Nėštumas ir gimdymas yra ne tik džiugus, bet ir sudėtingas procesas moters gyvenime. Nors žindymas dažnai įsivaizduojamas kaip natūralus ir ramus ryšys tarp motinos ir kūdikio, realybėje jis gali tapti varginančiu ir emociniu išbandymu. Kūdikis gali greitai pavargti, paleisti krūtį, maitinimas užtrukti, o mama gali jausti skausmą ar nuolatinį nerimą dėl to, ar vaikui pakanka pieno. Tačiau, nepaisant šių sunkumų, moksliniai tyrimai vis labiau atskleidžia žindymo naudą ne tik kūdikiui, bet ir pačiai motinai, apimant ir ilgalaikę jos fizinę bei psichologinę sveikatą.
Žindymas kaip prevencinė priemonė nuo lėtinių ligų
Nors žindymas siejamas su mažesniais pogimdyminio diabeto ir hipertenzijos rodikliais, ankstesni tyrimai, nagrinėję šias sąsajas, dažnai pasižymėjo mažu imties dydžiu. Naujesnė apžvalga, peržiūrėjusi daugybę medicinos duomenų bazes, analizavo moterų, kurios savo kūdikius maitino metus ar ilgiau, pirminės hipertenzijos ir diabeto atvejus. Išanalizavus 1558 tyrimus, atrinkti 6 atitiko kriterijus, siejančius žindymą su diabeto ar hipertenzijos rizika. Metaanalizė, apimanti 206 204 moteris, nagrinėjo ryšį tarp maitinimo krūtimi ir diabeto, o kita, apimanti 255 271 moterį, - tarp maitinimo krūtimi ir hipertenzijos. Rezultatai parodė, kad moterims, kurios kūdikį maitino daugiau nei 12 mėnesių, diabeto rizika sumažėja 30 proc., o hipertenzijos rizika - 13 proc. Tai patvirtina, kad ilgalaikis žindymas gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį moters sveikatai, mažindamas riziką susirgti šiomis dažnai pasitaikančiomis lėtinėmis ligomis.
Tyrimų autoriai pabrėžia, kad iki gimdymo labai svarbu besilaukiančias moteris edukuoti apie sveiką gyvenimo būdą ir įpročių pokyčius - pasak jų, tai gali apsaugoti jų sveikatą ateityje. „Būsimai motinai reikėtų rekomenduoti ne tik atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti ir mankštintis, bet ir maitinti krūtimi - tai taip pat palankiai veikia sveikatą“, - pataria tyrėjai. Šie atradimai patvirtina, kad žindymas yra ne tik natūralus būdas pamaitinti kūdikį, bet ir svarbus moters sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos elementas.
Trumpas liežuvio pasaulėlis ir jo įtaka žindymui
Viena iš galimų, bet ne visada laiku atpažįstamų sunkaus žindymo priežasčių yra trumpas liežuvio pasaulėlis, mediciniškai vadinamas ankyloglossia. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog ši būklė nustatoma maždaug 4-10 procentų naujagimių, tačiau realybėje ji ne visada diagnozuojama iš karto. Dažnai tėvai kreipiasi į gydytojus ne dėl paties pasaulėlio, o dėl sunkaus žindymo. Mama jaučia, kad kažkas vyksta ne taip, bet ne visada gauna aiškų atsakymą, kodėl.
Trumpas pasaulėlis nebūtinai iš karto atrodo kaip problema. Kūdikis gali turėti pasaulėlį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo „normalus“, tačiau praktiškai riboja liežuvio judrumą. Tai gali paveikti ne tik patį maitinimą, bet ir rijimo, burnos raumenų darbą, o vėliau - ir kalbos raidą. Svarbu pabrėžti, kad sprendimai turi būti priimami individualiai, įvertinus visą situaciją, o ne automatiškai.
Amerikos pediatrų akademija savo klinikinėse rekomendacijose akcentuoja, kad prieš svarstant intervenciją būtina įvertinti visas galimas žindymo sunkumų priežastis ir pasitelkti žindymo specialistų pagalbą. Pasaulėlio korekcijos metodai bėgant metams keitėsi. Anksčiau dažniausiai taikyti chirurginiai metodai šių dienų vis dažniau keičiami lazerinėmis technologijomis. Lazeris leidžia labai tiksliai atlaisvinti pasaulėlį, minimaliai paveikiant aplinkinius audinius. Procedūra trunka trumpai, kraujavimas minimalus, o gijimas paprastai būna greitesnis. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad lazerinė korekcija nėra „stebuklingas sprendimas visais atvejais“. Ji ne išsprendžia kalbos problemų savaime ir nėra atliekama vien prevenciniais tikslais.
