Italijos politiniame kraštovaizdyje CasaPound Italia (CPI) išsiskiria kaip judėjimas, dažnai apibūdinamas kaip neofascistinis ir dešiniųjų ekstremistų. Tačiau atidžiau pažvelgus į jo ideologiją ir veiksmus, ypač tokiose temose kaip imigracija, abortas, homoseksualumas ir eutanazija, atsiranda sudėtingesnis paveikslas, kuris ne visada atitinka stereotipinius apibrėžimus. Šis judėjimas, įkurtas Romoje 2003 m., siekia atnaujinti fašistinę ideologiją, atsisakydamas tradicinių kairės-dešinės skirtybių ir siūlydamas savitą socialinę bei ekonominę viziją.
Kilmė ir Pavadinimas: Nuo Socialinio Centro Iki Politinio Judėjimo
CasaPound istorija prasidėjo nuo socialinio centro, įkurto valstybiniame pastate Romos Esquilino rajone. 2010 m. jame gyveno 23 šeimos, iš viso 82 žmonės. Vėliau šis fenomenas išsiplėtė, apimdamas naujus reikalavimus, demonstracijas ir įvairias iniciatyvas, galiausiai tapdamas politiniu judėjimu. 2008 m. birželį CasaPound įkūrė "socialinės paramos asociaciją" ir priėmė dabartinį pavadinimą CasaPound Italia - CPI.
Pirmasis bandymas užimti apleistus pastatus Italijos nacionalistiniuose judėjimuose įvyko 1987 m., kai "Fronte della Gioventù" (Judėjimo Socialinis Italija jaunimo sparnas) pradėjo nelegaliai okupuoti būstus, kol veiksmus sustabdė policija. Devintajame dešimtmetyje "Fronte della Gioventù" taip pat užėmė apleistą dvarą. 2002 m. liepos mėnesį buvo užimtas "Casa Montag" Romoje, tapęs pirmuoju fašistiniu socialiniu centru Italijoje. Būtent šioje aplinkoje, 2003 m. gruodžio 27 d., gimė Casa Pound, pavadintas amerikiečių poeto Ezros Poundo garbei. Ezra Poundas, žinomas dėl savo "Cantos" ir kritikos tiek kapitalizmui, tiek marksizmui, taip pat dėl bendradarbiavimo su Italijos socialine respublika, tapo judėjimo įkvėpimo šaltiniu. 2006 m. gruodžio 29 d. atidaryta Casa Pound Latina.
Idėjos ir Pozicijos: Tarp Radikalumo ir Netikėtumo
Viena iš CasaPound judėjimo ypatybių, anot sociologo Emanuele Toscano, yra fašizmo interpretacijos siekis peržengti dešinės-kairės dikotomiją. Nors judėjimas dažnai priskiriamas dešiniųjų ekstremistų stovyklai, jo pozicijos kai kuriais klausimais kelia nuostabą ir netgi sutampa su tradiciškai kairiųjų ar liberalių pažiūrų atstovų argumentais.
Imigracija: CasaPound pozicija imigracijos klausimu yra tvirtai antiamigracinė. Tačiau patys judėjimo atstovai neigia esantys ksenofobai. Jie teigia, kad "CPI nėra judėjimas ksenofobas? Visiškai ne. CPI "nebijojo" to, kas yra "kitokia". […] Jie taip pat mano, kad sunkumų patiriančioms tautoms reikia padėti jų pačių šalyse." Jie pabrėžia, kad "ne viename mūsų pareiškime, manifeste, marškinėliuose nėra nė pėdsako neapykantos imigrantams. […] Mes esame prieš imigraciją kaip reiškinį, kurį sukelia Tarptautinis valiutos fondas ir panašios organizacijos, mes nesame prieš imigrantą, kuris rengiasi kitaip ar meldžiasi kitam Dievui."
Santuokos ir Lytinis Tautingumas: Kalbant apie homoseksualumą, CasaPound išsako poziciją, kuri skiriasi nuo daugelio tradicinių dešiniųjų judėjimų. Jie teigia: "Faktas, kad du tos pačios lyties asmenys myli vienas kitą ir nori laisvai gyventi savo seksualumą, mūsų visai netrikdo. Žinoma, ne visi išgyvena tokią būklę su pusiausvyra ir geru skoniu, bet tai galioja ir per daugeliui heteroseksualių porų, o bet kokiu atveju geras skonis yra stiliaus dalis, jo negalima primesti įstatymu. Taip pat nematome problemos tame, kad tokios sąjungos turėtų civilinį ir administracinį pripažinimą, suteikiant tam tikras teises ir pareigas porai." Jie pasisako už įstatymą, kuris suteiktų teises ir pareigas sugyventiniams, įskaitant tos pačios lyties poras.
