Andrea Bocelli - vardas, tapęs sinonimu ne tik nepaprastam tenorui, bet ir įkvepiančiai kelionei nuo tamsos link šviesos, nuo sunkumų link triumfo. Jo balsas, atpažįstamas visuose pasaulio kampeliuose, sugeba paliesti pačias giliausias širdies kerteles, nešdamas žinutę apie meilę, viltį ir grožį. Nors jo muzika dažnai siejama su klasika, Bocelli sugebėjo peržengti žanrų ribas, pritraukdamas milijonus naujų klausytojų prie akademinės muzikos, taip įrodydamas, kad menas neturi sienų.
Kelias į Muziką: Nuo Vienatvės Iki Scenos
Andrea Bocelli gimė 1958 metais Toskanoje, Lajatiko kaime, tarp vynuogynų ir alyvmedžių. Jo šeima nebuvo susijusi su muzika - tėvai vertėsi vyno verslu. Nors motina turėjo muzikinę klausą, tėvas jos visai neturėjo. Pats Andrea juokaudavo, kad tai „genetikos paradoksas“. Nuo pat vaikystės Andrea turėjo regėjimo problemų, jam buvo diagnozuota įgimta glaukoma, būklė, turinti įtakos akies kampo vystymuisi. Jam teko ištverti net 27 operacijas, tačiau visos jos buvo beviltiškos.
Po operacijų, kentėdamas baisų akių skausmą, berniukas valandų valandas klausydavosi operų įrašų. Būtent muzika tapo jo gelbėtoja, padėjusia įveikti skausmą ir vienatvę. Būdamas šešerių metų, Andrea pradėjo mokytis skambinti fortepijonu, vėliau - groti fleita ir saksofonu, išmokdamas melodijas iš plokštelių. Nors tėvai pritarė jo pomėgiui, muziką ir dainavimą laikė nerimta veikla. Po mokyklos baigimo tėvas primygtinai patarė: „Iš pradžių įgyk išsilavinimą, o paskui daryk, ką nori!“
Šis patarimas Andrea paskatino studijuoti teisę Pizos universitete. Tačiau muzika jo neapleido. Jis studijavo didžiųjų atlikėjų meną, vakarais Pizos baruose atlikdavo prancūzų šansonus ir Franko Sinatros dainas, grojo saksofonu. Naktimis su draugu Amosu rašė muziką, o per trumpas pertraukėles kimšdavo makaronus. Įsimylėję tą pačią merginą, jie kūrė dainas apie meilę, kurias Andrea atlikdavo kavinėje. Švelnus, iš širdies gelmių sklindantis vokalas patiko lankytojams, atsirado gerbėjų. Gavęs teisininko diplomą, Andrea metus dirbo advokatu, tačiau muzika jį traukė tarsi magnetas. Sužinojęs, kad tenorų princu tituluojamas Franco Corelli rengia dainavimo meistriškumo pamokas Turine, Andrea nuvyko ten ir pasiliko.
Muzikinis Kelionė: Nuo Barų Iki Pasaulio Scenų
Užuot kopęs teisininko karjeros laiptais, A. Bocelli mokėsi vokalo, o naktimis užsidirbdavo pragyvenimui restoranuose. Tėvas į tai žiūrėjo skeptiškai: „Kai žmonės pradeda tau mokėti, dainavimas tampa vertybe.“ 1992-aisiais garsus italų roko dainininkas Zucchero, parašęs dainą „Miserere“, ieškojo gero tenoro juodraštiniam įrašui. Į perklausą atėjęs A. Bocelli buvo pripažintas geriausiu. Išgirdęs įrašą, legendinis Luciano Pavarotti nustebo: „Kam aš reikalingas, jei yra šis vaikinas? Geriau nesudainuosiu!“
Po dvejų metų A. Bocelli dalyvavo žinomame San Remo festivalyje su daina „Il mare calmo della sera“. Tuomet jam buvo 36-eri, bet debiutas tapo jo triumfu - jis nugalėjo „Metų atradimo“ kategorijoje. Iškart pasipylė kvietimai dalyvauti koncertuose, net iš L. Pavarotti. Pirmaisiais metais po sėkmingo debiuto San Remo festivalyje, Italijoje milijoniniu tiražu buvo parduotas pirmasis A. Bocelli muzikinis albumas. Dar po metų jo daina „Con te partiro“ tapo hitu. Žiniasklaida nustebusi, o dainininkas išleidžia antrąjį muzikinį albumą „Bocelli“. Ir vėl sėkmė, tik dabar jau Europoje.
1995-aisiais A. Bocelli rengia koncertus, leidžia daug naujų muzikos albumų: duetus, operų arijas, garsias neapolietiškas dainas, populiarius šlagerius. Kritika visa tai pašiepiai vadina muzika emigrantams, bet A. Bocelli albumai šluote šluojami. Artėjant dešimtojo dešimtmečio pabaigai, A. Bocelli jau žinojo visas pasaulis, o 2000-aisiais Vatikane jo klausėsi popiežius Jonas Paulius II. Visos muzikinio pasaulio žvaigždės staiga panoro sudainuoti su A. Bocelli. Su kanadiete Celine Dion atlikta „The Prayer“ tapo ne tik hitu, bet ir pelnė „Grammy“ apdovanojimą. „Con te partiro“ (angliškoji versija „Time To Say Goodbye“) su britų dainininke Sara Brightman tapo visų laikų hitu.