Tačiau jei liežuvis fiziškai negali judėti pilna amplitude, jokia logopedinė terapija nebus pilnai efektyvi. Tokiais atvejais pasaulėlio korekcija tampa pagrindu tolimesniam darbui. Didžiausia problema šioje srityje yra ne pati procedūra, o informacijos trūkumas ir delsimas. Lengvas žindymas neturėtų būti prabanga ar sėkmės loterija. Jei žindymas kelia nuolatinį skausmą ar nerimą, tai ne norma. Tai signalas, kad reikia ieškoti priežasties, o ne tiesiog susitaikyti.
Žindymas kaip streso mažinimo ir psichologinės gerovės šaltinis
Mamos psichologinė būklė yra itin svarbi vaiko gerovės klausimu. Nors žindymas reikalauja daug energijos ir gali sukelti nuovargį, jis taip pat turi reikšmingą teigiamą poveikį mamos psichologinei savijautai. Žindymas nėra vien tik maistinių medžiagų perdavimas iš mamos į vaiką. Tai kasdien ir naktį vykstantis mamos ir kūdikio bendravimas, kuris daro didelę teigiamą įtaką abiem.
Nustatyta, kad kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas: iš karto palengvėja dabartinio streso keliama reakcija. Šiam efektui išgauti nepakanka kūdikį laikyti ant rankų, kūdikis iš tiesų turi savo oda liesti mamos krūtį. Žindanti mama pirmaisiais mėnesiais tai ir daro: kūdikis turėtų žįsti bent 8-12 kartų per parą bent 20-30 minučių, tai sudaro bent 4 valandas per parą, kurias mama praleidžia sumažėjusiomis streso sąlygomis. Tai yra labai daug lyginant su tuo, kad nežindanti mama neturi tokių lengvai prieinamų ir reguliariai taikomų priemonių stresui sumažinti. Po to, kai kūdikis praleido prie krūties 30 minučių, mamos daug ramiau reaguoja į aplinkos keliamą stresą. Mokslininkai laboratorijoje mamoms, laikiusioms savo mažylius oda prie odos, tyčia bandė sukelti stresą ir jiems nepavyko! Šis efektas truko bent pusvalandį po kontakto su kūdikiu. Vadinasi, mamai, kuri žindo, poilsis nuo streso gali būti ne 4 val., o 8 val.
Sveikata | Pratimai streso mažinimui
Šis faktas labai svarbus ir mamoms, kurios nežindo ar negali žindyti savo kūdikių. Net ir nežindant, o tiesiog glausdamos kūdikį prie krūties (nebūtinai burnyte prie spenelio, tiesiog veiduku prie krūties) mamos gali padėti sau atsipalaiduoti ir sumažinti savo patiriamą stresą. Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis stresas skatina uždegiminius procesus mamos kūne. Uždegiminiai procesai taip pat yra ir viena iš depresijos priežasčių. Streso sumažėjimas leidžia mamos kūnui skirti mažiau išteklių pasiruošimui kovai su infekcijomis ir tuo pačiu mažina mamos depresiją.
Gamta numatė, kad mamos negyvens idealiomis sąlygomis, todėl pasirūpino priemonėmis, kaip sumažinti neigiamas mamos sunkumų patiriamas pasekmes kūdikiui. Vokietijos mokslininkai tyrė mamų, kurioms diagnozuota depresija, kūdikius norėdami nustatyti, ar mamos depresija turi įtakos kūdikio savijautai. Paaiškėjo, kad jeigu mama serga depresija ir žindo, kūdikio smegenų veiklai tai nedaro neigiamo poveikio. Tuo tarpu iš buteliuko maitinami kūdikiai mamų, sergančių depresija, taip pat buvo depresyvūs - atliekant elektroencefalogramą jų smegenys skleidė panašias bangas, kaip ir suaugusiųjų, sergančių depresija. Mokslininkai pabandė išsiaiškinti kodėl ir paaiškėjo, kad žindymas neišvengiamai verčia mamas daugiau liesti, glostyti ir žiūrėti į savo kūdikius.