Abortas ir Eutanazija: Šiose srityse CasaPound pozicija yra ypač netikėta ir radikali, sutampanti su liberalių ir laisvamaninkų pažiūromis. Dėl aborto jie teigia: "[…] teisinga, kad įstatymas pripažintų galimybę abortuoti tiems, kurie priima tokį sprendimą." Eutanazijos klausimu jų pozicija dar griežtesnė: "Eutanazija turėtų būti teisė, o ne nusikaltimas. Tai yra laisvi individualūs pasirinkimai, kuriuos įstatymas turėtų garantuoti visiems." Ir dar aiškiau: "[…] kas nori nutraukti savo gyvybę, turi turėti galimybę tai padaryti."
Kitos Klausimai: Be šių temų, CasaPound pasisako prieš mirties bausmę. Jie taip pat atsiriboja nuo smurto, teigdami, kad "CPI užsiima politika, o ne chuliganizmu. Ji nesuinteresuota demonstruoti raumenis." Jie taip pat griežtai atmeta galimybę, kad "kas nors, tikėdamasis siekti konfesinės, bigotinės, reakcingos, lobistinės politikos, prisijungtų prie CPI."
Kontroversijos ir Kritika: "Salono Fašistai" ir Žiniasklaidos Dėmesys
CasaPound dažnai kritikuojama dėl savo fašistinės ikonografijos ir istorinių aliuzijų. Kai kurie apžvalgininkai juos vadina "salono fašistais" - judėjimu, kuris naudoja radikalią retoriką, tačiau iš tikrųjų yra "nekenksmingas" ir skirtas pritraukti bei "neutralizuoti" dešiniosios pakraipos balsus. Tai, kad jiems skiriama daug dėmesio žiniasklaidoje, tiek televizijoje, tiek internete ir spaudoje, kelia klausimų apie tikruosius jų ideologinius tikslus ir tai, ar tai nėra strateginis būdas nukreipti dėmesį nuo kitų, galbūt "konfesinių, bigotinių, reakcingų" politinių jėgų.
Vienas iš ryškiausių incidentų, iliustruojančių šią problemą, įvyko Neapolyje. Emmanuela Florino, CasaPound atstovė, laukdamasi kūdikio, tapo antifascistinių užrašų ant CasaPound biuro sienų auka. Vienas iš užrašų skelbė: "Manu: abortas", tiesiogiai nurodant jos nėštumą. Šis incidentas sukėlė pasipiktinimą, tačiau kai kurie politikai, įskaitant vietos centro-kairės atstovus, jį sumenkino, teigdami, kad tai tik "ridikuliška" ir kad CasaPound biurai "turėtų būti uždaryti". Tai rodo dvigubus standartus ir tai, kaip politinė kova gali užgožti elementarų pagarbos ir žmogiškumo principus.
Politinė Strategija ir Ateities Perspektyvos
CasaPound siekia atnaujinti fašistinę ideologiją, atsisakydama tradicinių kairės-dešinės skirtybių ir siūlydamas savitą socialinę bei ekonominę viziją. Judėjimo pavadinimas, įkvėptas Ezros Poundo, atspindi jo siekį kritikuoti tiek kapitalizmą, tiek marksizmą, tiek ir "uzūrą". Judėjimas pasisako už nacionalizaciją, pasitraukimą iš euro ir Italijos pramonės atstatymą. Jų politinė strategija apima tiek socialinį aktyvizmą, tiek dalyvavimą rinkimuose. 2008 m. vasario 24-25 d. rinkimuose jie gavo 47 692 balsus parlamente ir 40 538 - Senate.
Tačiau, nepaisant radikalių pažiūrų kai kuriais klausimais, CasaPound kritikuojama už tai, kad jos ideologija yra tik paviršutiniška, skirta pritraukti balsus ir nukreipti juos prieš kitas politines jėgas. Tai leidžia jiems užimti tam tikrą nišą politiniame spektre, tuo pačiu metu išlaikant "nuosaikesnį" įvaizdį, kuris leidžia jiems bendradarbiauti su kitomis politinėmis jėgomis.
Galų gale, CasaPound išlieka sudėtingu ir prieštaringu politiniu judėjimu, kurio ideologijos ir veiksmų analizė reikalauja atidumo, atsisakant supaprastintų stereotipų ir gilinantis į konkrečias jų pozicijas bei strategijas.