Gimus vaikui, tėvams tenka daugybė naujų iššūkių, tiek emocinių, tiek praktinių. Vokietijoje, siekiant palengvinti šį pereinamąjį laikotarpį ir finansiškai paremti šeimas, nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo įvestas Elterngeld - tai yra tėvų išmokos, skirtos kompensuoti pajamas, kurias tėvai praranda, kai nusprendžia skirti visą savo laiką vaikui prižiūrėti. Ši sistema yra plačiai suprantama kaip viena dosniausių Europoje, skatinanti tėvus aktyviai dalyvauti vaiko auginime.
Kas yra Elterngeld?
Elterngeld iš esmės yra dalinis pajamų pakeitimas, kurį tėvai gali gauti po vaiko gimimo. Jis skirtas padėti šeimoms finansiškai, leidžiant vienam ar abiem tėvams pasiimti atostogas nuo darbo, kad galėtų rūpintis savo naujagimiu. Šios išmokos trukmė gali būti 12 arba 14 mėnesių, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių ir tėvų pasirinkimo. Tai yra svarbi socialinės paramos priemonė, kuri leidžia tėvams nesijaudinti dėl finansinių sunkumų pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais.

Kas turi teisę gauti Elterngeld?
Teisę į Elterngeld turi asmenys, kurie, siekdami rūpintis savo ką tik gimusiu vaiku, atsisako pajamų arba per šį laikotarpį nedirba daugiau kaip 30 valandų per savaitę. Svarbu, kad vaikas gyventų toje pačioje šeimoje ir būtų nuolat gyvenantis Vokietijoje. Išmokos gali būti skiriamos darbuotojams, studentams, namų šeimininkams/vyrams ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Tačiau yra ir išimčių: asmenys, gaunantys Hartz IV (dabar vadinamą Bürgergeld) arba uždirbantys daugiau nei 500 000 eurų per metus, neturi teisės į Elterngeld. Taip pat svarbu suprasti, kad jei tėvai jau gauna kitas socialines išmokas, jos gali turėti įtakos Elterngeld dydžiui ar net teisei į jį.
Kiek gausiu su Elterngeld?
Elterngeld dydis apskaičiuojamas remiantis tėvų grynuoju pajamomis per dvylika mėnesių iki vaiko gimimo. Pavyzdžiui, jei asmuo sirgo nėštumo komplikacijomis šešis mėnesius iki vaiko gimimo, Elterngeld skaičiavimo pagrindu bus naudojamos pajamos per dvylika mėnesių iki ligos. Jei šeima turi vyresnį nei trimeį vaiką, gali būti taikomas „Geschwisterbonus“ (brolio/sesers bonusas), kuris sudaro 10% nuo jūsų Elterngeld. Šis bonusas mokamas tik už tuos mėnesius, kai vyresnis vaikas yra jaunesnis nei trejų metų. Tai taikoma ir tuo atveju, jei šeima turi du vaikus, jaunesnius nei šešerių metų.
Jei asmuo nedirbo prieš vaiko gimimą, jis gaus minimalią Elterngeld išmoką - 300 eurų per mėnesį. Asmenys, gaunantys Arbeitslosengeld II (Hartz IV) ar kitas socialines išmokas, neturės teisės į Elterngeld.

Kiek laiko gausiu Elterngeld?
Elterngeld mokamas iš viso keturiolika mėnesių po vaiko gimimo. Tačiau vienas tėvas negali gauti visų keturiolikos mėnesių; šie mėnesiai turi būti pasidalinti bent santykiu 12:2 tarp tėvų. Tėvai gali nuspręsti, kiek mėnesių skirs motina ir kiek tėvas. Pavyzdžiui, motina gali pasiimti aštuonis mėnesius, o tėvas - šešis. Šie laikotarpiai gali būti imami tuo pačiu metu arba vienas po kito. Žinoma, kiekvieno tėvo Elterngeld yra grindžiamas pajamomis, kurias jis/ji uždirbo prieš vaiko gimimą, todėl tai turėtų būti atsižvelgta planuojant, kiek mėnesių kiekvienas iš tėvų turėtų pasiimti.
Elterngeld mokamas ne nuo mėnesio pirmosios iki kitos mėnesio pirmosios dienos, o visada nuo vaiko gimimo datos, pavyzdžiui, nuo 9-osios mėnesio dienos iki kitos mėnesio 9-osios dienos. Vienišiai tėvai gali gauti visus keturiolika mėnesių Elterngeld.
Kaip pateikti Elterngeld paraišką?
Elterngeld paraišką galima pateikti naudojant specialią formą (pavyzdžiui, Heseno žemėje yra specifinė forma), kurią vėliau reikia išsiųsti į vietinį savivaldybės biurą. Vaiko gimimas Vokietijoje neša ne tik dideles emocijas, bet ir visą formalumų sąrašą, kurį reikėtų atlikti ramiai - pageidautina dar prieš vaiko gimimą. Vokietijos paramos sistema tėvams yra plati ir dosni, tačiau reikalauja žinoti tam tikras taisykles. Čia sužinosite, kada taikoma motinystės apsauga, kaip veikia motinystės pašalpa ir tėvų išmoka, taip pat kiek siekia išmoka vaikui išlaikyti ir kur reikia pateikti paraišką.