Depresija sergančios žindančios mamos liečia ir bendrauja su savo kūdikiais mažiau nei depresija nesergančios žindančios mamos, tačiau jos vis tiek liečia savo kūdikius ir žiūri jiems į akis, ir to pasirodo yra gana, kad apsaugotų kūdikį nuo depresijos! Tuo tarpu maitinimas iš buteliuko nereikalauja nei artimo fizinio, nei akių kontakto ir kūdikiai dėl to nukenčia. Mamas, kurios serga depresija ir nežindo, galima išmokyti kaip elgtis su kūdikiu, kad sumažintų savo depresijos poveikį kūdikiui ir tai veikia taip pat gerai, kaip ir intuityvus mamos elgesys žindymo metu.
Iš mamų nėra ir nebuvo tikimasi, kad jos gyvens idealiame pasaulyje ir bus tobulos, nepatiriančios streso ar psichologinių problemų. Jeigu mama žindo 12 mėnesių, ji patiria ilgalaikę žindymo naudą savo fizinei sveikatai: mažėja susirgimo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis rizika, mažėja tikimybė, kad mamai kils problemų dėl aukšto kraujospūdžio ar aukšto trigliceridų kiekio kraujyje. Šios ligos yra pagrindinės moterų mirčių priežastys visame pasaulyje. Jos dažniau atsiranda moterims, patiriančioms daug streso, o mes jau žinome, kad žindymas mažina stresą.
Dažnas glaudimasis prie mamos ir mamos reagavimas į kūdikio poreikius kuria saugų kūdikio prieraišumą. Kūdikių ir vaikų elgesio tyrimas parodė, kad vaikai, žindyti daugiau kaip 12 mėnesių, yra geresnės psichinės sveikatos, vertinant pagal specialią vaikų probleminio elgesio skalę. Žindyti 12 ar daugiau mėnesių vaikai visose amžiaus grupėse, nuo 2 iki 14 metų, gavo geresnius elgesio įvertinimus nei visiškai nežindyti vaikai. Tuo tarpu nesaugus prieraišumas kūdikiui sulaukus 12-18 mėnesių didina ligų, kylančių dėl uždegiminių procesų, riziką sulaukus 32 metų: šienligės, periodontito, aterosklerozės, reumatoidinio artrito. Nesaugus prieraišumas kelia streso kiekį, o tai skatina uždegiminius procesus organizme.
Ilgesnį laiką išimtinai žindyti kūdikiai buvo laimingesni nei kūdikiai, kurie anksčiau gavo kito maisto, nei mamos pienas. Galbūt šis laimingumas yra susijęs su kitais faktoriais, pvz., su jautriu atsiliepimu į kūdikio poreikius, ir taip reaguoti į kūdikį gali ne tik žindanti mama.
Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad smurtas ir traumos yra perduodamos iš kartos į kartą. Tyrimai rodo, kad vaikai, augę smurtaujančioje aplinkoje, patys taip pat yra linkę smurtauti. Galbūt iš čia ir kyla tarp lietuvių populiari mintis “mane tėvai mušė, ir aš užaugau puikus žmogus, todėl manau, kad mušti savo vaikus yra normalus būdas auklėti”. Mamos, patyrusios smurtą, nebūtinai pačios smurtauja, tačiau gali būti depresyvios arba pasirinkti sutuoktinius, kurie linkę smurtauti. Liūdnoji žinia čia yra ta, kad kūdikių miego problemos didina riziką, kad traumuojanti patirtis bus perduota kūdikiui. Jau žinome, kad mamos depresyvios nuotaikos poveikį žindymo skatinamas fizinis ir emocinis kontaktas pašalina.