A. Bocelli populiarumo kreivė stipriai šoktelėjo ir JAV. Nepaisant 500 dolerių kainos, bilietai į koncertus buvo išgraibstomi akimirksniu. Italų tenoro klausėsi visi - Amerikos prezidentas Billas Clintonas, namų šeimininkės, paaugliai, verslininkės. 2010-aisiais A. Bocelli gavo žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje. Jis turėjo gerą skonį, melodijas ir duetų partnerius pasirinkdavo idealiai. „Grynosios operos“ aistruoliai piktinosi, kad A. Bocelli švaisto savo talentą popmuzikai. Bet tenoras tvirtai laikėsi nuostatos, kad žanrų įvairovė traukia žmones, kurie tolimi rimtai. Jis į nepalankius atsiliepimus reagavo filosofiškai: „Žmonės atleidžia viską, išskyrus sėkmę.“
Asmeninis Gyvenimas: Tyla, Meilė ir Šeima
Prieš septynerius metus A. Bocelli išleido memuarus „Tylos muzika“ („La musica del silenzio“). Tai nuoširdus pasakojimas apie save, svajones ir tai, kuo sumokėjo už savo talentą - gyvenimas tamsoje. Tačiau A. Bocelli tvirtina, kad viską mato vidiniu žvilgsniu. Jam patinka tyla, o triukšmingose koncertų salėse ir studijose reikalingas ramstis. Į klausimą, kas padeda, Andrea nė kiek nedvejodamas atsako: „Žinoma, mano šeima. Kai ji šalia, pasitikiu savimi, esu ramus ir laimingas.“
Pirmąją žmoną Enricą Cenzatti jis sutiko dar būdamas studentas bare, kur grojo pianinu. 1992-aisiais jie susituokė, po trejų metų susilaukė pirmagimio Amoso. A. Bocelli karjera kopė į viršų, jis vyko į koncertines keliones, filmavosi ir beveik nebuvo namuose. Antrojo sūnaus Matteo gimimas nepakeitė jo grafiko. Po dešimties santuokos metų Enrica paprašė skyrybų. Manoma, kad jai per sunki našta tapo didžiulė vyro šlovė ir jo nuolatinis nebuvimas namuose. Sūnūs Amosas ir Matteo liko su tėvu ir dabar dalyvauja jo koncertuose.
A. Bocelli neilgai buvo vienas. Netrukus susipažino su baritono Ivano Berti dukterimi Veronica. Tenoras lengvai rado bendrą kalbą su 18-mete humanitarinio universiteto studente ir jie pradėjo gyventi kartu. 2012-aisiais pora susilaukė dukrelės Virginios, o po dvejų metų A. Bocelli ir V. Berti susituokė Livorno mieste. Po ceremonijos jaunavedžiai surengė priėmimą. Daugelio svečių akyse sužibo ašaros, kai Andrea pasakė, jog vidinis žvilgsnis išdavė, kokia nuostabi yra Veronica.
Andrea, kaip visi italų tėvai, dievina savo dukrelę. Virginia su mama dažnai vyksta į koncertines jo keliones. Scenoje ramus atrodantis A. Bocelli iš tikrųjų labai jaudinasi. „Tūkstančiai žmonių eikvoja savo laiką, pinigus, kad pasiklausytų manęs. Vadinasi, visada turiu išlaikyti aukštą meistriškumo lygį“, - sako garsusis italų tenoras. Stengdamasis neprarasti balso, jis kasdien dainuoja, stengiasi išsimiegoti. Likus iki koncerto parai atsisako sekso. Namuose klausosi operinės muzikos, o būdamas kelyje mėgsta klausytis naujų dainų - savo vaikų patarimu.
Išskirtinumas ir Pasaulio Pripažinimas
Kaip aklas kaimelio berniukas tapo geriausiu Italijos tenoru? Taip, jo balsas nuostabus, bet jo tėvynėje nemažai puikių didelio meistriškumo tenorų! A. Bocelli sugebėjo XVIII a. ir XIX a. pirmosios pusės itališką dainavimo stilių darniai sujungti su pramoginiu žanru. Tik jis sugebėjo kostiumu vilkintį Volstrito klerką ir aptrintus sportinius marškinėlius apsitempusius paauglius priversti klausytis operų arijų važiuojant metro. Tik jis sugebėjo pramogą sujungti su klasika, tiksliai nuspėjęs, kad tai palies bet kokios publikos širdis. „Milijonus paverčiau klasikos gerbėjais“, - išdidžiai sako A. Bocelli. Dėl to net neverta ginčytis - jis sugebėjo užpildyti prarają, žiojėjusį tarp operos ir gyvenimo.
