiją (apie 130 eurų). Tai laikoma ne atlygiu, o valstybės padėka.
- Kas mėnesį Lietuvoje donorai padovanoja daugiau kaip 2 tūkstančius litrų kraujo.
Organų donorystė:
- Organų donorystė dažniausiai registruojama nustačius smegenų mirtį.
- Neplakančios širdies donorystė yra retas reiškinys Lietuvoje, taikomas nuo 2016 m.
- Iš neplakančios širdies donorų Lietuvoje paimami inkstai ir ragenos.
- Tokios operacijos reikalauja specialiai apmokyto personalo, nuolat dirbančios koordinatorių komandos ir reikiamos įrangos.
- Nors žmogus gali turėti Donoro kortelę, medikai visada prašo artimųjų leidimo donorystei. Rekomenduojama apie savo valią pasikalbėti su šeima.
- Kiekvienas suaugęs žmogus gali išreikšti sutikimą organų ir audinių donorystei.
Nors biologinis rankumas ir donorystė yra skirtingos temos, abi jos pabrėžia žmogaus individualumą ir jo galimybes prisidėti prie kitų gerovės bei suprasti savo kūną ir jo funkcijas. Supratimas apie mūsų biologinį rankumą gali padėti mums geriau suprasti save, savo reakcijas į stresą ir konfliktus, o donorystė yra tiesioginis būdas padėti kitiems ir išgelbėti gyvybes.