Pirmoji reakcija į pasakymą, kad žindymas leidžia mamoms geriau išsimiegoti yra “netiesa!”. Bet tyrimai rodo, kad kaip tik žindančios mamos išsimiega geriau, nei nežindančios. Taip, žindomi kūdikiai miega trumpesniais intervalais (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 5,46 val.) nei nežindomi (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 7,69 val.). Ir taip, pabunda naktimis dažniau (vidutiniškai 2,52 karto per naktį), nei nežindomi kūdikiai (vidutiniškai 1,39 karto per naktį). Tačiau mamos, kurios žindo kūdikius, tipiškai užmiega greičiau, nei mamos, kurios maitina dirbtiniu maistu. Žindančios mamos užmiega vidutiniškai per 20 minučių, tuo tarpu nežindančioms mamoms prisireikia vidutiniškai 27 minučių užmigti. Jeigu mamai užmigti reikia daugiau kaip 25 minučių, jai gerokai padidėja rizika susirgti depresija. Taigi, nežindymas kelia depresijos riziką, o mamos depresija nežindant kelia riziką, kad kūdikis taip pat susirgs depresija!
Kitas dalykas, kuris svarbus depresijos rizikai, yra kiek iš viso mama miega. Kuo mažiau valandų išmiegama, tuo didesnė depresijos rizika. Ir čia tyrimai kalba žindančios mamos naudai. Galbūt dėl to, kad nedaug mamų eina miegoti kartu su kūdikiais, visos mamos išmiega ne daugiau kaip 7 valandas per naktį. Žindančios mamos vidutiniškai miega daugiau (6,61 val.) nei nežindančios mamos (6,3 val.). Prie šio skirtumo neabejotinai prideda tai, kad žindančios mamos užmiega greičiau. Galiausiai vertinant mamų savijautą paaiškėja, kad mamos, kurios žindo, jaučiasi turinčios daugiau energijos dienos metu, nei tos, kurios maitina dirbtiniu maistu! Kartais, kai mamos po gimdymo skundžiasi, kad jos jaučiasi pavargusios - visiškai normalu taip jaustis po gimdymo! - joms siūloma papildomai pamaitinti kūdikį nutrauktu pienu ar dirbtiniu maistu. Tačiau tyrimai rodo, kad mišriai maitinančios mamos jaučiasi labiausiai pavargusios, net labiau, nei tos, kurios maitina vien tik dirbtiniu maistu.
Apibendrindama noriu pasakyti, kad žindymas ir odos kontaktas jo metu padeda mamai patirti mažiau streso, mažina depresijos riziką, leidžia neperduoti savo depresyvių jausmų kūdikiui, geriau išsimiegoti, jautriau reaguoti į kūdikio poreikius ir nutraukti smurto perdavimą iš vienos kartos į kitą. Ar žindymo nutraukimas padarys mamą laimingesnę? Tikėtina, kad ne.
Tachikardija nėštumo metu: patirtys ir rekomendacijos
Tachikardija yra sutrikimas, kuriam būdingas greitas širdies susitraukimų dažnis. Širdies plakimo greitis nebūna proporcingas jūsų aktyvumui ar amžiui esant šiai būklei, o širdies susitraukimų dažnis gali būti nereguliarus. Nors kartais tachikardija gali nesukelti komplikacijų, negydoma ji gali sukelti sunkių situacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, insultas ar net mirtis.
Tachikardija gali jaustis kaip stiprūs ir greiti elektros impulsai kaklo šone arba bėgimo, plazdėjimo jausmas krūtinėje. Gydytojai rekomenduoja kreiptis į gydytoją, jei jūsų širdies susitraukimų dažnis viršija 100 dūžių per minutę. Geriausias būdas išvengti tachikardijos yra užkirsti kelią širdies ligoms.
Nėštumo metu vaisiaus tachikardija gali sukelti nerimą būsimoms mamoms. Nors kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, nėštumo metu nustatoma tachikardija gali būti laikoma normaliu reiškiniu, Lietuvoje tai dažniau traktuojama kaip sutrikimas, reikalaujantis atidesnio stebėjimo. Kai kurioms moterims nėštumo metu taip pat pasireiškia ir aukštas kraujospūdis, kuriam gali tekti skirti medikamentinį gydymą.
Vaisiaus tachikardija gali pasireikšti įvairiais širdies ritmo sutrikimais, pavyzdžiui, padidėjusiu širdies susitraukimų dažniu iki 257 k/min. Nors kartais širdies ertmės gali būti išsiplėtusios ir širdies skilveliai - užapvalinti, tai nebūtinai reiškia širdies nepakankamumą. Tokiais atvejais svarbu atidžiai stebėti motinos ir vaisiaus būklę, atlikti reikiamus tyrimus ir sekti gydytojų rekomendacijas. Nėštumo metu, ypač jei nustatytas gestacinis diabetas, moteris gali būti guldoma į ligoninę stebėjimui.