Vokietijoje motinystės apsaugos laikotarpis yra ne tik formalumas, bet ir realus finansinis bei profesinis palaikymas, leidžiantis ramiai pasiruošti gimdymui ir pirmosioms savaitėms su vaiku. Motinystės apsaugos įstatymo (MuSchG) nuostatos aiškiai nustato, kad likus šešioms savaitėms iki gimdymo ir aštuonioms savaitėms po jo, darbdavys negali reikalauti dirbti. Nėštumo atveju, dvynukų gimimo ar vaiko su negalia atveju, šis laikotarpis automatiškai pratęsiamas - iki dvylikos savaičių po gimdymo. Aštuonių savaičių laikotarpiu po gimdymo, vietoj atlyginimo, mokama motinystės pašalpa - tai yra sveikatos draudimo išmoka. Ji mokama už visą aštuonių savaičių laikotarpį po gimdymo (ar ilgiau, jei nėštumas buvo dvynukų arba vaikas gimė neišnešiotas). Tačiau daugelis moterų nežino, kad tai dar ne paramos pabaiga - prie šios sumos pridedamas darbdavio įnašas. Tai užtikrina, kad pajamos motinystės apsaugos laikotarpiu praktiškai prilygsta darbo užmokesčiui. Jei nėra draudimo pagal privalomąjį sveikatos draudimą, išmoką galima gauti iš Federalinės socialinės apsaugos tarnybos (BAS) - tokiu atveju ji mokama vienkartine suma iki 210 eurų.
Taip pat svarbu žinoti, kad darbdavys privalo pakoreguoti savo įnašą, jei atlyginimas ataskaitiniu laikotarpiu buvo vėliau padidintas. Visa tai daroma siekiant išvengti finansinių nuostolių vien dėl to, kad tapote motina. Ir svarbiausia - šis įnašas taip pat yra visiškai kompensuojamas sveikatos draudimo įstaigos darbdaviui, taigi tai nėra įmonės „malonė“.
Pasibaigus motinystės apsaugos laikotarpiui, Vokietijoje gali būti kreipiamasi dėl tėvų išmokos (Elterngeld) - vienos svarbiausių Vokietijos šeimos sistemos išmokų. Tai yra pinigai tėvams, kurie nusprendžia apriboti ar visiškai nutraukti darbą, kad galėtų rūpintis naujagimiu. Ji skiriama nepriklausomai nuo to, ar esate motina, ar tėvas - vienintelis reikalavimas yra tai, kad gyvenate Vokietijoje, su vaiku gyvenate toje pačioje šeimoje ir savarankiškai juo rūpinatės. Tėvų išmokos dydis priklauso nuo ankstesnių grynojo pajamų ir svyruoja nuo 65% iki 100% - kuo mažesnės pajamos iki gimdymo, tuo didesnis išmokos procentas (pajamoms iki 1000 eurų tėvų išmoka gali siekti net 100%; maksimali suma - 1800 eurų per mėnesį). Galima pasirinkti, kaip gauti išmoką - kaip standartinę tėvų išmoką (iki 14 mėnesių) arba kaip tėvų išmoką Plus (ElterngeldPlus), kuri trunka ilgiau, bet yra mažesnė. Įdomu tai, kad tėvai gali dalintis šiuo laiku tarpusavyje ir derinti išmoką su daliniu grįžimu į darbą. Tiesiog reikia pažymėti, kad jei motinystės apsaugos laikotarpiu buvo gauta motinystės pašalpa, ji bus išskaičiuota iš tėvų išmokos, siekiant išvengti dvigubų išmokų.
Be motinystės pašalpos ar tėvų išmokos, taip pat galioja teisė į išmoką vaikui išlaikyti (Kindergeld) - garsioji šeimos pašalpa, kuri kiekvienam tėvui Vokietijoje mokama kas mėnesį. Jos dydis nepriklauso nuo pajamų ir siekia 255 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką. Paraiška pateikiama šeimos kasoje, pageidautina iškart gavus vaiko gimimo liudijimą. Daugeliui šeimų tai yra nuolatinė ir prognozuojama parama, padedanti padengti kasdienes išlaidas - nuo sauskelnių iki vaikų darželio. Tačiau svarbu žinoti, kad išmoka vaikui išlaikyti yra tik pradžia. Kiekviena iš šių programų turi savo kriterijus ir reikalauja atskirų paraiškų, tačiau visos jos turi bendrą tikslą - finansiškai paremti pirmaisiais tėvystės metais.
Paraiškos nėra sudėtingos, tačiau reikalauja kantrybės - biurai dažnai prašo papildomų dokumentų, todėl patartina viską paruošti iš anksto: gimimo liudijimą, gyvenamosios vietos pažymą, pajamų įrodymą ir banko sąskaitos numerį.