Švelnūs tenoro A. Bocelli balso garsai primena Toskanos kalvų, Florencijos kupolų, „Chianti“ vyno taurės terasoje vaizdus. Dar reikia pridurti išskirtinę atlikėjo asmenybę, dailią figūrą ir dvasingą romantiško herojaus veidą. Nors jo veidą kartais iškreipia grimasos, lūpomis perbėga klajojanti šypsena, vokai lengvai trūkčioja, A. Bocelli aklumas sukelia ne gailestį, o susižavėjimą. Jis laimėjo svarbiausią mūšį - sugebėjo gyventi normalų gyvenimą.
Dirbti su italų tenoru nesudėtinga - žvaigždės įgeidžių ar kaprizų jis neturi. „Vienintelė užgaida - pavasarį, vasarą ir ankstyvą rudenį dainuoti atvirose erdvėse… Bet kas, tik ne uždara salė, kur nei aš, nei žiūrovas neturi laisvės pojūčio“, - sako A. Bocelli. Gimtajam miestui įžymusis atlikėjas padovanojo teatrą po atviru dangumi - tarp Toskanos kalvų. Įspūdingą kaip Koliziejus, su skulptūromis. Ir pavadino „Teatro del Silenzio“ - „Tylos teatru“. Ten kartą per metus surengia savo koncertą. Po to kėdės surenkamos ir čia 364 dienas per metus viešpatauja tyla.
Per A. Bocelli karjerą buvo parduota daugiau nei 80 milijonų jo muzikinių albumų. Italijos superžvaigždė A. Bocelli, žinoma, turtingas. Bet jis žino, kas yra tikrosios vertybės. „Svajonės išsipildė, aš daug uždirbau. Bet… pinigai labai pavojingi. Jie kaip naudingi vaistai, kurie, vartojant didelėmis dozėmis, gali nužudyti“, - sako A. Bocelli. Jo pagrindinė baimė - ne neturtas, o būti pamirštam: „Labiausiai nenoriu prarasti klausytojų, trokštu skverbtis į jų sielas kaip kadaise mylimi atlikėjai prasiskverbė į manąją, priversdami mane verkti ir svajoti.“
Garsusis tenoras įkūrė „Andrea Bocelli Foundation“. Šis fondas padeda neįgaliesiems, taip pat žmonėms, susidūrusiems su finansiniais sunkumais. Fondo viceprezidento pareigos patikėtos A. Bocelli agentei - žmonai Veronicai. Dabar A. Bocelli su šeima gyvena name šalia jo gimtojo Lajatiko. Namą įsigijo prieš 18 metų - seną, apleistą. Jį sutvarkė kartu su savo broliu architektu, pastatė arklides. Stebėtina, bet A. Bocelli puikiai jodinėja. Ir tai jo pagrindinė aistra po muzikos. Bet kartą išgąsdino visus, kai nukrito nuo žirgo. Sraigtasparniu buvo nugabentas į ligoninę, bet, laimei, rimtų traumų išvengė.
Andrea Bocelli - The Power of Silence
Lietuviškas Kontekstas ir Socialiniai Balsai
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama Andrea Bocelli biografijai ir karjerai, svarbu paminėti ir jo ryšį su Lietuva. Kauno „Žalgirio“ arenoje skambėjo jo balsas, tai jau septintoji jo viešnagė šalyje. Jo koncertai sulaukia didelio pasisekimo, o bilietai į juos - didelės paklausos. Tačiau ši populiarumas atveria ir tamsiąją pusę - sukčiavimo galimybes. Būta atvejų, kai žmonės, norėdami patekti į koncertą, buvo apgauti, įsigiję neegzistuojančius bilietus.
Be muzikos, Andrea Bocelli yra ir pilietiškas žmogus, įkūręs savo fondą, remiantį neįgaliuosius ir finansinių sunkumų turinčius žmones. Nors straipsnyje tiesiogiai nenurodoma, kad Bocelli yra pasisakęs apie abortų legalumą, tai yra tema, kuri pasaulyje kelia daug diskusijų ir yra minima tarp visuomenės nuotoliniu būdu aptariamų temų, kaip ir skiepai ar Stambulo konvencija. Nors Andrea Bocelli asmeninė patirtis, kai jo motina atsisakė nutraukti nėštumą, galėtų rodyti jo požiūrį, tiesioginių jo pasisakymų šia tema trūksta.
Įdomu pastebėti, kad Andrea Bocelli, nors ir kilęs iš paprastos šeimos, sugebėjo suderinti akademinę muziką su pramoginiu žanru, pritraukdamas plačią auditoriją. Tai kontrastuoja su kai kuriomis lietuvių literatūros tendencijomis, kurios, kaip minima, tarpukariu ir sovietmečiu, dažnai atsigręždavo į praeitį arba buvo suvaržytos ideologinių rėmų. Nepaisant to, A. Bocelli gebėjimas sujungti skirtingus pasaulius ir paliesti daugelio žmonių širdis rodo universalų meno poveikį. Jo istorija - tai liudijimas, kad aistra, atkaklumas ir tikėjimas savimi gali padėti įveikti bet kokius sunkumus ir pasiekti neįtikėtinų aukštumų.