Yra nustatytos kelios tachikardijos rūšys. Prieširdinė arba supraventrikulinė tachikardija (SVT) yra greitas širdies susitraukimų dažnis, kylantis prieširdiuose. Juose taip pat gali kilti ir skilvelinė tachikardija, kuri yra itin gyvybei pavojinga ligos forma, galinti sukelti kraujotakos nepakankamumą ar net staigią širdinę mirtį. Prieširdine ar SVT tachikardija dažniau serga moterys nei vyrai, taip pat jauni asmenys - tai yra dažniausiai vaikams nustatomas aritmijos tipas. Ši liga gali būti asmens širdies fiziologijos nulemta būklė. SVT dažnai lemia ir rizikos veiksniai, tokie kaip alkoholio ar narkotinių preparatų vartojimas, ji pasireiškia sergantiems vainikinių arterijų liga, po širdies operacijos, taip pat turintiems obstrukcinę miego apnėją ar įgimtų širdies ligų turintiems pacientams.
Skilvelinė tachikardija įprastai yra siejama su veiksniais, trikdančiais elektrinį laidumą širdies raumenyje, pavyzdžiui: koronarinės kraujotakos nepakankamumu, širdies raumens liga (kardiomiopatija), šalutiniu vaistų ar narkotinių preparatų poveikiu, įvairiomis infiltracinėmis ligomis. Pastebėta, jog moterys premenopauzės ir menopauzės metu kur kas dažniau patiria tachikardijos simptomus, tačiau ši būklė praeina, nes yra nulemta hormonų disbalanso.
Tachikardijos gydymo elementai apima vagalinius manevrus (pvz., kosėjimą, atsigulimą ant nugaros ar ledo paketo uždėjimą klajoklio nervui stimuliuoti), vaistus (antiaritminius vaistus), kardioversiją (šoką į širdį), kateterio abliaciją (procedūra, kai per kraujagysles į širdį nukreipiami kateteriai) ir chirurgiją (pvz., labirinto procedūrą).
Sveikata | Pratimai streso mažinimui
Jeigu pacientui nustatoma fiziologinė sinusinė tachikardija, dažniausiai ji padeda žmogui adaptuotis prie besikeičiančių aplinkos ar organizmo sąlygų, tad sveikatos būklei ji nėra pavojinga. Sinusinės tachikardijos gydymas dažniausiai apsiriboja ją sukėlusio veiksnio šalinimu, pavyzdžiui, anemijos ar elektrolitų korekcija, skydliaukės ligų gydymu ir kt. Siekiant geriausio rezultato, pirmiausia svarbu ištirti organizmą kaip visumą.
Jei prieširdinė ar SVT tachikardija pasireiškia tik kartais, simptomai nėra intensyvūs, pacientams gydymo gali ir neprireikti, kai nėra nustatoma kitų širdies-kraujagyslių sistemos ligų. Remiantis n. vagus stimuliacija, pacientui gali būti taikomas miegoančio masažas, Valsalvos manevras, švelnus akių obuolių spaudimas rankomis ar veido panardinimas į šaltą vandenį - šie metodai yra veiksmingiausi iškart po aritmijos pradžios.
Atsižvelgiant į tai, jog skilvelinė tachikardija dažnai yra staigios širdinės mirties priežastis, verta žinoti, kur artimiausioje vietoje yra pasiekiamas defibriliatorius, nes asmeniui netekus sąmonės viešoje vietoje, tai gali išgelbėti jo gyvybę. Idealus širdies susitraukimų dažnis yra 60-70 k./min., tačiau jis priklauso ir nuo paciento amžiaus, fizinio aktyvumo bei gretutinių širdies ligų. Tachikardijos atveju apsisaugosime pirmiausia pakoregavę ją lėmusius veiksnius - stresą, nerimą, įtampą ar kitas organizmo būkles. Taip pat verta pasirūpinti ir gyvenimo būdo pokyčiais - mažinti kofeino kiekį, atsisakyti tabako ir alkoholio vartojimo. Naudinga pasirūpinti subalansuota sveika mityba, užtikrinti reguliarų fizinį aktyvumą, prisižiūrėti svorį.
tags: #allattamento #al #seno #stanchezza #e #tachicardia