ElterngeldPlus ir kiti papildomi priedai
Vokietijos vyriausybė siekia skatinti abu tėvus aktyviai dalyvauti vaiko auginime. Dėl šios priežasties buvo įvesta ElterngeldPlus sistema. Ji leidžia tėvams gauti mažesnę išmoką ilgesnį laikotarpį, iki 24 mėnesių. Tai ypač naudinga, jei abu tėvai nori derinti išmoką su nepilnu darbo laiku. Jei abu tėvai dirba 25-30 valandų per savaitę, jie gali gauti papildomus 4 mėnesius ElterngeldPlus išmokos.
Taip pat egzistuoja „bonus broliui/seseriai“ (Geschwisterbonus), kuris padidina Elterngeld 10%, jei šeimoje yra vyresnis nei trejų metų vaikas (arba du vaikai iki šešerių metų). Tai yra papildoma finansinė paskata šeimoms su daugiau vaikų.
Kindergeld: Universali išmoka vaikams
Be Elterngeld, Vokietijoje egzistuoja ir Kindergeld - universali šeimos pašalpa, mokama kiekvienam vaikui iki 18 metų (arba iki 25 metų, jei vaikas mokosi, yra bedarbis ar atlieka praktiką). Ši išmoka nepriklauso nuo tėvų pajamų ir yra skirta padėti padengti vaikų auginimo išlaidas. Nuo 2026 m. Kindergeld suma buvo padidinta iki 259 eurų per mėnesį už pirmąjį vaiką. Už antrąjį vaiką mokama šiek tiek didesnė suma, o už trečiąjį ir visus vėlesnius vaikus - dar didesnė. Vaikams su negalia ar tiems, kurie tęsia mokslus ar profesinį mokymą, išmoka gali būti mokama ir virš 25 metų amžiaus.
Kindergeld mokamas per vietinius šeimos kasos biurus (Familienkasse). Norint jį gauti, reikia pateikti paraišką su reikiamais dokumentais, tokiais kaip vaiko gimimo liudijimas, tėvų tapatybės dokumentai ir įrodymas apie gyvenamąją vietą.
Bonus für Kinder ir Kinderzuschlag
Nuo 2020 m. Vokietijoje buvo įvestas „Bonus für Kinder“ (vaikų bonusas) - vienkartinė papildoma išmoka, skirta padėti šeimoms, ypač pandemijos metu. Jo dydis kito kasmet: 300 eurų (2020 m.), 150 eurų (2021 m.), 100 eurų (2022 m.). Nors 2025 m. šio papildomo bonuso nebus, vyriausybė siekia nuolat didinti Kindergeld.
Taip pat egzistuoja Kinderzuschlag - papildoma išmoka mažas pajamas gaunantiems tėvams, kuri gali būti skiriama kartu su Kindergeld. Ji siekia apie 160 eurų per mėnesį ir yra skirta papildomai paremti šeimas, kurioms sunkiausia finansiškai.

Teisiniai aspektai ir paraiškų teikimas
Svarbu pabrėžti, kad kiekviena iš šių išmokų turi savo specifiką ir reikalauja atskirų paraiškų. Nors paraiškų teikimo procesas nebūna sudėtingas, jis reikalauja kruopštumo ir kantrybės, kadangi biurai gali prašyti papildomų dokumentų. Bendrai tariant, norint gauti bet kokią išmoką, reikia pateikti:
- Vaiko gimimo liudijimą.
- Tėvų (arba globėjų) asmens tapatybės dokumentus (pasą ar tapatybės kortelę).
- Įrodymą apie gyvenamąją vietą Vokietijoje.
- Įrodymą apie pajamas (darbo sutartis, atlyginimo lapeliai, mokesčių deklaracijos).
- Banko sąskaitos duomenis.
- Motinystės pašalpos pažymą (jei taikoma).
Vokietijos sistema siekia užtikrinti, kad joks tėvas ar motina nebūtų palikti vieni su iššūkiais, susijusiais su vaiko auginimu. Platus socialinės paramos tinklas apima įvairias išmokas, kurios padeda užtikrinti finansinį stabilumą ir leidžia tėvams sutelkti dėmesį į svarbiausią - vaiko gerovę.
Palyginimas su kitomis Europos šalimis
Vokietijos modelis, nors ir dosnus, nėra vienintelis Europoje. Pavyzdžiui, Italija siekia įgyvendinti savo „šeimos aktą“, tačiau kol kas atsilieka nuo Vokietijos ir kitų Europos šalių, kurios aktyviai investuoja į demografijos gerinimą. Šalyse kaip Vengrija, didelis dėmesys skiriamas mokesčių lengvatoms šeimoms su vaikais, o Prancūzijoje, be universalių išmokų, populiari ir vaikų darželių sistema. Vokietija, be finansinių išmokų, taip pat skiria didelį dėmesį nemokamiems vaikų darželiams ir kitoms paslaugoms, siekdama palengvinti tėvų naštą ir skatinti gimstamumą.